Ką karalienė Elžbieta II mėgsta pusryčiams? Kaip karalienė atsipalaiduoja nuo kasdienių rūpesčių? Kaip dažnai vyksta paprasti šilti šeimyniniai pietūs, kai susirenka visi karališkosios šeimos nariai? Tai vos keli klausimai apie karalienę Elžbietą II, kurie domina žmones.

Labai daug žmonių domina vienos turtingiausių ir garsiausių Europos šeimų gyvenimas, o pačios karalienės asmenybė ir jos kasdienybė traukia žmones tarsi magnetas. Nenuostabu, juk Jos Didenybė niekada neduoda interviu. Ant pirštų galima suskaičiuoti atvejus, kai spaudos atstovams leidžiama būti taip arti monarchės, kad girdėtųsi, ką ji kalba.

Pernai metais, minint valdymo Briliantinį jubiliejų, Elžbieta II nusifilmavo BBC dokumentiniame filme ir kartu su savo vyriausiu sūnumi princu Charlesu komentavo šeimos kino kronikas.

Nebūkime per daug ambicingi: papasakoti viską apie tai, ką veikia karalienė kasdieniniame gyvenime – juolab kad karališką gyvenimą kasdieniu vadinti būtų absurdiška – mums nepavyks. Vis dėlto, karališkosios šeimos narių interviu ir žurnalistų knygos, parašytos pagal karalienės giminaičių, jos patikėtinių, buvusių ir dabartinių tarnų interviu, gali padėti susidaryti tam tikrą vaizdą apie britų monarchijos vadovės skonį, įpročius ir pomėgius.

Aiškiausia būtų pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodo Jos Didenybės šiokiadienis. Ta reta diena, kai nėra suplanuota jokių oficialių renginių.

Rytas

Karalienė dirba kiekvieną dieną, išskyrus Kalėdas. Devintai ryto jos asmeninis sekretorius ruošia garsųjį „raudoną portfelį“ su dokumentais, su kuriais monarchei reikia susipažinti ar juos pasirašyti. Tai vyriausybės posėdžių medžiaga, specialiųjų tarnybų ir žvalgybos suvestinės, parlamento dokumentai.

Tuo metu karalienės sutuoktinis princas Philipas paprastai baigia savo pusryčius. Jos Didenybė mėgsta pusryčiauti viena, lygiai devintą valandą ryto.

Sužinoti, ką valgo karalienė, ne taip jau paprasta: karališkajai šeimai dirbantys virėjai ir tarnai niekada neduoda viešų interviu, nes Windsorų dinastijoje labai vertinamas lojalumas ir tylėjimas. Tačiau buvęs personalas kartais bendrauja su spauda.

Pavyzdžiui, buvęs karališkosios šeimos virėjas Darrenas McGrady žurnalistams papasakojo, kad Elžbietos II pusryčiai mažai kuo skiriasi nuo jos pavaldinių: kukurūzų dribsniai su pora šaukštų džiovintų vaisių, virtas kiaušinis, skrudinta duona su uogiene ir arbata su pienu.

Per pusryčius karalienė peržiūri naujausius laikraščius, specialiai sekretoriaus pažymėtus straipsnius.

Kaip žinia, visi karališkosios šeimos nariai labai jautriai reaguoja į tai, ką apie juos rašo spauda, ir ypač tai, kokias nuotraukas publikuoja. Kaip išaiškino buvę sekretoriai, tai nereiškia, kad Elžbieta II ir jos artimieji labai nerimauja dėl savo išvaizdos. Ji įsitikinusi, kad monarchas turi atrodyti prieš pavaldinius nepriekaištingai, būtent dėl to jai svarbu, kad fotografijos būtų vykusios.

Jeigu taip nėra, pasitaikius tinkamam momentui, paprastai praėjus šiek tiek laiko po publikacijos, Bakingamo rūmų spaudos tarnyba neoficialiai perduoda karališkąjį nepasitenkinimą vienam ar kitam leidiniui.

Užtat karalienei labai patinka jos eskizai ir karikatūros, ji nuoširdžiai juokiasi, kai mano, kad jie vykę. Pati karalienė yra gana ironiškas ir saviironijos nestokojantis žmogus, vertinantis sąmojį ir gerus anekdotus. Apie save ji ne kartą sakė: „Kad manimi tikėtų, reikia, kad mane matytų“.

Lygiai devintą ryto po rezidencijos langais karališkieji dūdmaišininkai groja monarchės pamėgtas melodijas. Šios pareigos atsirado dar karalienės Viktorijos valdymo metais, mat ji labai mėgo Škotiją, ir nuo to laiko dūdmaišininkai, o tai paprastai būna profesionalūs karo muzikantai, kiekvieną rytą groja valstybės vadovei.

Peržiūrėjusi „raudonojo portfelio“ dokumentus Jos Didenybė pradeda rašyti laiškus, dažnai juose išreikšdama dėkingumą adresatui. Rašaliniu parkeriu ant specialaus popieriaus rašyti padėkos laiškai už dovaną, vakarienę ar priėmimą – Anglijos gerų manierų kvintesencija. Elžbieta II, suprasdama, kad jos buvimas gali tapti nelengvu išbandymu, vertina jai parodytą svetingumą ir rūpestį. Būtent todėl ji mėgsta asmeniškai padėkoti tiems, kas ją priėmė, ypač jeigu kalba eina apie keliones į užsienį ir kelias dienas trunkančius oficialius vizitus.

Suprantama, parašyti visiems ir kiekvienam iš priėmusios pusės neįmanoma, todėl karalienei padeda viena iš dvaro damų, kurios keliauja kartu su ja. Lygiai taip pat Elžbieta II skaito visus jai asmeniškai adresuotus padėkos laiškus, tarp kurių kartais atsiduria ne tik susižavėjimo kupini atsiliepimai apie puikiai praleistą laiką, bet ir prašymai pasidalinti vienų ar kitų patiekalų receptais.

Ramiomis dienomis karalienė pati mėgsta užsiimti su savo šunimis, mylimais korgiais, ir pati ruošia jiems ėdalą – vištieną ar triušieną sumaišo su specialiais priedais. Kartais ji pati išveda šunis pasivaikščioti, tačiau dažniausiai korgius vedžioja karališkųjų rūmų personalas.

Diena

Vienas iš mėgstamų Jos Didenybės užsiėmimų – jodinėjimas. Karalienė yra puiki jojikė. Ji yra aistringa žirgų mylėtoja, iki šiol dievina pasijodinėjimą jais, tačiau visada atsisako dėvėti jojiko šalmą ir užsideda ant galvos tik skarelę.

Lygiai taip pat Elžbieta II, labai mėgstanti vairuoti automobilį, niekada nesisega apsaugos diržo. Tiesa, dabar jos pasivažinėjimai apriboti – savo tamsiai mėlyną „Jaguar“ karalienė vairuoja tik savo dvarų teritorijoje.

O jie trys: pamėgta Vindzoro pilis netoli Londono, kur karalienė ir jos sutuoktinis mėgsta važiuoti per išeigines, Sandringamo dvaras Norfolko grafystėje ir Balmoralio pilis bei dvaras Škotijoje.

Pernai metais, kai Obamų pora atvyko pasveikinti Jos Didenybės su 90-mečiu, svetingumą demonstravo Edinburgo kunigaikštis, asmeniškai vežiojęs Amerikos prezidentą ir jo žmoną savuoju „Range Rover“.

Žirgai iš vindzorų arklidžių – ir tai nėra karališki žirgai, dalyvaujantys oficialiuose renginiuose ir gyvenantys Bakingamo arklidėse – jau daug metų dalyvauja lenktynėse ir laimėjo ne vieną prizą. Jojikas ant jos žirgų visada vilki tam tikrą uniformą: violetinę liemenę su tamsiai raudonomis rankovėmis ir auksiniai siuvinėjimais ant krūtinės.

Pernai metais karalienės žirgas vardu Dartmouthas laimėjo Askoto lenktynes ir iškovojo 130 tūkstančių svarų prizą. Didelės arklidės, kuriose užaugo lenktyninių žirgų karta, yra Sandringamo dvare, ir kai pasaulį išvysta naujas kumeliukas, Jos Didenybė asmeniškai apžiūri gyvūną.

O štai princas Charlesas į žirgų sportą žiūri skeptiškai ir nėra užsikrėtęs motinos aistra. Užtat jo sesuo princesė Anne ir karalienės vaikaitė Zara Tindall, priešingai, yra profesionalios jojikės ir Olimpinių žaidynių dalyvės.

Karalienė taip pat ne prieš pažvejoti, anksčiau mėgo ilsėtis gamtoje su meškere rankose. Vaikystėje ji daug laiko praleisdavo Škotijoje, savo motinos šeimos dvare, o jos mama buvo aistringa žvejė, ir karališkajame Balmoralio dvare, kur teka Di upė – viena populiariausių tarp lašišos gaudytojų.

Vėliau, ištekėjusi už princo Philipo, kuris yra didelis žvejybos entuziastas, Elžbieta II atrado savyje tikrą talentą, ir visada mėgindavo rasti laiko žvejybai net oficialių vizitų į užsienį metu.

Medžioklė – dar vienas karališkosios šeimos pomėgis. Priminsime, kad kalba eina apie paukščių, visų pirma fazanų, medžioklę. Kiekvienais metais dvaruose specialiai veisiami jaunikliai. Medžioklės sezonas atidaromas spalio pradžioje ir trunka iki sausio pabaigos. Visi vyrai karališkoje šeimoje, tarp jų ir princai Williamas ir Harry, yra aistringi medžiotojai ir puikūs šauliai.

O štai laukinių paukščių – škotinių žvyrių ir laukinių ančių – medžioklė laikoma aukščiausiu pilotažu. Varovai neišveja jų iš miško specialiai priešais medžiotojus, kaip fazanų, todėl medžiotojams tenka patiems orientuotis vietoje. Jau nekalbant apie tai, kad laukinių paukščių gerokai mažiau ir juos sunkiau nušauti. Moterys karališkojoje šeimoje nemedžioja, tačiau būtinai su medžiotojais leidžia laiką gamtoje.

Arbata

Ketvirtą valandą karališkajai porai patiekiama arbata su bandelėmis, sausainiais ir sumuštiniais. Kaip teigia virėjas D. McGrady, labiausiai Elžbieta II mėgsta medaus biskvitą ir bisvitinius tortus su imbieru, vaisiais ar šokoladu. Būtent biskvitinis tortas su šokoladu buvo patiektas per priėmimą po princo Williamo ir Catherine Middleton sutuoktuvių.

Sumuštiniai būna mažiausiai dviejų rūšių, o pasirinkimas saikingas – su agurkais, rūkyta lašiša, kiaušiniais ir majonezu, kumpiu ir garstyčiomis. Prie arbatos būtinai patiekiami karalienės mėgstami „pensai su džemu“: maži, monetos dydžio, apvalūs duonos minkštimo sumuštinukai su aviečių uogiene. Šis senas angliškas skanėstas itin populiarus buvo niūriais Antrojo pasaulinio karo metais, kuriais prabėgo vėlyva Elžbietos II vaikystė ir jaunystė.

Jos Didenybė yra pragmatiška ir savo įpročių keisti nemėgsta. Anglai turi patarlę „Old clothes are good form“, kuri reiškia, kad jeigu kažkas gerai tarnauja, nereikia to atsisakyti.

Anglijos aristokratijai būdingas dar vienas angliškas įprotis – vakarinė vonia prieš vakarienę. Jeigu įsivaizduotume, kad iki tol visa diena buvo praleista medžioklėje, o vakare svečių laukia kviestinė vakarienė žvakių šviesoje, tampa aišku, kodėl vonioje patogu maudytis apie šeštą vakaro.

Kaip pasakoja buvę tarnai, karalienė nėra išimtis, ir vakare ji mėgsta nusiprausti šiltoje vonioje. Beje, rytais ji irgi maudosi vonioje, tačiau tam skiria gerokai mažiau laiko, ir vanduo būna kur kas vėsesnis, kad suteiktų budrumo.

Vakaras

Vakarą karališkoje šeimoje mėgstama pradėti nuo gėrimų. Jos Didenybė pirmenybę teikia džino ir vermuto kokteiliui, princas Philipas, kaip ir jo vaikaitis princas Williamas – alui. Princas Charlesas mėgsta martinį, jo žmona Camilla – džiną su toniku, Kembridžo kunigaikštienė – kokteilius, o princas Harry, daugelio draugų teigimu, taip pat kokteilius, o kartais yra ne prieš išgerti degtinės.

Šampanas karališkojoje šeimoje nėra mėgstamas, nors ne taip seniai Vindzoro dvare šeima pradėjo gaminti nuosavą putojantį vyną.

Tačiau komerciniai interesai nėra asmeninės preferencijos, ir pirmą nedidelę partiją kolekcionieriai supirko po 25 svarus už butelį (75 svarai už tris butelius dovanų dėžutėje).

Vakarienei karalienė mėgsta patiekalus, paruoštus iš dvaruose užaugintos žvėrienos ir žuvų. Egzotiško maisto ji nemėgsta: prisiminus, kiek daug keliauti jai teko, tai visiškai suprantama. Šeimininkai visada stengiasi savo svečius nustebinti tuo, kas geriausia jų virtuvėje, o kaip pasakojo viena dvaro dama, kartą per kelionę po Belizą, Elžbietai II teko paragauti vietos delikateso, labai jau primenančio keptą žiurkę…

Sezoniškumas – viena iš svarbiausių taisyklių renkantis meniu. Gegužės mėnesį greičiausiai karališkajai šeimai nepatieks fazanų, kai jie jau pusę metų pragulėjo šaldiklyje. Užtat tuo metu labai tiks šparagų salotos.

Karo metais užaugusi karalienė labai nemėgsta, kai išmetami maisto produktai. Yra žinomas atvejis, kai ji padažui nepanaudotą citrinos skiltelę sugrąžino į virtuvę su prašymu panaudoti ją kitam patiekalui. Tad fazanai, greičiausiai, bus atšildyti ir sušerti medžiokliniams šunims.

Per Velykas gero tono ženklu laikomi patiekalai iš ėrienos, o Kalėdoms – kalakutienos. Kalėdos yra būtent ta šventė, kai visa didelė šeima – karalienė, Edinburgo kunigaikštis, jų keturi vaikai, aštuoni vaikaičiai ir penki provaikaičiai – susirenka kartu Sandringamo dvare.

Ir kai pernai metais princas Williamas su žmona pirmą kartą per daugelį metų išvažiavo švęsti Kalėdų pas Catherine tėvus, tai tapo naujiena anglų spaudoje. Būtent su Kalėdomis Kembridžo kunigaikštienei susiję ypatingi prisiminimai apie karalienę Elžbietą II, apie ką ji papasakojo viename iš dokumentinių filmų.

Pirmą kartą Catherine buvo pakviesta į Sandringamą dar nebūdama princo Williamo žmona, ir labai ilgai galvojo, ką padovanoti mylimojo senelei. Pagalvojusi ji nusprendė, kad padovanos tai, ką paprastai dovanodavo savo giminaičiams – naminę uogienę ir čatnio padažą (paprastai jis patiekiamas prie sūrio). Kaip pasakojo pati Catherine, jai buvo labai malonu, kai kitą dieną padovanotas čatnio stiklainiukas stovėjo ant pietų stalo. „Man tai labai daug reiškė“, – neslėpė kunigaikštienė.