Atsigaunant ūkiui, dirbti nėra kam - Anglija.lt
 

Atsigaunant ūkiui, dirbti nėra kam 


Nors Lietuvoje oficialiai yra daugiau kaip 300 tūkst. bedarbių, tačiau verslininkai teigia, jog atsigaunant kai kurioms ūkio šakoms sudėtinga rasti darbuotojų. „Deficitiniai“ specialistai skuba pasinaudoti situacija ir pasididinti per krizę gerokai aptirpusius atlyginimus.
Kaip DELFI pasakojo šildymo ir santechnikos įmonės savininkas Romas, laimėjus vieną konkursą, papildomiems darbams prireikė ventiliacijos sistemos montavimo specialisto. Po kelių savaičių paieškų tinkamas kandidatas buvo rastas ir sutarta dėl atlyginimo.

„Pradžiai suderėjome 1200 Lt atlygį „į rankas“. Tačiau po savaitės žmogus atėjo ir pareiškė, kad jam kitur siūlo tūkstančiu daugiau. Teko atsisveikinti, nes rinkoje darbų įkainiai yra smukę, tad tiek mokant nepasidengtų sąnaudos“, - pasakoja verslininkas.

Teko skubiai ieškoti kito specialisto. Reikiamos kvalifikacijos darbuotojas buvo rastas, šį kartą jam pasiūlytas 1500 Lt atlyginimas, tačiau šis atsisakė dirbti, nors šiuo metu ir neturi nuolatinio darbo. „Jis teigė, kad objektas sudėtingas, versdamasis atsitiktiniais darbais ir gaudamas pašalpą iš Darbo biržos uždirba geriau, tad jam neapsimoka legaliai dirbti“, - sakė įmonės savininkas.
Kitas verslininkas pasakojo, kad jam reikia „dviejų normalių, tvarkingų žmonių“ įmonės veiklai plėsti, tačiau vėlgi tenka susidurti su ribotu pasirinkimu, tad tenka stabdyti planus.

Pjauna „šešėlis“ ir emigracija
Glaudžiai su statybos verslu susijęs Romas pasakoja, kad jaučiamas rinkos pagyvėjimas, tad labiau trūksta ne darbų, kaip prieš metus, o gerų darbuotojų. Paklaustas, kodėl, anot jo, susidarė tokia situacija, vyras problemas įžvelgė valstybės politikoje. Anot jo, greičiausiai geri specialistai yra išvažiavę arba dirba „šešėlyje“.

„Tokie žmonės žlugdo legaliai dirbančius verslininkus, nes nemoka mokesčių, tad gali „numušinėti“ paslaugų kainas, o sąžiningiems verslininkams tenka dirbti su mokesčiu „kupra“. Tariami bedarbiai, užsiregistravę darbo biržose, gauna garantijas ir pašalpas, bet kai pasiūlai įsidarbinti, jie suka nosį. Dabartinė sistema visiškai neskatina bedarbių įsilieti į darbo rinką”, - sakė darbdavys.
Vyras mano, kad geri specialistai darbo randa ir šiaip, o į darbo biržas kreipiasi tik norėdami gauti socialines garantijas, tad menka tikimybė, kad iš ten bus atsiųstas tinkamas darbuotojas.

Mato grėsmę
Kad valstybės darbo politikoje yra problemų, anksčiau pripažino ir Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis. Anot jo, apie 30 proc. bedarbių gali būti fiktyvus, vienaip ar kitaip besiverčiantys.

„Mes manome, kad bendrame skaičiuje turime apie 30 proc. žmonių, kurie vienaip ar kitaip piktnaudžiauja registracija darbo biržoje. Toks yra mūsų stebėsenos rezultatas, tai yra maždaug 100 tūkst. žmonių. (...) Iš turimų skaičių matyti, kad yra nemaža dalis tų, kurie registruojasi tik siekdami valstybės teikiamų garantijų. Matydami šį reiškinį kreipsime į jį didesnį dėmesį, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam įvairių išmokų gavėjų skaičiaus augimui“, –sakė M. P. Balašaitis.
Anksčiau „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė, kad atsigaunančiam šalies ūkiui bus sudėtinga konkuruoti, nes išvažiuoja energingiausi, o jų vietas užims atvykėliai iš kitų valstybių.

„Svarbiausia yra tai, kad išvažiuos energingiausi, labiausiai linkę į naujoves, k
valifikacijos kėlimą žmonės, kurie galbūt turi didelių ambicijų materialine prasme ir sutinka dirbti viršvalandžius, nes, pavyzdžiui, nori greičiau pasistatyti namą. Jeigu mes prarasime stipriausią dalį, iš ko augsime? Juk mes neturime gamtos turtų, mūsų koziris yra stipri, kvalifikuota darbo jėga, mūsų darbštumas. Tai jeigu tuos darbščiausius mes išsiunčiame, tai iš kur bus augimas? Galima sakyti, kad įsileisime emigrantų, ekonomine prasme tai yra išeitis, bet tada turėsime tas pačias problemas kaip Prancūzija ir kitos šalys“, – sakė analitikas.

Visiems didesnių atlyginimų nežada
Statistikos departamentas teigia, kad pernai realusis darbo užmokestis sumažėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 5,1, privačiajame sektoriuje – 9,4 proc. Kai kuriose srityse atlyginimainesumažėjo.

Srityse, kur trūksta darbuotojų ar įmonių veikla orientuota į eksportą, atlyginimai jau šiemet gali pradėti augti.
Įvairios institucijos prognozuoja, kad ir šiemet šalyje atlyginimų vidurkiai mažės, tiesa, mažiau nei pernai. SEB bankas birželį prognozavo, kad šiemet atlyginimai šalyje dar turėtų smukti 1 proc., kitąmet jie turėtų augti 3,5 proc., o 2012 m. – 5 proc.

„Dnb Nord” prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis dar smuks 2 proc.
Lietuvos bankas mano, kad darbo užmokestis stabilizuosis šių metų viduryje, nors dėl ankstesnio mažėjimo metinis nuosmukis tebebus didelis. Kitąmet jis jau turėtų augti 2,9 proc.

www.anglija.lt


Nors Lietuvoje oficialiai yra daugiau kaip 300 tūkst. bedarbių, tačiau verslininkai teigia, jog atsigaunant kai kurioms ūkio šakoms sudėtinga rasti darbuotojų. „Deficitiniai“ specialistai skuba pasinaudoti situacija ir pasididinti per krizę gerokai aptirpusius atlyginimus.
Kaip DELFI pasakojo šildymo ir santechnikos įmonės savininkas Romas, laimėjus vieną konkursą, papildomiems darbams prireikė ventiliacijos sistemos montavimo specialisto. Po kelių savaičių paieškų tinkamas kandidatas buvo rastas ir sutarta dėl atlyginimo.

„Pradžiai suderėjome 1200 Lt atlygį „į rankas“. Tačiau po savaitės žmogus atėjo ir pareiškė, kad jam kitur siūlo tūkstančiu daugiau. Teko atsisveikinti, nes rinkoje darbų įkainiai yra smukę, tad tiek mokant nepasidengtų sąnaudos“, - pasakoja verslininkas.

Teko skubiai ieškoti kito specialisto. Reikiamos kvalifikacijos darbuotojas buvo rastas, šį kartą jam pasiūlytas 1500 Lt atlyginimas, tačiau šis atsisakė dirbti, nors šiuo metu ir neturi nuolatinio darbo. „Jis teigė, kad objektas sudėtingas, versdamasis atsitiktiniais darbais ir gaudamas pašalpą iš Darbo biržos uždirba geriau, tad jam neapsimoka legaliai dirbti“, - sakė įmonės savininkas.
Kitas verslininkas pasakojo, kad jam reikia „dviejų normalių, tvarkingų žmonių“ įmonės veiklai plėsti, tačiau vėlgi tenka susidurti su ribotu pasirinkimu, tad tenka stabdyti planus.

Pjauna „šešėlis“ ir emigracija
Glaudžiai su statybos verslu susijęs Romas pasakoja, kad jaučiamas rinkos pagyvėjimas, tad labiau trūksta ne darbų, kaip prieš metus, o gerų darbuotojų. Paklaustas, kodėl, anot jo, susidarė tokia situacija, vyras problemas įžvelgė valstybės politikoje. Anot jo, greičiausiai geri specialistai yra išvažiavę arba dirba „šešėlyje“.

„Tokie žmonės žlugdo legaliai dirbančius verslininkus, nes nemoka mokesčių, tad gali „numušinėti“ paslaugų kainas, o sąžiningiems verslininkams tenka dirbti su mokesčiu „kupra“. Tariami bedarbiai, užsiregistravę darbo biržose, gauna garantijas ir pašalpas, bet kai pasiūlai įsidarbinti, jie suka nosį. Dabartinė sistema visiškai neskatina bedarbių įsilieti į darbo rinką”, - sakė darbdavys.
Vyras mano, kad geri specialistai darbo randa ir šiaip, o į darbo biržas kreipiasi tik norėdami gauti socialines garantijas, tad menka tikimybė, kad iš ten bus atsiųstas tinkamas darbuotojas.

Mato grėsmę
Kad valstybės darbo politikoje yra problemų, anksčiau pripažino ir Darbo biržos vadovas Mindaugas Petras Balašaitis. Anot jo, apie 30 proc. bedarbių gali būti fiktyvus, vienaip ar kitaip besiverčiantys.

„Mes manome, kad bendrame skaičiuje turime apie 30 proc. žmonių, kurie vienaip ar kitaip piktnaudžiauja registracija darbo biržoje. Toks yra mūsų stebėsenos rezultatas, tai yra maždaug 100 tūkst. žmonių. (...) Iš turimų skaičių matyti, kad yra nemaža dalis tų, kurie registruojasi tik siekdami valstybės teikiamų garantijų. Matydami šį reiškinį kreipsime į jį didesnį dėmesį, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam įvairių išmokų gavėjų skaičiaus augimui“, –sakė M. P. Balašaitis.
Anksčiau „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė, kad atsigaunančiam šalies ūkiui bus sudėtinga konkuruoti, nes išvažiuoja energingiausi, o jų vietas užims atvykėliai iš kitų valstybių.

„Svarbiausia yra tai, kad išvažiuos energingiausi, labiausiai linkę į naujoves, k
valifikacijos kėlimą žmonės, kurie galbūt turi didelių ambicijų materialine prasme ir sutinka dirbti viršvalandžius, nes, pavyzdžiui, nori greičiau pasistatyti namą. Jeigu mes prarasime stipriausią dalį, iš ko augsime? Juk mes neturime gamtos turtų, mūsų koziris yra stipri, kvalifikuota darbo jėga, mūsų darbštumas. Tai jeigu tuos darbščiausius mes išsiunčiame, tai iš kur bus augimas? Galima sakyti, kad įsileisime emigrantų, ekonomine prasme tai yra išeitis, bet tada turėsime tas pačias problemas kaip Prancūzija ir kitos šalys“, – sakė analitikas.

Visiems didesnių atlyginimų nežada
Statistikos departamentas teigia, kad pernai realusis darbo užmokestis sumažėjo 7,2 proc., valstybės sektoriuje – 5,1, privačiajame sektoriuje – 9,4 proc. Kai kuriose srityse atlyginimainesumažėjo.

Srityse, kur trūksta darbuotojų ar įmonių veikla orientuota į eksportą, atlyginimai jau šiemet gali pradėti augti.
Įvairios institucijos prognozuoja, kad ir šiemet šalyje atlyginimų vidurkiai mažės, tiesa, mažiau nei pernai. SEB bankas birželį prognozavo, kad šiemet atlyginimai šalyje dar turėtų smukti 1 proc., kitąmet jie turėtų augti 3,5 proc., o 2012 m. – 5 proc.

„Dnb Nord” prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis dar smuks 2 proc.
Lietuvos bankas mano, kad darbo užmokestis stabilizuosis šių metų viduryje, nors dėl ankstesnio mažėjimo metinis nuosmukis tebebus didelis. Kitąmet jis jau turėtų augti 2,9 proc.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: