Artėja diena, kai JK atsiskirs nuo ES. Ar ruoštis blogiausiam? 

Diena, kai Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė aktyvuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, reiškiantį atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos (ES) pradžią, neišvengiamai artėja. Tai gali įvykti jau šį mėnesį. Ar nenutiks taip, kad nuo tos dienos ES piliečiai nebeteks teisės nuolat gyventi JK? Anglija.lt aiškinasi, kokiems netikėtumams ruoštis.

Penktus metus Londone gyvenanti Daiva Bieliauskienė prieš porą mėnesių atsidūrė nemalonioje situacijoje. Kesidama darbo vietą moters buvo paprašyta pateikti rezidento statusą patvirtinantį dokumentą.

„Aš tikrai išsigandau, pagalvojau, gal koks naujas įstatymas priimtas, apie kurį aš nieko nežinau“, – prisipažįsta moteris.

Nors angliškai Daiva susikalba, ji neturi nei laiko, nei įgūdžių, kad susigaudytų, kas dedasi JK politikoje ir įstatymų leidyboje.

Penkiasdešimt dvejų metų moteris sako, kad daug žmonių gyvena gandais ir spėlionėmis.

„Yra nemažai galvojančių, kad visi, kurie norės likti JK, turės priimti šios šalies pilietybę. Viena mano pažįstama jau gavo pilietybę ir mane ragina. Bet aš čia atvažiavau pensijai užsidirbti, o paskui atgal į Lietuvą. Bet dabar nebežinau“,– teigia moteris.

Lietuvos ambasada JK pripažįsta, kad pastaruoju metu ambasada gauna daug Lietuvos piliečių, gyvenančių, dirbančių ar studijuojančių JK, klausimų, kaip „Brexit“ paveiks jų statusą.

„Norėtume pabrėžti, jog JK vyriausybė yra paskelbusi, kad iki JK išstojimo ES valstybių piliečiai, teisėtai gyvenantys JK, išsaugos visas turimas teises. Ilgainiui ES piliečių statusą JK apspręs derybų su ES rezultatai“, – teigiama Anglija.lt portalui pateiktame ambasados atsakyme.

Ambasada akcentuoja, kad Lietuvos Vyriausybė LR piliečių teisių apsaugojimą laiko prioritetiniu klausimu būsimose ES ir JK derybose. „Primename, jog derybos vyks ES lygiu (ne pavienių šalių), Europos Sąjungos šalys „mandatuos“ Europos Komisiją, kuriai yra gerai žinoma Lietuvos pozicija, įskaitant vyriausiąjį derybininką Michael Barnier“, – teigia LR ambasada Londone.

Rezidento paraiškų gausėja

Neramu ne vien JK gyvenantiems lietuviams. Statistiniai duomenys rodo, kad JK Vidaus reikalų ministerija (Home Office) yra užversta ES piliečių prašymais nuolatinio gyventojo pažymai gauti. Vien per pusmetį po birželį įvykusios referendumo dėl „Brexit“ beveik 140 tūkst. ES piliečių pateikė rezidento paraiškas. Vis dėlto, net ketvirtadalis ES piliečių paraiškų buvo atmesta.

Šiuo metu JK gyvena daugiau kaip 3 milijonai ES piliečių, kuriems, pasak JK vidaus reikalų ministrės Amber Rudd, reikės „vienokios ar kitokios rūšies dokumento“, įteisinančio jų buvimą JK.

Suregistruoti visus 3 milijonus europiečių, kurie gyvena Britanijoje, Vyriausybei gali tapti sunkia užduotimi.

Britanijos ministrė pirmininkė Teresa May atlaikė spaudimą visiems ES piliečiams, šiuo metu gyvenantiems JK, automatiškai garantuoti teisę čia nuolat gyventi.

Tokį reikalavimą buvo iškėlę Lordų rūmai, perspėdami, kad JK ekonomika ir viešasis sektorius gali patirti didžiulį nuosmukį, jei šalis liks be darbuotojų iš Europos Sąjungos. Be to, daugumos Lordų rūmų atstovų nuomone, neteisinga JK gyvenančius ES piliečius paversti derybų įkaitais.

T. May teigia, kad ES piliečių teisės yra viena iš prioritetinių derybų temų, tačiau garantijos ES piliečiams, gyvenantiems JK, bus suteiktos tik tuo atveju, jei tokios pat teisės bus suteiktos JK piliečiams, gyvenantiems ES.

Klausti „ar esi rezidentas?“ populiaru

Daugiau kaip 20 m. Londone gyvenantis Aleksas Dubinskas savo verslą pradėjo dar tada, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos nare. Prieš 17 metų įsteigęs konsultacijų ir buhalterinių paslaugų įmonę „Aldus ltd“ jis ėmė teikti imigracines konsultacijas į JK atvykusiems tautiečiams. A. Dubinsko nuomone, šiuo metu jau įmanoma pastebėti tam tikrų paralelių su anais laikais.

„Dar daug kas neaišku, bet galima įžvelgti tam tikras tendencijas, kurios rodo, kuria kryptimi gali keistis situacija. Sunku spėlioti, daug kas priklausys nuo derybų eigos, tačiau jau dabar jaučiami tam tikri judesiai, iš kurių galima daryti vienokias ar kitokias išvadas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu žmonėms, kurie kreipiasi dėl socialinio būsto, užduodamas klausimas, ar esi rezidentas, ir žmogus, neturėdamas to statuso, pasimeta, nežino, ką daryti“, – sako A. Dubinskas.

Verslininko nuomone, gali atsirasti pasikeitimų tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, socialinė apsauga, įvažiavimas, įdarbinimas. Ir nors daug priklausys nuo to, kokį modelį JK vyriausybė pasirinks atvykėlių srautams riboti, bet imigracijos įstatymas neišvengiamai keisis ir gali būti, kad bus grįžtama prie leidimų dirbti ar darbo vizų.

„Dabar žmonės turi galimybę tvarkytis rezidento statusą, pateikti dokumentus, kad daug metų gyvena šioj šaly ir gauti nuolatinio rezidento pažymėjimą. Tiems, kurie turi dokumentuotą darbo ir gyvenimo čia istoriją, gauti nuolatinio gyventojo statusą nėra sunku“, – sako „Aldus“ direktorius.

Jis nemano, kad rezidento anketa yra pernelyg sudėtinga, tačiau ragina įdėmiai perskaityti patarimus, kaip ir kokie dokumentai turi būti pateikti, ir atidžiai užpildyti anketą.

„Girdėjau, kad atmeta, bet tai dažniausiai dėl to, kad žmonės padaro klaidų arba nepateikia visų reikalingų dokumentų. Manau, kad daugelis turi dokumentuotus pėdsakus, kad čia gyvena. Jei kokių nors dokumentų neišsaugojo, irgi ne problema – išklotinę apie sumokėtus mokesčius galima užsakyti iš Mokesčių inspekcijos, bankai irgi sutinka išduoti išklotinių kopijas. Tikrai nėra taip, kad būtų neįmanoma gauti reikalingus dokumentus, nebent žmogus dirbo nelegaliai ar neturėjo banko sąskaitos“, – aiškina A. Dubinskas.

Jis sako, kad kiekvienam čia gyvenančiam anksčiau ar vėliau reikės tam tikros statusą įrodančios pažymos.

„Juk nesivežiosi šūsnies dokumentų, kad kirsdamas sieną pateiktum juos kaip įrodymą, kad čia gyveni. Nuolatinio gyventojo pažymėjimas bus reikalingas visiems, kas apsispręs čia gyventi“.

A.Dubinsko nuomone, pagal reakciją į „Brexit“ galima išskirti kelias kategorijas žmonių: vieniems tas pats, jiems ir Lietuvoj gerai, kiti panikuoja, skuba kažką daryti, kiti laukia, žiūri, svarsto, kaip bus geriau.

Nerimas dėl pilietybės

Dalis lietuvių skuba gauti JK pilietybę, nes sklinda gandai, kad norintys likti JK privalės tapti šios šalies piliečiais. Ar toks nerimas pagrįstas?

„Kad žmonės bus verčiami tapti JK piliečiais, man atrodo nelogiškas pasakymas, nes rezidento statusas suteikia teisę nuolat gyventi JK, bet neįpareigoja būtinai tapti JK piliečiu. Pilietybės priėmimas yra kiekvieno asmeninio apsisprendimo reikalas“, – sako Aleksas Dubinskas.

O kiek pagrįsta baimė, kad Lietuva dėl „Brexit“ ir nepriimto dvigubos pilietybės įstatymo gali netekti daugybės savo piliečių?

„Nesiimtume prognozuoti, – teigia LR ambasada Londone. – JK pilietybei įgyti reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Antra vertus, JK pilietybės įgijimas nėra ta vienintele aplinkybė, leidžianti asmenims legaliai gyventi JK“.

Ambasados duomenimis, nuo 2016 m. liepos JK piliečiais tapo 74 lietuviai.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

Diena, kai Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė aktyvuos 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį, reiškiantį atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos (ES) pradžią, neišvengiamai artėja. Tai gali įvykti jau šį mėnesį. Ar nenutiks taip, kad nuo tos dienos ES piliečiai nebeteks teisės nuolat gyventi JK? Anglija.lt aiškinasi, kokiems netikėtumams ruoštis.

Penktus metus Londone gyvenanti Daiva Bieliauskienė prieš porą mėnesių atsidūrė nemalonioje situacijoje. Kesidama darbo vietą moters buvo paprašyta pateikti rezidento statusą patvirtinantį dokumentą.

„Aš tikrai išsigandau, pagalvojau, gal koks naujas įstatymas priimtas, apie kurį aš nieko nežinau“, – prisipažįsta moteris.

Nors angliškai Daiva susikalba, ji neturi nei laiko, nei įgūdžių, kad susigaudytų, kas dedasi JK politikoje ir įstatymų leidyboje.

Penkiasdešimt dvejų metų moteris sako, kad daug žmonių gyvena gandais ir spėlionėmis.

„Yra nemažai galvojančių, kad visi, kurie norės likti JK, turės priimti šios šalies pilietybę. Viena mano pažįstama jau gavo pilietybę ir mane ragina. Bet aš čia atvažiavau pensijai užsidirbti, o paskui atgal į Lietuvą. Bet dabar nebežinau“,– teigia moteris.

Lietuvos ambasada JK pripažįsta, kad pastaruoju metu ambasada gauna daug Lietuvos piliečių, gyvenančių, dirbančių ar studijuojančių JK, klausimų, kaip „Brexit“ paveiks jų statusą.

„Norėtume pabrėžti, jog JK vyriausybė yra paskelbusi, kad iki JK išstojimo ES valstybių piliečiai, teisėtai gyvenantys JK, išsaugos visas turimas teises. Ilgainiui ES piliečių statusą JK apspręs derybų su ES rezultatai“, – teigiama Anglija.lt portalui pateiktame ambasados atsakyme.

Ambasada akcentuoja, kad Lietuvos Vyriausybė LR piliečių teisių apsaugojimą laiko prioritetiniu klausimu būsimose ES ir JK derybose. „Primename, jog derybos vyks ES lygiu (ne pavienių šalių), Europos Sąjungos šalys „mandatuos“ Europos Komisiją, kuriai yra gerai žinoma Lietuvos pozicija, įskaitant vyriausiąjį derybininką Michael Barnier“, – teigia LR ambasada Londone.

Rezidento paraiškų gausėja

Neramu ne vien JK gyvenantiems lietuviams. Statistiniai duomenys rodo, kad JK Vidaus reikalų ministerija (Home Office) yra užversta ES piliečių prašymais nuolatinio gyventojo pažymai gauti. Vien per pusmetį po birželį įvykusios referendumo dėl „Brexit“ beveik 140 tūkst. ES piliečių pateikė rezidento paraiškas. Vis dėlto, net ketvirtadalis ES piliečių paraiškų buvo atmesta.

Šiuo metu JK gyvena daugiau kaip 3 milijonai ES piliečių, kuriems, pasak JK vidaus reikalų ministrės Amber Rudd, reikės „vienokios ar kitokios rūšies dokumento“, įteisinančio jų buvimą JK.

Suregistruoti visus 3 milijonus europiečių, kurie gyvena Britanijoje, Vyriausybei gali tapti sunkia užduotimi.

Britanijos ministrė pirmininkė Teresa May atlaikė spaudimą visiems ES piliečiams, šiuo metu gyvenantiems JK, automatiškai garantuoti teisę čia nuolat gyventi.

Tokį reikalavimą buvo iškėlę Lordų rūmai, perspėdami, kad JK ekonomika ir viešasis sektorius gali patirti didžiulį nuosmukį, jei šalis liks be darbuotojų iš Europos Sąjungos. Be to, daugumos Lordų rūmų atstovų nuomone, neteisinga JK gyvenančius ES piliečius paversti derybų įkaitais.

T. May teigia, kad ES piliečių teisės yra viena iš prioritetinių derybų temų, tačiau garantijos ES piliečiams, gyvenantiems JK, bus suteiktos tik tuo atveju, jei tokios pat teisės bus suteiktos JK piliečiams, gyvenantiems ES.

Klausti „ar esi rezidentas?“ populiaru

Daugiau kaip 20 m. Londone gyvenantis Aleksas Dubinskas savo verslą pradėjo dar tada, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos nare. Prieš 17 metų įsteigęs konsultacijų ir buhalterinių paslaugų įmonę „Aldus ltd“ jis ėmė teikti imigracines konsultacijas į JK atvykusiems tautiečiams. A. Dubinsko nuomone, šiuo metu jau įmanoma pastebėti tam tikrų paralelių su anais laikais.

„Dar daug kas neaišku, bet galima įžvelgti tam tikras tendencijas, kurios rodo, kuria kryptimi gali keistis situacija. Sunku spėlioti, daug kas priklausys nuo derybų eigos, tačiau jau dabar jaučiami tam tikri judesiai, iš kurių galima daryti vienokias ar kitokias išvadas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu žmonėms, kurie kreipiasi dėl socialinio būsto, užduodamas klausimas, ar esi rezidentas, ir žmogus, neturėdamas to statuso, pasimeta, nežino, ką daryti“, – sako A. Dubinskas.

Verslininko nuomone, gali atsirasti pasikeitimų tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, socialinė apsauga, įvažiavimas, įdarbinimas. Ir nors daug priklausys nuo to, kokį modelį JK vyriausybė pasirinks atvykėlių srautams riboti, bet imigracijos įstatymas neišvengiamai keisis ir gali būti, kad bus grįžtama prie leidimų dirbti ar darbo vizų.

„Dabar žmonės turi galimybę tvarkytis rezidento statusą, pateikti dokumentus, kad daug metų gyvena šioj šaly ir gauti nuolatinio rezidento pažymėjimą. Tiems, kurie turi dokumentuotą darbo ir gyvenimo čia istoriją, gauti nuolatinio gyventojo statusą nėra sunku“, – sako „Aldus“ direktorius.

Jis nemano, kad rezidento anketa yra pernelyg sudėtinga, tačiau ragina įdėmiai perskaityti patarimus, kaip ir kokie dokumentai turi būti pateikti, ir atidžiai užpildyti anketą.

„Girdėjau, kad atmeta, bet tai dažniausiai dėl to, kad žmonės padaro klaidų arba nepateikia visų reikalingų dokumentų. Manau, kad daugelis turi dokumentuotus pėdsakus, kad čia gyvena. Jei kokių nors dokumentų neišsaugojo, irgi ne problema – išklotinę apie sumokėtus mokesčius galima užsakyti iš Mokesčių inspekcijos, bankai irgi sutinka išduoti išklotinių kopijas. Tikrai nėra taip, kad būtų neįmanoma gauti reikalingus dokumentus, nebent žmogus dirbo nelegaliai ar neturėjo banko sąskaitos“, – aiškina A. Dubinskas.

Jis sako, kad kiekvienam čia gyvenančiam anksčiau ar vėliau reikės tam tikros statusą įrodančios pažymos.

„Juk nesivežiosi šūsnies dokumentų, kad kirsdamas sieną pateiktum juos kaip įrodymą, kad čia gyveni. Nuolatinio gyventojo pažymėjimas bus reikalingas visiems, kas apsispręs čia gyventi“.

A.Dubinsko nuomone, pagal reakciją į „Brexit“ galima išskirti kelias kategorijas žmonių: vieniems tas pats, jiems ir Lietuvoj gerai, kiti panikuoja, skuba kažką daryti, kiti laukia, žiūri, svarsto, kaip bus geriau.

Nerimas dėl pilietybės

Dalis lietuvių skuba gauti JK pilietybę, nes sklinda gandai, kad norintys likti JK privalės tapti šios šalies piliečiais. Ar toks nerimas pagrįstas?

„Kad žmonės bus verčiami tapti JK piliečiais, man atrodo nelogiškas pasakymas, nes rezidento statusas suteikia teisę nuolat gyventi JK, bet neįpareigoja būtinai tapti JK piliečiu. Pilietybės priėmimas yra kiekvieno asmeninio apsisprendimo reikalas“, – sako Aleksas Dubinskas.

O kiek pagrįsta baimė, kad Lietuva dėl „Brexit“ ir nepriimto dvigubos pilietybės įstatymo gali netekti daugybės savo piliečių?

„Nesiimtume prognozuoti, – teigia LR ambasada Londone. – JK pilietybei įgyti reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Antra vertus, JK pilietybės įgijimas nėra ta vienintele aplinkybė, leidžianti asmenims legaliai gyventi JK“.

Ambasados duomenimis, nuo 2016 m. liepos JK piliečiais tapo 74 lietuviai.

Zita Čepaitė, Anglija.lt

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: