Baimė dėl PSD skolų – priežastis, parodysianti tikrą Lietuvą paliekančių žmonių skaičių - Anglija.lt
 

Baimė dėl PSD skolų – priežastis, parodysianti tikrą Lietuvą paliekančių žmonių skaičių 

2017 m. sausį iš Lietuvos emigravo 7 048 lietuviai, paskelbė Statistikos departamentas. Palyginus su 2016 m. sausiu, emigracijos mastai išaugo dvigubai – pernai sausį Lietuvą paliko 3 445 lietuviai. Apskritai toks aukštas oficialios emigracijos mėnesinis rodiklis nebuvo fiksuotas nuo 2010 m. rugpjūčio. Tačiau ar tai reiškia, kad Lietuvą sausį išties paliko dvigubai daugiau lietuvių negu pernai?

Tikėtina, kad emigracija išaugo ne dėl padidėjusio išvykusiųjų skaičiaus, bet dėl to, kad daug jau seniai šalį palikusių lietuvių tik dabar deklaravo savo išvykimą, siekdami išvengti skolų.

Kaip „Sodra“ sausį išgąsdino emigrantus?

Emigracija statistikoje atsispindi nebūtinai iš karto žmogui emigravus: jis dar turi ir deklaruoti, kad gyvena nebe Lietuvoje.

Tuo tarpu kaip tik 2017 m. sausį „Sodra“ pranešė, kad iš žmonių, kurie vėluoja susimokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas 11-12 mėnesių, išieškos skolas priverstiniu būdu, jei jos nebus padengtos iki sausio 31 d.

Savo pranešime „Sodra“ akcentavo, kad net jei žmogus šiuo metu gyvena ir dirba ne Lietuvoje, tačiau apie tai nepateikė jokios informacijos „Sodrai“, Gyventojų registrui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos jam yra skaičiuojamos, o laiku nesumokėjus – išieškomos priverstine tvarka.

Jei asmuo šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, kad nesikauptų PSD skola, jis privalo arba deklaruoti išvykimą VMI ar Registrų centrui, arba „Sodros“ teritoriniam skyriui pateikti draustumą kitoje šalyje įrodantį dokumentą.

Priminimus apie nevykdomą prievolę ir raginimą padengti įsiskolinimą į savo asmenines „Sodros“ paskyras gavo apie 300 tūkst. lietuvių. Tačiau ypač didelį nerimą pranešimai sukėlė maždaug 20 tūkst. asmenų, kurie, anot „Sodros“, vėluoja susimokėti PSD įmokas 11-12 mėnesių: juos „Sodra“ informavo pradėsianti skolų išieškojimą.

Ši iš „Sodros“ atskriejusi žinia papiktino daug emigrantų, jau seniai gyvenusių nebe Lietuvoje. Į 15min besikreipę gyventojai tikino, kad už PSD yra skolingi, nors jau 10 ar daugiau metų negyvena Lietuvoje, deklaracijas apie tai buvo pateikę kitoms institucijoms.

Pasipiktinę emigrantai sukūrė peticiją, skirtą „Lietuvos Respublikos Seimui, „Sodrai“, savivaldybėms ir kitoms susijusioms institucijoms“. Peticiją, sukurtą neįvardinto Danijos lietuvio, pasirašė 600 žmonių.

Kas nutiko po to?

Vasario 3 d. „Sodra“ paskelbė, kad vis dėlto įsiskolinusius emigrantus dar mėnesiui paliks ramybėje. Pasak „Sodros“ direktoriaus M.Sinkevičiaus, „Sodros“ informacijos centras gauna daug užklausų, laiškų ir dokumentų, ir kol jie nebus įvertinti, tol išieškojimo sankcija nebus taikoma. M.Sinkevičius neatmetė galimybės ateityje terminą atidėti dar vėlesniam laikui.

M.Sinkevičius akcentavo, kad „Sodra“ neturi jokio tikslo susirinkti pinigų iš emigrantų.

„Mūsų tikslas yra surinkti pinigus iš tų, kurie yra neapdrausti. Jei žmonės yra drausti kitoje šalyje, jie turi nusiraminti, jiems jokių sankcijų nebus, duosime dar laiko, kiek reikės, dokumentams pateikti. Bet tai nebus metai ar pusmetis, turi būti protingas laiko tarpas. Visi kiti, gyvenantys Lietuvoje, privalo būti apdrausti“, – aiškino „Sodros“ vadovas.

Kaip tai susiję su išaugusia emigracija?

Norėdami išvengti skolų „Sodrai“, emigrantai sausio pabaigoje ėmė masiškai deklaruoti išvykimą iš Lietuvos.

M.Sinkevičius viešėdamas 15min studijoje sakė, kad maždaug pusė „Sodros“ svetainės lankytojų, kurie tikrinasi dėl PSD įsiskolinimų, yra iš užsienio. Jis mano, kad didelė dalis šiuo metu 80 mln. eurų siekiančios skolos bus panaikinta, emigrantams deklaravus savo išvykimą iš Lietuvos.

„Nemanau, kad kažkas išvyko dėl to, kad „Sodra“ ragino sumokėti skolą. Manau, kad kažkas įteisino savo išvykimą dėl to, kad „Sodra“ ragina susimokėti. Paprasčiausiai, tai yra realios situacijos įteisinimas“, – delfi.lt sakė M. Sinkevičius.

Taigi, vien tik remiantis oficialia statistika negalima teigti, kad 2017 m. sausį emigracija buvo rekordinė per pastaruosius septynerius metus. Daug žmonių, išvykusių anksčiau, bet vis dar oficialiai gyvenusių Lietuvoje, tiesiog dabar deklaravo savo išvykimą, kad nereikėtų mokėti PSD. Kiek yra tokių žmonių ir kiek yra tikrų emigrantų, kol kas tiksliai pasakyti neįmanoma.

Tikėtina, kad oficiali emigracija aukšta bus ir 2017 m. vasarį. Taip bus, nes dar daugiau emigrantų susitvarkys dokumentus, siekdami išvengti PSD mokesčio.

Emigracija Lietuvoje išlieka aktualia problema: 2016 m. gruodį, dar prieš „Sodros“ pranešimą, jos mastai viršijo 2015 m. gruodžio mastus. Tačiau tai, ar reali emigracija iš Lietuvos ilguoju laikotarpiu išties auga, atskleis tik skaičiai, pasirodysiantys tada, kai „Sodra“ realiai pradės išieškoti skolas iš PSD skolininkų.

Ugnius Antanavičius

2017 m. sausį iš Lietuvos emigravo 7 048 lietuviai, paskelbė Statistikos departamentas. Palyginus su 2016 m. sausiu, emigracijos mastai išaugo dvigubai – pernai sausį Lietuvą paliko 3 445 lietuviai. Apskritai toks aukštas oficialios emigracijos mėnesinis rodiklis nebuvo fiksuotas nuo 2010 m. rugpjūčio. Tačiau ar tai reiškia, kad Lietuvą sausį išties paliko dvigubai daugiau lietuvių negu pernai?

Tikėtina, kad emigracija išaugo ne dėl padidėjusio išvykusiųjų skaičiaus, bet dėl to, kad daug jau seniai šalį palikusių lietuvių tik dabar deklaravo savo išvykimą, siekdami išvengti skolų.

Kaip „Sodra“ sausį išgąsdino emigrantus?

Emigracija statistikoje atsispindi nebūtinai iš karto žmogui emigravus: jis dar turi ir deklaruoti, kad gyvena nebe Lietuvoje.

Tuo tarpu kaip tik 2017 m. sausį „Sodra“ pranešė, kad iš žmonių, kurie vėluoja susimokėti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas 11-12 mėnesių, išieškos skolas priverstiniu būdu, jei jos nebus padengtos iki sausio 31 d.

Savo pranešime „Sodra“ akcentavo, kad net jei žmogus šiuo metu gyvena ir dirba ne Lietuvoje, tačiau apie tai nepateikė jokios informacijos „Sodrai“, Gyventojų registrui ar Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos jam yra skaičiuojamos, o laiku nesumokėjus – išieškomos priverstine tvarka.

Jei asmuo šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, kad nesikauptų PSD skola, jis privalo arba deklaruoti išvykimą VMI ar Registrų centrui, arba „Sodros“ teritoriniam skyriui pateikti draustumą kitoje šalyje įrodantį dokumentą.

Priminimus apie nevykdomą prievolę ir raginimą padengti įsiskolinimą į savo asmenines „Sodros“ paskyras gavo apie 300 tūkst. lietuvių. Tačiau ypač didelį nerimą pranešimai sukėlė maždaug 20 tūkst. asmenų, kurie, anot „Sodros“, vėluoja susimokėti PSD įmokas 11-12 mėnesių: juos „Sodra“ informavo pradėsianti skolų išieškojimą.

Ši iš „Sodros“ atskriejusi žinia papiktino daug emigrantų, jau seniai gyvenusių nebe Lietuvoje. Į 15min besikreipę gyventojai tikino, kad už PSD yra skolingi, nors jau 10 ar daugiau metų negyvena Lietuvoje, deklaracijas apie tai buvo pateikę kitoms institucijoms.

Pasipiktinę emigrantai sukūrė peticiją, skirtą „Lietuvos Respublikos Seimui, „Sodrai“, savivaldybėms ir kitoms susijusioms institucijoms“. Peticiją, sukurtą neįvardinto Danijos lietuvio, pasirašė 600 žmonių.

Kas nutiko po to?

Vasario 3 d. „Sodra“ paskelbė, kad vis dėlto įsiskolinusius emigrantus dar mėnesiui paliks ramybėje. Pasak „Sodros“ direktoriaus M.Sinkevičiaus, „Sodros“ informacijos centras gauna daug užklausų, laiškų ir dokumentų, ir kol jie nebus įvertinti, tol išieškojimo sankcija nebus taikoma. M.Sinkevičius neatmetė galimybės ateityje terminą atidėti dar vėlesniam laikui.

M.Sinkevičius akcentavo, kad „Sodra“ neturi jokio tikslo susirinkti pinigų iš emigrantų.

„Mūsų tikslas yra surinkti pinigus iš tų, kurie yra neapdrausti. Jei žmonės yra drausti kitoje šalyje, jie turi nusiraminti, jiems jokių sankcijų nebus, duosime dar laiko, kiek reikės, dokumentams pateikti. Bet tai nebus metai ar pusmetis, turi būti protingas laiko tarpas. Visi kiti, gyvenantys Lietuvoje, privalo būti apdrausti“, – aiškino „Sodros“ vadovas.

Kaip tai susiję su išaugusia emigracija?

Norėdami išvengti skolų „Sodrai“, emigrantai sausio pabaigoje ėmė masiškai deklaruoti išvykimą iš Lietuvos.

M.Sinkevičius viešėdamas 15min studijoje sakė, kad maždaug pusė „Sodros“ svetainės lankytojų, kurie tikrinasi dėl PSD įsiskolinimų, yra iš užsienio. Jis mano, kad didelė dalis šiuo metu 80 mln. eurų siekiančios skolos bus panaikinta, emigrantams deklaravus savo išvykimą iš Lietuvos.

„Nemanau, kad kažkas išvyko dėl to, kad „Sodra“ ragino sumokėti skolą. Manau, kad kažkas įteisino savo išvykimą dėl to, kad „Sodra“ ragina susimokėti. Paprasčiausiai, tai yra realios situacijos įteisinimas“, – delfi.lt sakė M. Sinkevičius.

Taigi, vien tik remiantis oficialia statistika negalima teigti, kad 2017 m. sausį emigracija buvo rekordinė per pastaruosius septynerius metus. Daug žmonių, išvykusių anksčiau, bet vis dar oficialiai gyvenusių Lietuvoje, tiesiog dabar deklaravo savo išvykimą, kad nereikėtų mokėti PSD. Kiek yra tokių žmonių ir kiek yra tikrų emigrantų, kol kas tiksliai pasakyti neįmanoma.

Tikėtina, kad oficiali emigracija aukšta bus ir 2017 m. vasarį. Taip bus, nes dar daugiau emigrantų susitvarkys dokumentus, siekdami išvengti PSD mokesčio.

Emigracija Lietuvoje išlieka aktualia problema: 2016 m. gruodį, dar prieš „Sodros“ pranešimą, jos mastai viršijo 2015 m. gruodžio mastus. Tačiau tai, ar reali emigracija iš Lietuvos ilguoju laikotarpiu išties auga, atskleis tik skaičiai, pasirodysiantys tada, kai „Sodra“ realiai pradės išieškoti skolas iš PSD skolininkų.

Ugnius Antanavičius

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: