Ar reikia pornografijos mokyklų programose? - Anglija.lt
 

Ar reikia pornografijos mokyklų programose? 

Visiems Anglija.lt skaitytojams turbūt yra tekę girdėti lakų sovietinių laikų posakį, kad Tarybų Sąjungoj sekso nėra, o ko nėra, dėl to ir galvos neskauda. Tėvai apie tai kalbėti drovėdavosi, mokykloje – nebuvo privalu; net kelios kartos išaugo žinias apie seksualumą susigraibydamos kiemuose ir gatvėse, ir nė nedrįstančios užsiminti apie lytinius santykius.

Pirmosios idėjos apie lytinį švietimą į Lietuvą pradėjo belstis 20 a. paskutiniojo dešimtmečio vidury. Pati tuose debatuose dalyvavau ir maniau, kad seksualinis švietimas padės paaugliams geriau susigaudyti organizmo pokyčiuose ir suteiks būtinų žinių apie tam tikrų kūno organų funkcijas. Ir galiausiai – vaikai vis vien apie seksą sužino, bet sužino dažniausiai iš gandų ir nuogirdų, susiformuoja netikusius įvaizdžius, tad geriau pateikti patikimą informaciją ir formuoti tikusius įvaizdžius.

Tie argumentai skambėjo įtikinamai, lytinis švietimas į mokyklų programas po keletą metų trukusių triukšmų ir ginčų buvo įdiegtas. Koks to švietimo rezultatas – mažiau abortų? Mažiau nepilnamečių nėščiųjų? – niekas nei tokio klausimo, nei tokios užduoties sau nekėlė; visi susitaikė, nutilo ir, matyt, kol tyli, tol viskas gerai.

Prisipažinsiu, prikišau nagą, kad lytinis švietimas ateitų į Lietuvos mokyklas. Bet dabar galvoju – gal be reikalo; gal iš tiesų tie, kas įrodinėjo, kad tai turi likti tėvų atsakomybe, buvo teisūs. Nes po lytinio švietimo rubrika vėliau pradėtas kišti ne tik švietimas, bet ir vaikų bei paauglių seksualizavimas. Ir galiausiai, kas pasakys, kur toji riba?

Naujausia idėja – į mokyklų programas įtraukti pornofilmus. Tiesa, toji idėja iškelta ne Lietuvoj – taip toli dar nenueita – bet Anglijoj. Argumentai panašūs kaip ir propaguojant lytinį švietimą – net 50 proc. vaikų iki 13 metų yra susidūrę su pornografija, kurios sukontroliuoti esą neįmanoma, tad siūloma vaikams aiškinti apie pornografijos pateikiamus nerealistinius įvaizdžius ir laužyti mitus, teigiant, kad ne visa pornografija yra “bloga”.

Vaikus nuo 11 metų siūloma supažindinti su “sekstingo”, t.y. sms žinučių, kai vaikai (dažniausiai mergaitės) fotografuoja savo nuogybes ir siunčia patinkančiam asmeniui (dažniausiai berniukui), pavojų. O nuo 14 metų raginama aptarinėti “realistinius” ir “nerealistinius” veiksmus pornografiniuose filmuose.

Tokius siūlymus teikia 90-ies vaikais bei sveikata besirūpinančių labdaringų organizacijų susivienijimas Sex Education Forum, turintis nemažą įtaką lytinio švietimo klausimais. Kol kas minėti siūlymai rekomendacinio pobūdžio, bet nenustebčiau, jei po metų kitų taptų privaloma mokymo programos dalimi JK, o vėliau ir viską iš Vakarų mielai susigraibančioje Lietuvoje.

Įdomu – ar bus mokyklose rodoma ir gėjų ir lesbijiečių “pornuška” ar tik heteroseksualių porų? Pagal visus lygybės dėsnius – turėtų. Jei ne, žmogaus teisių gynėjai būtinai pareikalaus. O gal, kad vaikai būtų visapusiškai apšviesti, pedofilinę pornografiją irgi reikėtų rodyti, nes jos irgi labai daug internete?

Tada, bemaž prieš dvidešimt metų, kai maniau, kad seksualinis švietimas yra gerai, nė nenutuokiau, kad šią idėją propaguojančias organizacijas remia farmacijos kompanijos, gaminančios kontraceptikus. Dabar suprantu, kad klausimas apie rėmėjus turėtų būti vienas pirmųjų, nes kur reikalai susiję su seksu, pinigai ten sukasi dideli. O pornografijos versle sukasi net labai dideli pinigai.

Zita Čepaitė

Visiems Anglija.lt skaitytojams turbūt yra tekę girdėti lakų sovietinių laikų posakį, kad Tarybų Sąjungoj sekso nėra, o ko nėra, dėl to ir galvos neskauda. Tėvai apie tai kalbėti drovėdavosi, mokykloje – nebuvo privalu; net kelios kartos išaugo žinias apie seksualumą susigraibydamos kiemuose ir gatvėse, ir nė nedrįstančios užsiminti apie lytinius santykius.

Pirmosios idėjos apie lytinį švietimą į Lietuvą pradėjo belstis 20 a. paskutiniojo dešimtmečio vidury. Pati tuose debatuose dalyvavau ir maniau, kad seksualinis švietimas padės paaugliams geriau susigaudyti organizmo pokyčiuose ir suteiks būtinų žinių apie tam tikrų kūno organų funkcijas. Ir galiausiai – vaikai vis vien apie seksą sužino, bet sužino dažniausiai iš gandų ir nuogirdų, susiformuoja netikusius įvaizdžius, tad geriau pateikti patikimą informaciją ir formuoti tikusius įvaizdžius.

Tie argumentai skambėjo įtikinamai, lytinis švietimas į mokyklų programas po keletą metų trukusių triukšmų ir ginčų buvo įdiegtas. Koks to švietimo rezultatas – mažiau abortų? Mažiau nepilnamečių nėščiųjų? – niekas nei tokio klausimo, nei tokios užduoties sau nekėlė; visi susitaikė, nutilo ir, matyt, kol tyli, tol viskas gerai.

Prisipažinsiu, prikišau nagą, kad lytinis švietimas ateitų į Lietuvos mokyklas. Bet dabar galvoju – gal be reikalo; gal iš tiesų tie, kas įrodinėjo, kad tai turi likti tėvų atsakomybe, buvo teisūs. Nes po lytinio švietimo rubrika vėliau pradėtas kišti ne tik švietimas, bet ir vaikų bei paauglių seksualizavimas. Ir galiausiai, kas pasakys, kur toji riba?

Naujausia idėja – į mokyklų programas įtraukti pornofilmus. Tiesa, toji idėja iškelta ne Lietuvoj – taip toli dar nenueita – bet Anglijoj. Argumentai panašūs kaip ir propaguojant lytinį švietimą – net 50 proc. vaikų iki 13 metų yra susidūrę su pornografija, kurios sukontroliuoti esą neįmanoma, tad siūloma vaikams aiškinti apie pornografijos pateikiamus nerealistinius įvaizdžius ir laužyti mitus, teigiant, kad ne visa pornografija yra “bloga”.

Vaikus nuo 11 metų siūloma supažindinti su “sekstingo”, t.y. sms žinučių, kai vaikai (dažniausiai mergaitės) fotografuoja savo nuogybes ir siunčia patinkančiam asmeniui (dažniausiai berniukui), pavojų. O nuo 14 metų raginama aptarinėti “realistinius” ir “nerealistinius” veiksmus pornografiniuose filmuose.

Tokius siūlymus teikia 90-ies vaikais bei sveikata besirūpinančių labdaringų organizacijų susivienijimas Sex Education Forum, turintis nemažą įtaką lytinio švietimo klausimais. Kol kas minėti siūlymai rekomendacinio pobūdžio, bet nenustebčiau, jei po metų kitų taptų privaloma mokymo programos dalimi JK, o vėliau ir viską iš Vakarų mielai susigraibančioje Lietuvoje.

Įdomu – ar bus mokyklose rodoma ir gėjų ir lesbijiečių “pornuška” ar tik heteroseksualių porų? Pagal visus lygybės dėsnius – turėtų. Jei ne, žmogaus teisių gynėjai būtinai pareikalaus. O gal, kad vaikai būtų visapusiškai apšviesti, pedofilinę pornografiją irgi reikėtų rodyti, nes jos irgi labai daug internete?

Tada, bemaž prieš dvidešimt metų, kai maniau, kad seksualinis švietimas yra gerai, nė nenutuokiau, kad šią idėją propaguojančias organizacijas remia farmacijos kompanijos, gaminančios kontraceptikus. Dabar suprantu, kad klausimas apie rėmėjus turėtų būti vienas pirmųjų, nes kur reikalai susiję su seksu, pinigai ten sukasi dideli. O pornografijos versle sukasi net labai dideli pinigai.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 19)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: