Ar seimo narys atidirbinėja Azerbaidžanui? 

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Algis Kašėta kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išaiškinti, ar Seimo narys Mantas Varaška, pernai kartu su sužadėtine už Azerbaidžano pinigus viešėjęs vienoje iš konflikte dalyvaujančių šalių, gali rengti rezoliuciją dėl Kalnų Karabacho ir balsuoti.

Pasak A.Kašėtos, parlamentaras, gavęs asmeninės naudos iš kitos valstybės, neturėtų pasisakyti tai šaliai aktualiais klausimais. Tačiau M.Varaška balsavime dėl rezoliucijos dalyvavo ir aktyviai kalbėjo diskusijoje. 

Savo ruožtu M.Varaška kategoriškai atmetė tokius kaltinimus ir pabrėžė, kad Seimo rezoliucijoje dėl Kalnų Karabacho nėra palaikoma nė viena pusė – nei Armėnija, nei Azerbaidžanas, tik abi šalys raginamos konfliktą spręsti taikiu būdu.

Jam pritarė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtindamas, kad Lietuva negali atsitraukti nuo tokių konfliktų, nes kitąmet pirmininkaus ES ir turės juos spręsti. Tačiau kiti parlamentarai teigė, kad ši rezoliucija akivaizdžiai palaiko Azerbaidžano pusę.

"Darbietė“ Dangutė Mikutienė teigia įžvelgianti, kad rezoliucija - kaip svarstyklės, ant kurių vienos lėkštelės - Azerbaidžano nafta, ant kitos - armėnų kraujas.

„Nėra čia nei Lietuvos intereso, nei rezultato, kurio galėtume pasiekti, bet yra vienos konfliktuojančios pusės pamaloninimas. Ir tą reikia sakyti atvirai“, – jai pritardama tvirtino liberalė Dalia Kuodytė.

Po karštų diskusijų Seimo nariai nutarė atmesti siūlomą rezoliuciją, nenorėdami skaudžiame tarptautiniame konflikte kišti savo trigrašio, ypač jei juo būtų palaikoma viena pusė. Už rezoliuciją pasisakė 29 parlamentarai, prieš buvo 15, 24 Seimo nariai susilaikė. Toks sprendimas palydėtas plojimais. Seimo sprendimo dėl rezoliucijos parlamento rūmuose laukė gausus būrys armėnų.

M.Varaška pernai spalį, gavęs Azerbaidžano tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininko kvietimą atvykti, dvi dienas kartu su sužadėtine konferencijoje klausėsi Azerbaidžano parlamentarų ir ministrų kalbų. Visų trijų į Azerbaidžaną vykusių Lietuvos parlamentarų ir vieno jų sužadėtinės kelionės išlaidas tuomet apmokėjo azerbaidžaniečiai.

1992 m. konfliktas Kalnų Karabache peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Karas oficialiai nėra baigtas, bet 1994 m. užtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Kalnų Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

Anglija.lt

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Algis Kašėta kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas išaiškinti, ar Seimo narys Mantas Varaška, pernai kartu su sužadėtine už Azerbaidžano pinigus viešėjęs vienoje iš konflikte dalyvaujančių šalių, gali rengti rezoliuciją dėl Kalnų Karabacho ir balsuoti.

Pasak A.Kašėtos, parlamentaras, gavęs asmeninės naudos iš kitos valstybės, neturėtų pasisakyti tai šaliai aktualiais klausimais. Tačiau M.Varaška balsavime dėl rezoliucijos dalyvavo ir aktyviai kalbėjo diskusijoje. 

Savo ruožtu M.Varaška kategoriškai atmetė tokius kaltinimus ir pabrėžė, kad Seimo rezoliucijoje dėl Kalnų Karabacho nėra palaikoma nė viena pusė – nei Armėnija, nei Azerbaidžanas, tik abi šalys raginamos konfliktą spręsti taikiu būdu.

Jam pritarė socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtindamas, kad Lietuva negali atsitraukti nuo tokių konfliktų, nes kitąmet pirmininkaus ES ir turės juos spręsti. Tačiau kiti parlamentarai teigė, kad ši rezoliucija akivaizdžiai palaiko Azerbaidžano pusę.

"Darbietė“ Dangutė Mikutienė teigia įžvelgianti, kad rezoliucija - kaip svarstyklės, ant kurių vienos lėkštelės - Azerbaidžano nafta, ant kitos - armėnų kraujas.

„Nėra čia nei Lietuvos intereso, nei rezultato, kurio galėtume pasiekti, bet yra vienos konfliktuojančios pusės pamaloninimas. Ir tą reikia sakyti atvirai“, – jai pritardama tvirtino liberalė Dalia Kuodytė.

Po karštų diskusijų Seimo nariai nutarė atmesti siūlomą rezoliuciją, nenorėdami skaudžiame tarptautiniame konflikte kišti savo trigrašio, ypač jei juo būtų palaikoma viena pusė. Už rezoliuciją pasisakė 29 parlamentarai, prieš buvo 15, 24 Seimo nariai susilaikė. Toks sprendimas palydėtas plojimais. Seimo sprendimo dėl rezoliucijos parlamento rūmuose laukė gausus būrys armėnų.

M.Varaška pernai spalį, gavęs Azerbaidžano tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupės pirmininko kvietimą atvykti, dvi dienas kartu su sužadėtine konferencijoje klausėsi Azerbaidžano parlamentarų ir ministrų kalbų. Visų trijų į Azerbaidžaną vykusių Lietuvos parlamentarų ir vieno jų sužadėtinės kelionės išlaidas tuomet apmokėjo azerbaidžaniečiai.

1992 m. konfliktas Kalnų Karabache peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Karas oficialiai nėra baigtas, bet 1994 m. užtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Kalnų Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: