Ar rytoj „pragaro mašina“ sukels pasaulio pabaigą? - Anglija.lt
 

Ar rytoj „pragaro mašina“ sukels pasaulio pabaigą? 

Ugnė Karaliūnaitė
Alfa.lt

CERN (European Organization for Nuclear Research) – Europos branduolinių tyrimų centras paskelbė, kad rytoj, rugsėjo 10 dieną, bus sukeltas bandomasis dviejų protonų srautų susidūrimas. Jis įvyks dalelių greitintuve, kuris įrengtas 100 metrų gylyje, 27 kilometrų ilgio tunelyje netoli Šveicarijos ir Prancūzijos sienos.

Mokslininkai skeptikai dalelių greitintuvą vadina „pragaro mašina“ ir skelbia, kad šis eksperimentas gali sukelti mikroskopinės juodosios skylės atsivėrimą. Jų spėjimu juodoji skylė po truputį siurbs aplinkinę materiją ir plėsis, kol pražudys Žemės rutulį.
Reklama

Prie šio projekto įrenginio statymo darbų dirbęs Lietuvos fizikas Juozas Vaitkus teigia, kad tokios abejonės gali kilti tik fizinių žinių stokojantiems ar pigaus populiarumo besivaikantiems mokslininkams. Skeptikai teigia, kad, susidūrus protonams, bus sukurtos sąlygos kaip Didžiojo sprogimo metu, kurio metu atsirado Visata. „Energija, kuri išsiskirs, bus tokia, kokia buvo praėjus šimtamilijoninei sekundės daliai po Didžiojo sprogimo. Protonai susidurs taip, kad susidarys pusiau laisvi kvarkai. Bet tai nėra nieko tokio, kas galėtų inicijuoti saviorganizaciją, apie kurią kalba eksperimento skeptikai“, – aiškino mokslininkas.

Dauguma mokslininkų teigia, kad Pasaulio pabaigos scenarijus negali suveikti, nes Žemė yra nuolat atakuojama kosminių spindulių, tarp kurių yra milijonus kartų didesnę energiją turinčių protonų nei bus LHC (Large Hardon Collider) greitintuve. „Taip, Žemė nuolat bombarduojama dalelėmis ir iš Saulės, ir iš kitų kosmoso krypčių. Nors tokios energijos dalelių, kokių tikimasi aptikti eksperimento metu, kosmose dar nebuvo užfiksuota“, – pripažino fizikas.

„Man yra tekę būti tuose tuneliuose. Viskas ten įrengta taip, kad dirbantys žmonės būtų visiškai apsaugoti, jeigu eksperimento vietoje kas nors ir nutiktų. Įrenginys yra atšaldytas iki beveik absoliutaus nulio (- 271,4 laipsnių Celsijaus), ten naudojami skysčiai, kurie nėra draugiški žmogaus sveikatai, todėl ten dirbantys žmonės turi labai tiksliai laikytis visų apsaugos priemonių“, – pasakojo J. Vaitkus. Pasak jo, jei milžinišką energiją įgijęs pluoštas nukryps nuo savo trajektorijos, eksperimento zonoje yra sumontuotos specialios apsaugos sistemos, kurios sustabdytų tą pluoštą.

Mokslininko nuomone, nutikus bet kokiam netikėtam įvykiui, aplinkinė teritorija yra visiškai apsaugota: įrenginys yra giliai po žeme, uolose. „Išskirtos energijos eksperimento metu nepakaktų, kad kažkas išsiveržtų į aplinką, – tikino fizikas. – Jei energijos pluoštas taptų nevaldomas, jis, žinoma, pradegintų skylę, tačiau ne tokią, kad ji taptų kam nors pavojinga už eksperimento zonos. Jeigu visą energiją, kurią eksperimento metu įgauna protonas, pakeistume į žmogiškąjį mastelį, tai kiekvienas žmogus turi daugiau energijos nei tas protonas išreikštų. Čia yra mikropasaulio efektai ir šiuo atveju yra sukuriami stebuklai mikroerdvėse.“

Vilniaus universitete dėstantis mokslininkas aiškino, kuo dalelių greitintuvo eksperimentas svarbus mokslui: „Eksperimentas yra skirtas gilesniam mūsų pasaulio dėsniams atskleidimui. Mįslė yra tokia: kodėl kūnai turi masę ir kodėl vieni kūnai yra sunkesni už kitus. Kitas mokslininkų neatskleistas klausimas – makro lygmens: nagrinėjant galaktikų sukimąsi, pastebėta, kad galaktikos sukasi kaip sunkesni kūnai nei turėtų būti jų masė pagal žvaigždžių skaičių jose. Kilo idėja, kad galbūt galaktikose yra tam tikra nematoma medžiaga“.

Kokią tikimybę, kad atsitiks kažkas katastrofiško, numato fizikas? „To, kad ten įvyks kažkas baisaus, tikimybė yra tokia, kaip susprogdinus marmuro kalną, gauti vieną tikslią skeveldrą kaip Afroditė“, – pavyzdį davė mokslininkas.

Mokslininkas Juozas Vaitkus jau dešimt metų dirba prie dalelių greitintuvo įrengimo ir modernizavimo darbų. Lietuvos fizikai dar prieš dešimtmetį dalyvavo projekte, kuriame buvo atrenkami detektoriai Šveicarijoje įrengtame dalelių greitintuve.

Ugnė Karaliūnaitė
Alfa.lt

CERN (European Organization for Nuclear Research) – Europos branduolinių tyrimų centras paskelbė, kad rytoj, rugsėjo 10 dieną, bus sukeltas bandomasis dviejų protonų srautų susidūrimas. Jis įvyks dalelių greitintuve, kuris įrengtas 100 metrų gylyje, 27 kilometrų ilgio tunelyje netoli Šveicarijos ir Prancūzijos sienos.

Mokslininkai skeptikai dalelių greitintuvą vadina „pragaro mašina“ ir skelbia, kad šis eksperimentas gali sukelti mikroskopinės juodosios skylės atsivėrimą. Jų spėjimu juodoji skylė po truputį siurbs aplinkinę materiją ir plėsis, kol pražudys Žemės rutulį.
Reklama

Prie šio projekto įrenginio statymo darbų dirbęs Lietuvos fizikas Juozas Vaitkus teigia, kad tokios abejonės gali kilti tik fizinių žinių stokojantiems ar pigaus populiarumo besivaikantiems mokslininkams. Skeptikai teigia, kad, susidūrus protonams, bus sukurtos sąlygos kaip Didžiojo sprogimo metu, kurio metu atsirado Visata. „Energija, kuri išsiskirs, bus tokia, kokia buvo praėjus šimtamilijoninei sekundės daliai po Didžiojo sprogimo. Protonai susidurs taip, kad susidarys pusiau laisvi kvarkai. Bet tai nėra nieko tokio, kas galėtų inicijuoti saviorganizaciją, apie kurią kalba eksperimento skeptikai“, – aiškino mokslininkas.

Dauguma mokslininkų teigia, kad Pasaulio pabaigos scenarijus negali suveikti, nes Žemė yra nuolat atakuojama kosminių spindulių, tarp kurių yra milijonus kartų didesnę energiją turinčių protonų nei bus LHC (Large Hardon Collider) greitintuve. „Taip, Žemė nuolat bombarduojama dalelėmis ir iš Saulės, ir iš kitų kosmoso krypčių. Nors tokios energijos dalelių, kokių tikimasi aptikti eksperimento metu, kosmose dar nebuvo užfiksuota“, – pripažino fizikas.

„Man yra tekę būti tuose tuneliuose. Viskas ten įrengta taip, kad dirbantys žmonės būtų visiškai apsaugoti, jeigu eksperimento vietoje kas nors ir nutiktų. Įrenginys yra atšaldytas iki beveik absoliutaus nulio (- 271,4 laipsnių Celsijaus), ten naudojami skysčiai, kurie nėra draugiški žmogaus sveikatai, todėl ten dirbantys žmonės turi labai tiksliai laikytis visų apsaugos priemonių“, – pasakojo J. Vaitkus. Pasak jo, jei milžinišką energiją įgijęs pluoštas nukryps nuo savo trajektorijos, eksperimento zonoje yra sumontuotos specialios apsaugos sistemos, kurios sustabdytų tą pluoštą.

Mokslininko nuomone, nutikus bet kokiam netikėtam įvykiui, aplinkinė teritorija yra visiškai apsaugota: įrenginys yra giliai po žeme, uolose. „Išskirtos energijos eksperimento metu nepakaktų, kad kažkas išsiveržtų į aplinką, – tikino fizikas. – Jei energijos pluoštas taptų nevaldomas, jis, žinoma, pradegintų skylę, tačiau ne tokią, kad ji taptų kam nors pavojinga už eksperimento zonos. Jeigu visą energiją, kurią eksperimento metu įgauna protonas, pakeistume į žmogiškąjį mastelį, tai kiekvienas žmogus turi daugiau energijos nei tas protonas išreikštų. Čia yra mikropasaulio efektai ir šiuo atveju yra sukuriami stebuklai mikroerdvėse.“

Vilniaus universitete dėstantis mokslininkas aiškino, kuo dalelių greitintuvo eksperimentas svarbus mokslui: „Eksperimentas yra skirtas gilesniam mūsų pasaulio dėsniams atskleidimui. Mįslė yra tokia: kodėl kūnai turi masę ir kodėl vieni kūnai yra sunkesni už kitus. Kitas mokslininkų neatskleistas klausimas – makro lygmens: nagrinėjant galaktikų sukimąsi, pastebėta, kad galaktikos sukasi kaip sunkesni kūnai nei turėtų būti jų masė pagal žvaigždžių skaičių jose. Kilo idėja, kad galbūt galaktikose yra tam tikra nematoma medžiaga“.

Kokią tikimybę, kad atsitiks kažkas katastrofiško, numato fizikas? „To, kad ten įvyks kažkas baisaus, tikimybė yra tokia, kaip susprogdinus marmuro kalną, gauti vieną tikslią skeveldrą kaip Afroditė“, – pavyzdį davė mokslininkas.

Mokslininkas Juozas Vaitkus jau dešimt metų dirba prie dalelių greitintuvo įrengimo ir modernizavimo darbų. Lietuvos fizikai dar prieš dešimtmetį dalyvavo projekte, kuriame buvo atrenkami detektoriai Šveicarijoje įrengtame dalelių greitintuve.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: