B. Johnsonas: „Brexit“ susitarimas galimas, jeigu ES to norės - Anglija.lt
 

B. Johnsonas: „Brexit“ susitarimas galimas, jeigu ES to norės 

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad jo naujausi pasiūlymai dėl „Brexit“ sulaukė paramos šalies parlamente. Jis taip pat paragino Europos Sąjungą siekti kompromiso.

Iki itin svarbaus viršūnių susitikimo likus dešimčiai dienų, Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas pareiškė, kad pakoreguotas susitarimas yra galimas, „jeigu Europos Sąjunga to norės“.

Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Krisjanis Karinis sako, kad naujas susitarimas „veikiausiai yra mažai tikėtinas“, tačiau yra „tikrai galimas“.

Jungtinės Karalystės „Brexit“ reikalų sekretorius Stephenas Barclay paragino ES suintensyvinti derybas dėl Jungtinės Karalystės planų. Derybas numatoma atnaujinti pirmadienį, abiem pusėms siekiant pasiekti naują susitarimą prieš Europos lyderiams susitinkant spalio 17–18 dienomis.

Tačiau pagrindiniu nesutarimų klausimu išlieka siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, ir ES ragina Jungtinę Karalystę „iš esmės keisti“ savo naujausius pasiūlymus. S. Barclay teigia, kad labiau pažengusios derybos turės prasidėti „artimiausiomis dienomis“, kad susitarimas būtų pasiektas iki dabartinio „Brexit“ termino – spalio 31 d.

Tačiau Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras jau pareiškė manantis, kad susitarimas yra galimas, tačiau dabartiniai Londono pasiūlymai nėra pakankami.

S. Barclay taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos su leiboristais ir kitoms partijos atstovaujančiais parlamento nariais, kad būtų užtikrinta parama naujam susitarimui.

JK valdžia sako, kad „nėra kelio“ link kokio nors susitarimo, jeigu nebus pakeista prieštaringai vertinama vadinamoji „apsidraudžiamoji priemonė“, kuria siekiama išvengti realios fizinės sienos atsiradimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, kuriai nepritaria daugelis britų parlamentarų.

Ką siūlo B. Johnsonas

Britų premjeras ragina įgyvendinti kol kas dar neišbandytą planą ir imtis technologinių priemonių pašalinti fizines muitinės patikras pasienyje. Tai esą leistų visai JK išstoti iš ES ir nesilaikyti jos prekybos taisyklių, tuo pačiu gerbiant Šiaurės Airijos taikos procesą.

„Savo draugams Europoje sakau: „Griebkite galimybę, kurią suteikia mūsų naujas pasiūlymas, tiesiog junkitės prie mūsų prie derybų stalo, vadovaudamiesi kompromiso ir bendradarbiavimo dvasia“, – pareiškė B. Johnsonas.

Remiantis britų premjero planais, kuriuos jis vadina „plačia nusileidimo zona“ naujam susitarimui su Europos Sąjunga, Šiaurės Airija išstotų iš ES muitų sąjungos su likusia JK dalimi 2021 metų pradžioje.

Šiaurės Airija ir toliau taikytų ES teisės aktus dėl žemės ūkio ir kitų produktų, jeigu tam pritartų Šiaurės Airijos Asamblėja. Tokia tvarka teoriškai galėtų galioti neribotai, tačiau Šiaurės Airijos politikų pritarimo reikėtų prašyti kas ketverius metus.

Prekių, keliaujančių tarp JK ir ES, muitinės patikra būtų „decentralizuota“: visi dokumentai būtų pateikiami elektroniškai ir būtų atliekamas „tik labai mažytis skaičius“ fizinių patikrų. Tokios patikros būtų atliekamos toliau nuo sienos, veikiausių įmonių patalpose ar „kitose tiekimo grandinės taškuose“.

Savo ruožtu ES nerimauja, kad JK nori palikti per daug detalių dėl muitinės ir reguliacinių patikrų pereinamajam laikotarpiui po „Brexit“.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad jo naujausi pasiūlymai dėl „Brexit“ sulaukė paramos šalies parlamente. Jis taip pat paragino Europos Sąjungą siekti kompromiso.

Iki itin svarbaus viršūnių susitikimo likus dešimčiai dienų, Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas pareiškė, kad pakoreguotas susitarimas yra galimas, „jeigu Europos Sąjunga to norės“.

Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Krisjanis Karinis sako, kad naujas susitarimas „veikiausiai yra mažai tikėtinas“, tačiau yra „tikrai galimas“.

Jungtinės Karalystės „Brexit“ reikalų sekretorius Stephenas Barclay paragino ES suintensyvinti derybas dėl Jungtinės Karalystės planų. Derybas numatoma atnaujinti pirmadienį, abiem pusėms siekiant pasiekti naują susitarimą prieš Europos lyderiams susitinkant spalio 17–18 dienomis.

Tačiau pagrindiniu nesutarimų klausimu išlieka siena tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, ir ES ragina Jungtinę Karalystę „iš esmės keisti“ savo naujausius pasiūlymus. S. Barclay teigia, kad labiau pažengusios derybos turės prasidėti „artimiausiomis dienomis“, kad susitarimas būtų pasiektas iki dabartinio „Brexit“ termino – spalio 31 d.

Tačiau Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras jau pareiškė manantis, kad susitarimas yra galimas, tačiau dabartiniai Londono pasiūlymai nėra pakankami.

S. Barclay taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos su leiboristais ir kitoms partijos atstovaujančiais parlamento nariais, kad būtų užtikrinta parama naujam susitarimui.

JK valdžia sako, kad „nėra kelio“ link kokio nors susitarimo, jeigu nebus pakeista prieštaringai vertinama vadinamoji „apsidraudžiamoji priemonė“, kuria siekiama išvengti realios fizinės sienos atsiradimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, kuriai nepritaria daugelis britų parlamentarų.

Ką siūlo B. Johnsonas

Britų premjeras ragina įgyvendinti kol kas dar neišbandytą planą ir imtis technologinių priemonių pašalinti fizines muitinės patikras pasienyje. Tai esą leistų visai JK išstoti iš ES ir nesilaikyti jos prekybos taisyklių, tuo pačiu gerbiant Šiaurės Airijos taikos procesą.

„Savo draugams Europoje sakau: „Griebkite galimybę, kurią suteikia mūsų naujas pasiūlymas, tiesiog junkitės prie mūsų prie derybų stalo, vadovaudamiesi kompromiso ir bendradarbiavimo dvasia“, – pareiškė B. Johnsonas.

Remiantis britų premjero planais, kuriuos jis vadina „plačia nusileidimo zona“ naujam susitarimui su Europos Sąjunga, Šiaurės Airija išstotų iš ES muitų sąjungos su likusia JK dalimi 2021 metų pradžioje.

Šiaurės Airija ir toliau taikytų ES teisės aktus dėl žemės ūkio ir kitų produktų, jeigu tam pritartų Šiaurės Airijos Asamblėja. Tokia tvarka teoriškai galėtų galioti neribotai, tačiau Šiaurės Airijos politikų pritarimo reikėtų prašyti kas ketverius metus.

Prekių, keliaujančių tarp JK ir ES, muitinės patikra būtų „decentralizuota“: visi dokumentai būtų pateikiami elektroniškai ir būtų atliekamas „tik labai mažytis skaičius“ fizinių patikrų. Tokios patikros būtų atliekamos toliau nuo sienos, veikiausių įmonių patalpose ar „kitose tiekimo grandinės taškuose“.

Savo ruožtu ES nerimauja, kad JK nori palikti per daug detalių dėl muitinės ir reguliacinių patikrų pereinamajam laikotarpiui po „Brexit“.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: