Gegužės 6 d. Jungtinėje Karalystėje vyks rinkimai į naują parlamentą. Metas rinkimams nekoks: ekonominis nuosmukis, bedarbystė, silpnas svaras, didžiulė valstybės skola – tai problemos, kurias spręsti teks naujajai valdžiai. Kai pinigų nėra, pažadais švaistytis neišeina. Tad dėl valdžios besivaržančios partijos iš visų jėgų stengiasi įtikinti rinkėjus, kad šie juos išrinkę bent jau nepraras to, ką šiuo metu turi, taip pat atsargiai kalbama apie tai, iš kokių lėšų dengs valstybės skolą.

Akivaizdu, jog ta partija, kuri bent puse lūpų užsimins apie galimą mokesčių augimą, pasirašys sau nuosprendį. Tačiau yra viena problema, kurios sprendimas nieko nekainuoja, bet gali pritraukti rinkėjų balsus – tai imigrantų klausimas. Dar niekada apie imigrantus politikai nėra tiek daug kalbėję. Net Leiboristų partija, ilgą laiką vengusi komentarų šia tema, savo priešrinkiniame manifeste paskelbė, jog visiems viešajame sektoriuje dirbantiems imigrantams bus privaloma laikyti anglų kalbos testą.

Panašu, kad imigracijos klausimas gali tapti pagrindiniu mūšio lauku partijų kovoje dėl rinkėjų balsų. Nes būtent ši problema, rinkėjų manymu, yra antroji pagal svarbą – pirmoje vietoje lieka ekonomika. Dėl išaugusios imigracijos kaltinama Leiboristų partijos politika, tad į šiuos rinkimus partiją vedantis jos lyderis Gordonas Brownas bandys įtikinti rinkėjus, kad jo partija turi planą, kaip suvaržyti imigracijos srautus. “Mes suprantame žmonių susirūpinimą dėl išaugusios imigracijos, ir kad tai mažina jų uždarbį ar karjeros galimybes bei tampa našta viešųjų paslaugų sektoriui ir apsirūpinant būstu. Mes imsimės priemonių”, – pristatydamas rinkiminę partijos programą kalbėjo G. Brownas. Viena iš numatytų priemonių stabdant darbuotojų iš užsienio antplūdį - privalomas anglų kalbos testas visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, kuriems reikia bendrauti su žmonėmis.

Dar griežtesnės leiboristų nuostatos dėl imigrantų ne iš ES šalių. “Priėjau išvados, kad mums ir toliau nereikės nekvalifikuotų darbuotojų, todėl šiais ir kitais metais nė vienas ne iš ES šalies kilęs žmogus nebus įleistas”, – cituoja G. Browną tinklapis politics.co.uk. Premjeras taip pat pareiškė, kad bus įvesti nauji apribojimai pilietybei gauti.
Konservatorių politika imigracijos klausimais irgi griežta – jie ketina kiekvienais metais nustatyti, kiek imigrantų ne iš ES šalių įsileisti į šalį. Jie planuoja sumažinti imigraciją iki 1990 m. lygio, ir tai reiškia, jog į šalį turėtų būti įsileista ne daugiau kaip 50 tūkst. imigrantų per metus. “Imigracija šiandien yra pernelyg didelė ir turi būti sumažinta. Mes neturėtume pritraukti žmonių iš kitur, kad atliktų tuos darbus, kuriuos gali atlikti Britanijos piliečiai, suteikus jiems tinkamą apmokymą ir paramą”, – teigiama šešėlinio migracijos ministro P.Hugeso pasisakyme.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad nepaisant didžiausio per pokario metus ekonominio nuosmukio, imigracija į JK auga – per metus atvyksta maždaug 200 tūkst. imigrantų. Praeitą savaitę paskelbta, kad nuo to laiko, kai leiboristai atėjo į valdžią, 1997 m., kiekviena naujai sukurta darbo vieta atiteko iš užsienio atvykusiems darbuotojams. Skaičiai rodo, kad net 98.5 procentai iš 1.67 mil. naujų pozicijų darbo rinkoje atiteko imigrantams. Konservatorių partija pareiškė, kad tie skaičiai rodo, jog leiboristų vyriausybė nesugebėjo užtikrinti pažado, jog britiški darbai atiteks britų darbininkams.

JK gyvenantiems ar čia atvykti ketinantiems lietuviams, kaip ES šalies piliečiams, Britanijos imigracinė politika tiesioginės įtakos neturi, išskyrus nebent tai, kad norintiems įsidarbinti socialinėje srityje privalomai tektų laikyti anglų kalbos testą. Galima netgi teigti, kad imigracijos apribojimas Anglijoje gyvenantiems lietuviams išeitų į naudą, nes lygiai taip pat kaip ir vietiniams darbininkams sudarytų geresnes sąlygas greičiau apsirūpinti darbais. Bet yra ir kita šio medalio pusė – tai oficialus daugumos politikų pripažinimas, kad imigracija tapo šalies problema, ir dėl to į visus imigrantus, iš kur jie bebūtų atvykę, gali būti imta žiūrėti kaip į problemišką dalyką.

Patrauklūs pažadai
JK lietuvius kaip ir daugumą vietinių labiausiai domina mokesčių, socialinės paramos bei ekonominė politika, kuri tiesiogiai palies kiekvieną darbą turintį ar jo ieškantį žmogų.
Patrauklūs gali būti trečios pagal populiarumą Liberaldemokratų partijos pažadai nerinkti pajamų mokesčio iš tų, kurie uždirba iki 10 tūkst. svarų per metus.

Konservatoriai ketina sustabdyti leiboristų jau priimtą įstatymą nuo 2011 m. didinti Nacionalinio draudimo (NI) mokestį bei porai metų įšaldyti savivaldybėms mokamą mokestį (angl. Council Tax). Kiek sunkiau leiboristams, kurie kaltinami atvedę šalį į ekonominį sunkmetį, nes jiems reikia įtikinėti rinkėjus, jog sugebės ištaisyti tas problemas, kurias patys per trylika valdymo metų sukūrė. Tačiau vienas iš pažadų – padidinti minimalų atlyginimą, kuris turėtų augti lygia greta su vidutiniu atlyginimu, gali patraukti pačius vargingiausius JK piliečius. Be to, leiboristai ketina sukurti 200 tūkst. naujų darbo vietų, kurios turėtų sumažinti neproporcingai didelę jaunimo bedarbystę. Beje, ir konservatoriai, ir leiboristai kalba apie galimus pokyčius pašalpų sistemoje. Ypač akcentuojama, kad turi būti keičiama nedarbo pašalpų suteikimo sistema, kuri šiuo metu neskatina tokias pašalpas gaunančių žmonių ieškotis darbo. Socialinėje srityje visos trys pagrindinės partijos žada pagerinti sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos tarnybų teikiamas paslaugas, siekti aukštesnės švietimo kokybės, stiprinti policijos darbą.

Skaitant partijų programas daugeliu atveju susidaro įspūdis, kad jos rašytos ne ekonominio sunkmečio, bet jei ne klestėjimo, tai bent stabilios ekonominės padėties sąlygomis. Ir nors, pavyzdžiui, konservatoriai akcentuoja didžiulę šalies skolą, visgi savo programoje jie nepateikia išsamaus plano, kaip ją sumažins. Tuo labiau to plano nematyti leiboristų ar liberaldemokratų programinėse nuostatose.

Ką galvoja lietuviai?
Čia gyvenantiems lietuviams politika nėra ta sritis, kuri labiausiai juos domintų. Juolab, kad nebūdami šios šalies piliečiai, jie negali dalyvauti parlamento rinkimuose. Beje, tai vieninteliai rinkimai, kuriuose negali dalyvauti JK gyvenantys ES priklausančių šalių piliečiai, nes vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvavimas nustatytas ne pagal pilietybę, o pagal gyvenamąją vietą.

Lietuvių parduotuvėje Dagenhame sutiktas tautietis Valdas sako, kad tos anglų politikos jis neišmano ir neturi tam laiko. Paklaustas, kas labiausiai gąsdintų atėjus į valdžią naujai partijai, jis sako, kad blogiausia būtų, jei nebeliktų darbų, išaugtų mokesčiai ir maisto kainos. “Kad didintų atlyginimus ir nekeltų mokesčių. Kad vaikams pašalpų neatimtų, nes ir taip labai brangu juos auginti”, – daugelio lietuvių šeimų rūpesčius apibendrina į parduotuvę užsukusi dviejų vaikų mama.

Kiek atidžiau į rinkimines prognozes ir programas pasižvalgo savo verslą turintys lietuviai. Lietuvos komercijos rūmų JK prezidentas Darius Paškauskas sako rinkimines kovas sekąs viena akimi, nes rinkiminėse programose daug demagogijos, tad į viską gilintis nėra prasmės. Visgi jo nuomone, geriausias variantas būtų šiuo metu valdančios Leiboristų partijos pergalė. “Jei laimės leiboristai, bent jau nebus drastiškų pasikeitimų. Galų gale kaip bebūtų, krizė praėjo, gamyba kyla, vartojimas auga, nekilnojamojo turto rinka atsigauna, akcijų rinkos juda į priekį, ir tai reikia tęsti. Jei laimės konservatoriai, bijau, kad jie drastiškai imsis mažinti biudžeto deficitą, ir tai sukels sumaištį ar net paniką rinkose”.

Beje, paskutinės apklausos rodo, kad šiuo metu rinkėjai yra linkę savo balsus atiduoti Konservatorių partijai – už juos balsuotų 37 proc. rinkėjų. 31 proc. balsų atitektų leiboristams, 20 proc. surinktų liberaldemokratai, 11 proc. – kitos partijos.