Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" vadovas Virgilijus Poderys Lietuvai pranašauja tik gera: 2020 metais Lietuva bus sujungta su Vakarų Europos elektros sistema, atsinaujinanti energetika bus brangi, todėl nepopuliari. Lietuva turės veikiančią atominę elektrinę, kurios gaminamą elektros energiją, kad ir kokia brangi ji būtų, mielai pirks visa Europa, kuri mažai beturės savo elektros.

„15min“ V.Poderio pasiteiravo, kaip sekasi tiesti elektros tiltus į Europą. Anot specialisto, iš Lietuvos statomos kelios jungtys: su Švedija statoma "NordBalt", su Lenkija - "LitPol Link". Projektus planuojama baigti antroje 2015 metų pusėje.

Tiltui į Švediją šiuo metu gaminamas kabelis, atrinkti rangovai Klaipėdos pastotės statybai, srovės keitiklio statybai ir telpama tiek į laiką, tiek į biudžetą.

Baigti planavimo darbai su Lenkija, o šiuo metu perkamos teisės naudotis privačia žeme, vyksta rangovų konkursai.

Paklaustas, kokia jungčių kaina, V.Poderys paaiškino, kad „NordBalt“ jungties projekto vertė – 1,9 mlrd. Lt. Projektui patvirtinta Europos Sąjungos parama siekia 452 mln. Lt, o likusią dalį lygiomis dalimis finansuos Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska Kraftnat“. „LitPol Link“ projekto vertė yra apie 1,28 mlrd. Lt, preliminariais vertinimais, Lenkijos pusei jungtis kainuos apie 600 mln. Lt, Lietuvai – apie 680 mln. Lt.

Saugi ir patikima sistema

V.Poderys teigia, kad stengiamasi sukurti saugią ir patikimą sistemą - tai garantuoja jungčių gausa. Kaimynams bus išstumiamas elektros perteklius.

Kadangi Skandinavijoje einama rinkos liberalizavimo keliu, ten bus galima laisvai prekiauti elektra - kaip bet kuria kita preke ar paslauga. Taigi per tiesiamas jungtis bus prekiaujama su Švedija ir Lenkija, o per "Estlink" - su Suomija. Tai užtikrins stabilesnes elektros kainas.

Jungtys reikalingos ir tam, kad būtų sukurta sava elektros infrastruktūra, užtikrinsianti nepriklausomybę nuo Rusijos sistemos. Tiesa, sistemos valdymo ar sinchronizacijos tikslui reiktų dar vienos linijos į Vakarų Europą. Diskutuojama, kad tai būtų oro linija per Lenkiją.

Elektros tekėjimo kryptis

V.Poderys skaičiuoja, kad veikiausiai 2020 metais Vokietija ir Lenkija bus didesnių kainų zona, tad veikiausiai iš Lietuvos elektra tekės į tas valstybes.

Lenkija per 90 proc. savo energijos gamina iš anglies, todėl nuo
2016 metų, kai įsigalios nauji aplinkosaugos reikalavimai elektros gamintojams, dalį elektros generatorių privalės uždaryti. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių šalis jaus elektros energijos deficitą ir bus viena tikėtinų elektros iš Lietuvos pirkėjų.

Planuojamomis jungtimis naudosis Baltijos šalių regionas, kuriame laikomasi skandinaviško modelio: iš trečiųjų šalių siunčiama elektra turi būti parduodama tarpinėje stotelėje, pavyzdžiui, Lietuvos biržoje.

Specialistas deda viltis, kad Visagino atominė elektrinė bus pastatyta. Anot jo, energijos kainų dabar negali įvardinti, nes jos priklausys nuo anglies dioksido ir taršos leidimų kainų, tačiau jos vis tiek turėtų būti mažesnės, nei dujinių generatorių gaminamos energijos kainos.

V.Poderys neigia, kad vėjo energetika, su kuria siejamos ateities viltys, bus pigesnė ir konkurencinga Visagino elektrinės energijos kainai.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją