Nuo kitų metų naikinant apskritis, teks atleisti dalį iš 2,5 tūkst. darbuotojų, tačiau taip tikimasi sutaupyti apie 40–50 mln. Lt.

„Apskrityse šiuo metu dirba apie 2,5. tūkst. darbuotojų. Dalies jų reikės apskrities viršininko administracijos funkcijas perdalinant tarp ministerijų, ministerijų teritorinių institucijų ir savivaldybių“, – trečiadienį teigė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

„Dalis tų valstybės tarnautojų tiesiog pakeis darbo vietą, dalis gaus išeitines pašalpas“, – kalbėjo jis.

Skaičiuojama, kad darbuotojų išeitinėms kompensacijoms teks skirti apie 12 mln. litų.

„Negaliu tiksliai pasakyti, kiek darbuotojų bus atleista. Reikalingi darbuotojai, užsiimantys žemėtvarka, teritorijų planavimu, pakeis darbo vietą, dirbs ne apskrities viršininko administracijoje, o Žemės fonde prie Žemės ūkio ministerijos arba regioniniuose Aplinkos ministerijose daliniuose“, – kalbėjo R. Palaitis.

Anot jo, šiuo metu apskričių asignavimai per metus siekia 770 mln. litų, tačiau šie pinigai perskirstomi ir kitoms institucijoms. Atlyginimams kasmet skiriama maždaug 68 mln. litų. Nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos panaikinus apskritis, daugiau nei pusę šios sumos – 40–50 mln. – ketinama sutaupyti.

Anot ministro, naikinant apskrities viršininko administracijas, iš dabar jų vykdomų 169 funkcijų bus atsisakyta 27, kitos bus perskirstytos.

„Anksčiau galvojom, kad priežiūrinės funkcijos turėtų pereiti Vyriausybės atstovams apskrityse. Tačiau reiktų keisti Konstituciją, kuri numato, kad Vyriausybės atstovai apskrityse gali prižiūrėti tik savivaldybes. Todėl dabar siūlom perskirstyti funkcijas tarp savivaldybių, ministerijų ir ministerijų teritorinių dalinių“, – kalbėjo R. Palaitis.

Ministras patikino, kad dėl dabar apskrityse tvarkomų žemės reikalų ir po reformos į Vilnių važinėti žmonėms nereikės.

„Žemės reikalai, su kuriais dažniausiai žmonės susidurdavo apskrityse, keliaus į Vilnių, juos tvarkys Žemės fondas. Dabar yra savivaldybėse žemėtvarkos skyriai, kurie priklauso apskrities viršininko administracijai.

Tai jie pakeis pavaldumą ir priklausys Žemės fondui, ir darbas bus atliekamas tas pats. Tos paslaugos, kurios turi būti arti žmogaus, arti ir bus“, – sakė ministras.

Anot jo, apie tai, į kokius euroregionus ateityje bus suskirstyta Lietuva, bus sprendžiama po kelerių metų.

„Euroreginai bus reikalingi tada, kai bus kita Europos Sąjungos finansinė perspektyva, t.y. nuo 2014 metų. Mes planuojame, kad 2011–2012 metais apsispręsime, kokie bus tie euroregionai, ar bus juose administracinis valdymas.

Šiandien man atrodo, kad tarpinio administracinio valdymo tarp savivaldybių ir centrinės valdžios nereikia. Užtenka dviejų lygių sistemos“, – kalbėjo ministras.