Ar išdrįs Seimas įsileisti emigrantų atstovą? 

Vytautas Kraujalis,
Anglija.lt

Šį rudenį Lietuvoje rinksime naująjį Seimą, tačiau šie rinkimai nemažai daliai lietuvių bus išskirtiniai – pirmą kartą prie balsadėžių jie eis ne savo gimtuosiuose miestuose ir miesteliuose, o užsienyje.

Nors statistika ir bejėgė suskaičiuoti visus emigravusius tautiečius, tačiau būtų galima drąsiai teigti, kad šiuo metu išeivijoje gyvena daugiausiai lietuvių po nepriklausomybės atgavimo. Spėjama, kad Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, JAV ir kituose pasaulio kampeliuose pastarąjį dešimtmetį įsikūrė keli šimtai tūkstančių darbingo amžiaus lietuvių, o tai yra net keliolika procentų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Iki šiol balsuodami Lietuvos atstovybėse užsienyje Seimo narį jie galėjo rinkti iš vienoje Vilniaus apygardų besibalotiruojančių kandidatų. Artėjant rudeniui išeiviai puoselėja viltį į Seimą išsirinkti išskirtinai jų teises atstovausiantį parlamentarą. Tą numatantį įstatymo projektą neseniai užregistravęs socialdemokratų partijos narys Justinas Karosas Anglija.lt nuogąstavo, jog Lietuvoje renkami parlamentarai neišdrįs užleisti vienos Seimo nario kėdės.

Kaip kilo mintis Seime užregistruoti įstatymo projektą, pagal kurį išeiviai turėtų jų interesus atstovaujantį parlamentarą?

Neseniai Vokietijoje buvome susirinkę su ES šalių lietuvių bendruomenių vadovais, ambasadoriais. Ten ir buvo iškelta idėja užsienyje gyvenantiems lietuviams rinkti savo atstovą Seime. Buvo motyvuojama tuo, kad dabar emigracijoje gyvenantys tautiečiai kandidatą į parlamentą renka Vilniuje esančioje Naujamiesčio apygardoje. Bendruomenių vadovai teigė, jog kai kurios užsienio valstybės emigracijoje gyvenantiems išeiviams leidžia rinkti savo atstovus, tad ir lietuvių emigrantams būtų gerai turėti pačių išrinktą žmogų, kuris Seime atstovautų tik jų interesus. Tą vieną parlamentarą rinktų visi užsienyje gyvenantys lietuviai.


Taigi grįžęs į Lietuvą aš tą numatančią įstatymo pataisą ir užregistravau, tačiau kiek teko domėtis Seime, čia ši idėja nelabai su entuziazmu sutinkama, kadangi patvirtinus šį įstatymo projektą, į Seimą Lietuvoje būtų išrenkama vienu parlamentaru mažiau - vietoj 70 vienmandatėse rinkimų apygardose renkamų parlamentarų liktų 69.

Ar siūlomose pataisose būtų numatytas būdas emigrantams, rinkimų metu balsuoti už kandidatą kitoje Lietuvos rinkiminėje apygardoje, kuri yra, pavyzdžiui, jų gimtuosiuose miestuose?

Tai buvo svarstoma, bet šį dalyką labai sunku techniškai sureguliuoti, todėl siūlant pataisas į jį nebuvo atsižvelgta. Aišku, jei emigrantai jau grįžę į Lietuvą, vėl čia gyvena, tai aišku jie gali balsuoti pagal savo gyvenamą vietą.

Šiuo metu emigracijoje gyvena keli šimtai tūkstančių lietuvių, tad proporciškai turėtų būti renkami keli ar net keliolika Seimo narių. Kodėl emigrantams siūloma rinkti tik vieną jų atstovą?

Lietuvoje vienoje rinkiminėje apygardoje balsuoja apie 30 – 50 tūkstančių rinkėjų. Užsienyje iki šiol vykusiuose rinkimuose balsuodavo 18 tūkstančių ar net mažiau lietuvių, tad jei skaičiuojant pagal tai, už Lietuvos ribų susidaro vos viena apygarda. Tačiau, žinoma, jei paaiškės, kad ateinančiuose rinkimuose balsuojančiųjų bus daugiau, bus galima galvoti ir apie porą ar kelis renkamus atstovus.

Ar jūsų siūlomame projekte bus kažkokių techninių balsavimo užsienyje pakeitimų?

Tą reguliuoja bendrasis įstatymas ir tokių pakeitimų mes nesiūlome.

Jei įstatymo projektas bus patvirtintas, gal socialdemokratų partija jau yra numačiusi kandidatą į tą vietą?

Kad įstatymo projektas dar net nepatvirtintas, tad apie kandidatą kalbėti dar anksti.

Visai neseniai Seimas nepatvirtino įstatymo projekto, kuriuo būtų įteisintas balsavimas internetu. Toks balsavimo būdas būtų labai patogus išeivijoje gyvenantiems lietuviams. Kaip vertinate tokį Seimo žingsnį?

Žinoma, Seimas internetinio balsavimo neįteisino be reikalo, kadangi tai būtų palengvinę emigrantų dalyvavimą rinkimuose. Esant internetiniam balsavimui, kiekvienas išeivis galėtų balsuoti toje apygardoje, kurioje prieš išvykdamas gyveno, tačiau kol balsuoti internetu negalima, šis dalykas iš karto tampa komplikuotas technine prasme.

Vytautas Kraujalis,
Anglija.lt

Šį rudenį Lietuvoje rinksime naująjį Seimą, tačiau šie rinkimai nemažai daliai lietuvių bus išskirtiniai – pirmą kartą prie balsadėžių jie eis ne savo gimtuosiuose miestuose ir miesteliuose, o užsienyje.

Nors statistika ir bejėgė suskaičiuoti visus emigravusius tautiečius, tačiau būtų galima drąsiai teigti, kad šiuo metu išeivijoje gyvena daugiausiai lietuvių po nepriklausomybės atgavimo. Spėjama, kad Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Ispanijoje, JAV ir kituose pasaulio kampeliuose pastarąjį dešimtmetį įsikūrė keli šimtai tūkstančių darbingo amžiaus lietuvių, o tai yra net keliolika procentų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Iki šiol balsuodami Lietuvos atstovybėse užsienyje Seimo narį jie galėjo rinkti iš vienoje Vilniaus apygardų besibalotiruojančių kandidatų. Artėjant rudeniui išeiviai puoselėja viltį į Seimą išsirinkti išskirtinai jų teises atstovausiantį parlamentarą. Tą numatantį įstatymo projektą neseniai užregistravęs socialdemokratų partijos narys Justinas Karosas Anglija.lt nuogąstavo, jog Lietuvoje renkami parlamentarai neišdrįs užleisti vienos Seimo nario kėdės.

Kaip kilo mintis Seime užregistruoti įstatymo projektą, pagal kurį išeiviai turėtų jų interesus atstovaujantį parlamentarą?

Neseniai Vokietijoje buvome susirinkę su ES šalių lietuvių bendruomenių vadovais, ambasadoriais. Ten ir buvo iškelta idėja užsienyje gyvenantiems lietuviams rinkti savo atstovą Seime. Buvo motyvuojama tuo, kad dabar emigracijoje gyvenantys tautiečiai kandidatą į parlamentą renka Vilniuje esančioje Naujamiesčio apygardoje. Bendruomenių vadovai teigė, jog kai kurios užsienio valstybės emigracijoje gyvenantiems išeiviams leidžia rinkti savo atstovus, tad ir lietuvių emigrantams būtų gerai turėti pačių išrinktą žmogų, kuris Seime atstovautų tik jų interesus. Tą vieną parlamentarą rinktų visi užsienyje gyvenantys lietuviai.


Taigi grįžęs į Lietuvą aš tą numatančią įstatymo pataisą ir užregistravau, tačiau kiek teko domėtis Seime, čia ši idėja nelabai su entuziazmu sutinkama, kadangi patvirtinus šį įstatymo projektą, į Seimą Lietuvoje būtų išrenkama vienu parlamentaru mažiau - vietoj 70 vienmandatėse rinkimų apygardose renkamų parlamentarų liktų 69.

Ar siūlomose pataisose būtų numatytas būdas emigrantams, rinkimų metu balsuoti už kandidatą kitoje Lietuvos rinkiminėje apygardoje, kuri yra, pavyzdžiui, jų gimtuosiuose miestuose?

Tai buvo svarstoma, bet šį dalyką labai sunku techniškai sureguliuoti, todėl siūlant pataisas į jį nebuvo atsižvelgta. Aišku, jei emigrantai jau grįžę į Lietuvą, vėl čia gyvena, tai aišku jie gali balsuoti pagal savo gyvenamą vietą.

Šiuo metu emigracijoje gyvena keli šimtai tūkstančių lietuvių, tad proporciškai turėtų būti renkami keli ar net keliolika Seimo narių. Kodėl emigrantams siūloma rinkti tik vieną jų atstovą?

Lietuvoje vienoje rinkiminėje apygardoje balsuoja apie 30 – 50 tūkstančių rinkėjų. Užsienyje iki šiol vykusiuose rinkimuose balsuodavo 18 tūkstančių ar net mažiau lietuvių, tad jei skaičiuojant pagal tai, už Lietuvos ribų susidaro vos viena apygarda. Tačiau, žinoma, jei paaiškės, kad ateinančiuose rinkimuose balsuojančiųjų bus daugiau, bus galima galvoti ir apie porą ar kelis renkamus atstovus.

Ar jūsų siūlomame projekte bus kažkokių techninių balsavimo užsienyje pakeitimų?

Tą reguliuoja bendrasis įstatymas ir tokių pakeitimų mes nesiūlome.

Jei įstatymo projektas bus patvirtintas, gal socialdemokratų partija jau yra numačiusi kandidatą į tą vietą?

Kad įstatymo projektas dar net nepatvirtintas, tad apie kandidatą kalbėti dar anksti.

Visai neseniai Seimas nepatvirtino įstatymo projekto, kuriuo būtų įteisintas balsavimas internetu. Toks balsavimo būdas būtų labai patogus išeivijoje gyvenantiems lietuviams. Kaip vertinate tokį Seimo žingsnį?

Žinoma, Seimas internetinio balsavimo neįteisino be reikalo, kadangi tai būtų palengvinę emigrantų dalyvavimą rinkimuose. Esant internetiniam balsavimui, kiekvienas išeivis galėtų balsuoti toje apygardoje, kurioje prieš išvykdamas gyveno, tačiau kol balsuoti internetu negalima, šis dalykas iš karto tampa komplikuotas technine prasme.

 (Komentarų: 7)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: