Baltijos kelio jubiliejų paminėti - kilometro ilgio trispalvė 

Šiais metais Lietuvos rekordų sąrašą puoš 1000-čio metrų trispalvė, dedikuota 25-osioms Baltijos kelio metinėms. Šeštadienį ši rekordinė trispalvė bus išskleista Vilniue, prie Baltojo tilto, ir nunešta iki Katedros aikštės.

Baltijos kelio svarba – ypatinga

Gali kilti klausimas, kodėl būtent Baltijos keliui skiriama tiek dėmesio? Kodėl trispalvė siuvama ne Žalgirio mūšio garbei pabrėžti?

Baltijos kelias 1989 m. rugpjūčio 23-iąją sujungė tris giminingas, tuo metu okupuotas, laisvo oro gurkšnio siekusias lietuvių, latvių bei estų tautas.

Tai atitikmens pasaulyje neturintis reiškinys, apie kurį sklando legendos ir susižavėjimo kupini atgarsiai. Jo metu šimtai tūkstančių vienas kito nepažinojusių žmonių susikibę rankomis apjuosė kelią nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline vardan vieno tikslo – laisvos, nepriklausomos šalies.

Taip jie siekė parodyti pasauliui okupacinio režimo neteisėtumą, gyventojų pasipriešinimą, pranešti apie mažas Baltijos valstybes.

Idėja kilo režisieriui E.Druskinui

Idėja pasiūti rekordinio ilgio Lietuvos trispalvę gimė režisieriaus Eriko Druskino galvoje. Tiesa, ši iniciatyva tęsiama ir daroma jau kelerius metus.

Pirmą kartą, 2011 metais, E.Druskino ir Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleivių dėka buvo pasiūta 200-ų metrų vėliava, skirta Sausio 13-osios minėjimui. Ji trejus metus keliavo Lietuvoje bei įvairiose Europos valstybėse.

Turo metu aplankyti Šalčininkai, Utena, Kaunas, Ryga, Odesa. Režisierius sako, kad ši trispalvė buvo tartum taikos, tautos vienybės simbolis, kurį Lietuva troško pademonstruoti pasauliui. Norėta, jog vėliava taptų ne tik lietuvių tautos, bet tarptautiniu simboliu, žyminčiu vienybę, stiprybę, tikėjimą.

Šiųmetinė vėliava, susiūta po 250 metrų, simbolizuoja keturis Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir Dzūkiją.

Kelerius metus gyvavusi akcija, regis, pati prašėsi tąsos, kažko nepaprasto ir išskirtinio. Režisierius net nesitikėjo, kad prisidėti prie iniciatyvos panorės toks didelis būrys jaunimo. Vos prasitaręs apie savo idėją pasiūti 1000-čio metrų trispalvę Jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkui Benui Cechanavičiui, vyras sulaukė palaikymo ir grupės jaunuolių, pasiruošusių padėti realizuoti šią pilietišką akciją.

Kelias dienas organizacijos būstinės patalpos ūžė nuo siuvimo mašinų garsų, simbolinį sprindį norėjusių pasiūti žmonių kalbų ir žiniasklaidos atstovų. Trispalvės gamyba ėjosi sparčiai, tad vos per trejetą dienų siuvimo darbai buvo baigti – rugpjūčio 8-ąją, vėliavoje baigtos paskutinės siūlės.

Trečiadienį vyko paskutiniai vėliavos matavimo bei rekordo fiksavimo darbai. Iniciatyvos organizatoriai šią trispalvę iškilmingai pavadino VIENYBĖS vėliava.

Prisidėti prie akcijos galėjo kiekvienas

Didžiausią darbą atliko Jaunimo organizacijos DARBAS atstovai, tačiau bent sprindžiu prisidėti prie iniciatyvos galėjo kiekvienas panorėjęs. Jaunuoliai kvietė praeivius iš gatvės, būstinėje pasirodė susidomėjusieji internetine žinia.

Savo indėlį į trispalvės siuvimą įdėjo ir ne vienas politikas, žymus visuomenės veikėjas. Vos per tris dienas atvyko ir vėliavą siuvo beveik 100 žmonių iš kelių dešimčių Lietuvos miestų.

„Lietuvoje apskritai stinga meilės tautiečiui, susitelkimo, tai mūsų bėda, o ši iniciatyva yra pavyzdys, kaip skirtingų politinių pažiūrų, įsitikinimų jaunimas gali susitelkti į vieną tikslą, ko neretai stinga mūsų politikams, vyresnės kartos žmonėms,“ - sako E.Druskinas.

Jo manymu, ši iniciatyva parodo, jog Lietuvai reikia simbolio.

„Trūksta legendų, gražių pasakų apie mūsų istoriją. Prieš dvidešimt metų, bandant atkurti nepriklausomybę, buvo prisiminta nemažai pasakų, legendų, istorinių asmenybių, įkvėpusių stiprybės, dvasios. Buvo iš naujo kurta Lietuvos legenda, kurią per pastaruosius dešimtmečius tiesiog pamiršome. Mes dažnai vieni kitus apkalbame, skundžiamės, tačiau šis darbas rodo, kad lietuviai nėra jau tokie blogi. Juk vėliava siuvama ne Kinijoje ar Rusijoje, kurios gali skirti kur kas daugiau lėšų ir resursų, o būtent Lietuvoje“, – sako E.Druskinas.

Kasdien siuvo po 12 valandų

Kasdien idėjos ir iniciatyvos autoriai, palaikytojai vėliavą keturiomis siuvimo mašinomis siūdavo daugiau nei po 12 valandų. Jaunuoliai nesutinka, kad trispalvės gamyba buvo darbas.

B.Cechanavičius sako: „Nuostabu matyti, kaip milžiniški raudonos, geltonos bei žalios spalvos ritiniai tampa valstybine vėliava. Gera žinoti, jog prisidedi prie tokio pilietiško projekto“.

Jaunuoliai buvo pasiryžę vėliavą siūti net ir naktimis. Anot jų, be galo smagu, kai visus vienija vienas tikslas, o už visko stovi mūsų Tėvynė – Lietuva.

„Ši idėja man pasirodė labai žavinga ir smagu, kad būtent mes, jauni žmonės, tai darome. Didžioji dalis mūsų nedalyvavo Baltijos kelyje ir dabar bent simboline dalele, vienu kilometru iš daugelio, kuris jungė visas valstybes, galime prisidėti prie to, ką darė mūsų tėvai ir seneliai, tai nuostabu“, – sakė projekto dalyvė Dovilė.

Kita dalyvė, Justina, teigia, kad ši idėja yra žavinga, nes būtent iniciatyvus jaunimas organizavo tokį projektą. Būtent jaunuoliai ėjo į gatves ir kvietė žmones prisidėti prie vėliavos siuvimo bent elementariu sprindžiu. Prie akcijos prisijungė net užsieniečiai. „Visi galėsime pasijausti kaip Baltijos kelyje, tai bus neapsakomai gera, kaip Dainų šventėje skanduojant „Lietuva“. Čia nėra jokios prievartos, tai kažkas daugiau nei siuvimas, tačiau žodžiais sunkiai apsakoma“, – sako Justina.

Reikia ko nors vienijančio

E. Druskinas sako, kad nors kai kuriems toks darbas gali pasirodyti betikslis ar prilygstantis bepročių išmonei, viską atperka pilietiškai nusiteikusių, meile Lietuvai trykštančių žmonių širdys ir mintys.

Vyras teigia, jog pasiuvus pirmąją 200-ų metrų vėliavą ir vežant ją į įvairius miestus, miestelius, buvo be galo gera matyti, kokie būriai žmonių ėjo į ją pažiūrėti.

Senoliai eidami greta vėliavos giedojo tremtinių giesmes, dainavo liaudies dainas. Pasak jo, moksleiviai girdėję šias dainas, norėjo verkti ir jiems buvo be galo liūdna, kad jie patys šių kūrinių nebemoka.

„Būnant renginyje tik žiūrovu, o ne dalyviu, neįmanoma pajausti tikros atmosferos. Privalu dalyvauti vėliavos demonstracijoje, nes tik taip pajausime tautos bendrystę. Baltijos kelyje stovėję žmonės kartu dainavo, dalijosi duona, arbata. Tokia vienybė mus turi pasiekti ir šiomis dienomis ir mums be proto reikia ko nors vienijančio. Ši iniciatyva gali tapti vienijančiu veiksniu“, – sako E.Druskinas.

Proga pajusti Baltijos kelio vienybę

Nemaža dalis prie iniciatyvos prisidėjusių jaunuolių Baltijos kelyje nedalyvavo. Tiksliau, to padaryti net negalėjo, nes dar nebuvo gimę, tačiau visi net nedvejoja įvykio svarba.

Paklaustas, kodėl rugpjūčio 23-ioji turi būti minima, kodėl būtent šiai datai skirtas toks unikalus projektas, Jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkas B.Cechanavičius teigia, kad jaunimas prie šios iniciatyvos jungiasi jau vien todėl, kad tikrojo Baltijos kelio metais dar nebuvo pasaulyje, o pajausti tuomet tvyrojusią vieningų tautų atmosferą beprotiškai norisi.

Tai padaryti galima tik bandant atgaivinti prieš 25 metus vykusią akciją. „Ši iniciatyva jau sujungė daugybę žmonių, o kiek jų susirinks į vėliavos pristatymą, giedos giesmes. Tikriausiai geresnių aplinkybių bent kruopele pajausti tos dienos atmosferą būti nė negali. Tuo tarpu stovėjusiems kelyje bus nuostabi proga vėl viską prisiminti ir įtikėti, kad lietuviai gali ir vis dar yra vieningi“, – sako B.Cechanavičius.

Tuo tarpu E. Druskinas teigia, jog Baltijos kelias vienas įspūdingiausių reiškinių pasaulyje. „Man labai gaila, kad mes, lietuviai, pasauliui nekalbame apie šį nuostabų įvykį, nes tokio įspūdingo reiškinio jokia kita tauta nei lietuviai, latviai ir estai, neturėjo“, – sako režisierius.

Vėliavą visi norintys išvys rugpjūčio 23 d. prie Baltojo tilto, iškilmingos minėjimo ceremonijos metu (vėliavos išskleidimo ceremonijos pradžia - 17:30 val. LT laiku, o jau nuo 16:30 val. vyks koncertas, kuriame pasirodys Monika Linkytė, Sasha Song bei Julija Jegorova).


Silvija Stankevičiūtė

www.anglija.lt

Šiais metais Lietuvos rekordų sąrašą puoš 1000-čio metrų trispalvė, dedikuota 25-osioms Baltijos kelio metinėms. Šeštadienį ši rekordinė trispalvė bus išskleista Vilniue, prie Baltojo tilto, ir nunešta iki Katedros aikštės.

Baltijos kelio svarba – ypatinga

Gali kilti klausimas, kodėl būtent Baltijos keliui skiriama tiek dėmesio? Kodėl trispalvė siuvama ne Žalgirio mūšio garbei pabrėžti?

Baltijos kelias 1989 m. rugpjūčio 23-iąją sujungė tris giminingas, tuo metu okupuotas, laisvo oro gurkšnio siekusias lietuvių, latvių bei estų tautas.

Tai atitikmens pasaulyje neturintis reiškinys, apie kurį sklando legendos ir susižavėjimo kupini atgarsiai. Jo metu šimtai tūkstančių vienas kito nepažinojusių žmonių susikibę rankomis apjuosė kelią nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline vardan vieno tikslo – laisvos, nepriklausomos šalies.

Taip jie siekė parodyti pasauliui okupacinio režimo neteisėtumą, gyventojų pasipriešinimą, pranešti apie mažas Baltijos valstybes.

Idėja kilo režisieriui E.Druskinui

Idėja pasiūti rekordinio ilgio Lietuvos trispalvę gimė režisieriaus Eriko Druskino galvoje. Tiesa, ši iniciatyva tęsiama ir daroma jau kelerius metus.

Pirmą kartą, 2011 metais, E.Druskino ir Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos moksleivių dėka buvo pasiūta 200-ų metrų vėliava, skirta Sausio 13-osios minėjimui. Ji trejus metus keliavo Lietuvoje bei įvairiose Europos valstybėse.

Turo metu aplankyti Šalčininkai, Utena, Kaunas, Ryga, Odesa. Režisierius sako, kad ši trispalvė buvo tartum taikos, tautos vienybės simbolis, kurį Lietuva troško pademonstruoti pasauliui. Norėta, jog vėliava taptų ne tik lietuvių tautos, bet tarptautiniu simboliu, žyminčiu vienybę, stiprybę, tikėjimą.

Šiųmetinė vėliava, susiūta po 250 metrų, simbolizuoja keturis Lietuvos regionus: Aukštaitiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir Dzūkiją.

Kelerius metus gyvavusi akcija, regis, pati prašėsi tąsos, kažko nepaprasto ir išskirtinio. Režisierius net nesitikėjo, kad prisidėti prie iniciatyvos panorės toks didelis būrys jaunimo. Vos prasitaręs apie savo idėją pasiūti 1000-čio metrų trispalvę Jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkui Benui Cechanavičiui, vyras sulaukė palaikymo ir grupės jaunuolių, pasiruošusių padėti realizuoti šią pilietišką akciją.

Kelias dienas organizacijos būstinės patalpos ūžė nuo siuvimo mašinų garsų, simbolinį sprindį norėjusių pasiūti žmonių kalbų ir žiniasklaidos atstovų. Trispalvės gamyba ėjosi sparčiai, tad vos per trejetą dienų siuvimo darbai buvo baigti – rugpjūčio 8-ąją, vėliavoje baigtos paskutinės siūlės.

Trečiadienį vyko paskutiniai vėliavos matavimo bei rekordo fiksavimo darbai. Iniciatyvos organizatoriai šią trispalvę iškilmingai pavadino VIENYBĖS vėliava.

Prisidėti prie akcijos galėjo kiekvienas

Didžiausią darbą atliko Jaunimo organizacijos DARBAS atstovai, tačiau bent sprindžiu prisidėti prie iniciatyvos galėjo kiekvienas panorėjęs. Jaunuoliai kvietė praeivius iš gatvės, būstinėje pasirodė susidomėjusieji internetine žinia.

Savo indėlį į trispalvės siuvimą įdėjo ir ne vienas politikas, žymus visuomenės veikėjas. Vos per tris dienas atvyko ir vėliavą siuvo beveik 100 žmonių iš kelių dešimčių Lietuvos miestų.

„Lietuvoje apskritai stinga meilės tautiečiui, susitelkimo, tai mūsų bėda, o ši iniciatyva yra pavyzdys, kaip skirtingų politinių pažiūrų, įsitikinimų jaunimas gali susitelkti į vieną tikslą, ko neretai stinga mūsų politikams, vyresnės kartos žmonėms,“ - sako E.Druskinas.

Jo manymu, ši iniciatyva parodo, jog Lietuvai reikia simbolio.

„Trūksta legendų, gražių pasakų apie mūsų istoriją. Prieš dvidešimt metų, bandant atkurti nepriklausomybę, buvo prisiminta nemažai pasakų, legendų, istorinių asmenybių, įkvėpusių stiprybės, dvasios. Buvo iš naujo kurta Lietuvos legenda, kurią per pastaruosius dešimtmečius tiesiog pamiršome. Mes dažnai vieni kitus apkalbame, skundžiamės, tačiau šis darbas rodo, kad lietuviai nėra jau tokie blogi. Juk vėliava siuvama ne Kinijoje ar Rusijoje, kurios gali skirti kur kas daugiau lėšų ir resursų, o būtent Lietuvoje“, – sako E.Druskinas.

Kasdien siuvo po 12 valandų

Kasdien idėjos ir iniciatyvos autoriai, palaikytojai vėliavą keturiomis siuvimo mašinomis siūdavo daugiau nei po 12 valandų. Jaunuoliai nesutinka, kad trispalvės gamyba buvo darbas.

B.Cechanavičius sako: „Nuostabu matyti, kaip milžiniški raudonos, geltonos bei žalios spalvos ritiniai tampa valstybine vėliava. Gera žinoti, jog prisidedi prie tokio pilietiško projekto“.

Jaunuoliai buvo pasiryžę vėliavą siūti net ir naktimis. Anot jų, be galo smagu, kai visus vienija vienas tikslas, o už visko stovi mūsų Tėvynė – Lietuva.

„Ši idėja man pasirodė labai žavinga ir smagu, kad būtent mes, jauni žmonės, tai darome. Didžioji dalis mūsų nedalyvavo Baltijos kelyje ir dabar bent simboline dalele, vienu kilometru iš daugelio, kuris jungė visas valstybes, galime prisidėti prie to, ką darė mūsų tėvai ir seneliai, tai nuostabu“, – sakė projekto dalyvė Dovilė.

Kita dalyvė, Justina, teigia, kad ši idėja yra žavinga, nes būtent iniciatyvus jaunimas organizavo tokį projektą. Būtent jaunuoliai ėjo į gatves ir kvietė žmones prisidėti prie vėliavos siuvimo bent elementariu sprindžiu. Prie akcijos prisijungė net užsieniečiai. „Visi galėsime pasijausti kaip Baltijos kelyje, tai bus neapsakomai gera, kaip Dainų šventėje skanduojant „Lietuva“. Čia nėra jokios prievartos, tai kažkas daugiau nei siuvimas, tačiau žodžiais sunkiai apsakoma“, – sako Justina.

Reikia ko nors vienijančio

E. Druskinas sako, kad nors kai kuriems toks darbas gali pasirodyti betikslis ar prilygstantis bepročių išmonei, viską atperka pilietiškai nusiteikusių, meile Lietuvai trykštančių žmonių širdys ir mintys.

Vyras teigia, jog pasiuvus pirmąją 200-ų metrų vėliavą ir vežant ją į įvairius miestus, miestelius, buvo be galo gera matyti, kokie būriai žmonių ėjo į ją pažiūrėti.

Senoliai eidami greta vėliavos giedojo tremtinių giesmes, dainavo liaudies dainas. Pasak jo, moksleiviai girdėję šias dainas, norėjo verkti ir jiems buvo be galo liūdna, kad jie patys šių kūrinių nebemoka.

„Būnant renginyje tik žiūrovu, o ne dalyviu, neįmanoma pajausti tikros atmosferos. Privalu dalyvauti vėliavos demonstracijoje, nes tik taip pajausime tautos bendrystę. Baltijos kelyje stovėję žmonės kartu dainavo, dalijosi duona, arbata. Tokia vienybė mus turi pasiekti ir šiomis dienomis ir mums be proto reikia ko nors vienijančio. Ši iniciatyva gali tapti vienijančiu veiksniu“, – sako E.Druskinas.

Proga pajusti Baltijos kelio vienybę

Nemaža dalis prie iniciatyvos prisidėjusių jaunuolių Baltijos kelyje nedalyvavo. Tiksliau, to padaryti net negalėjo, nes dar nebuvo gimę, tačiau visi net nedvejoja įvykio svarba.

Paklaustas, kodėl rugpjūčio 23-ioji turi būti minima, kodėl būtent šiai datai skirtas toks unikalus projektas, Jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkas B.Cechanavičius teigia, kad jaunimas prie šios iniciatyvos jungiasi jau vien todėl, kad tikrojo Baltijos kelio metais dar nebuvo pasaulyje, o pajausti tuomet tvyrojusią vieningų tautų atmosferą beprotiškai norisi.

Tai padaryti galima tik bandant atgaivinti prieš 25 metus vykusią akciją. „Ši iniciatyva jau sujungė daugybę žmonių, o kiek jų susirinks į vėliavos pristatymą, giedos giesmes. Tikriausiai geresnių aplinkybių bent kruopele pajausti tos dienos atmosferą būti nė negali. Tuo tarpu stovėjusiems kelyje bus nuostabi proga vėl viską prisiminti ir įtikėti, kad lietuviai gali ir vis dar yra vieningi“, – sako B.Cechanavičius.

Tuo tarpu E. Druskinas teigia, jog Baltijos kelias vienas įspūdingiausių reiškinių pasaulyje. „Man labai gaila, kad mes, lietuviai, pasauliui nekalbame apie šį nuostabų įvykį, nes tokio įspūdingo reiškinio jokia kita tauta nei lietuviai, latviai ir estai, neturėjo“, – sako režisierius.

Vėliavą visi norintys išvys rugpjūčio 23 d. prie Baltojo tilto, iškilmingos minėjimo ceremonijos metu (vėliavos išskleidimo ceremonijos pradžia - 17:30 val. LT laiku, o jau nuo 16:30 val. vyks koncertas, kuriame pasirodys Monika Linkytė, Sasha Song bei Julija Jegorova).


Silvija Stankevičiūtė

 (Komentarų: 4)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: