Iš krizės liūno išsikapsčiusioms Baltijos šalims keistai atrodo Viduržemio jūros valstybių nesugebėjimas įveikti ekonominių barjerų. „The Economist“ negaili ditirambų Lietuvai, Latvijai ir Estijai, pastebėdamas, kad jų atvejis gana unikalus.
Priešingai nei Graikija, Latvija sugebėjo prisitaikyti prie krizės sąlygų neįtikėtinai greitai ir net sugrįžti į ekonominio augimo kelią. Jos premjeras Valdis Dombrovskis pajėgė laimėti rinkimus ir išlaikė vyriausybės vadovo postą. Latvijos kaimynės Lietuva ir Estija taip pat atsigauna. Baltijos kraštai visa tai padarė turėdami fiksuotą valiutos kursą. Jos gali būti puikiu pavyzdžiu euro zonos valstybėms, kurios nežino, kaip atlikti „vidinę devalvaciją“.
Stabilumo kaina
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde Latvijos laimėjimus pavadino „žygdarbiu“. Graikai svarsto apie grįžimą prie drachmos, o latviai svajoja apie eurą 2014 metais. Neįtikėtina, kad dar yra žmonių, kuriems bendra valiuta atrodo geras dalykas.
Aišku, pagyrų sraute nederėtų pamiršti sumokėtos socialinės kainos. Per dvejus metus latvių bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Nedarbas šovė iki 20 proc., net ir dabar jo lygis išlieka aukštas. Emigracijos srautas taip pat išaugo, kai Latvija ir taip grumiasi su mažėjančiu gyventojų skaičiumi. Gamybos apimtis maža, o skirtumas tarp turtingų ir skurdžiai gyvenančių žmonių yra didžiausias Europos Sąjungoje. Nepaisant šių dalykų, Baltijos valstybės išlieka sparčiausiai augančiomis ekonomikomis ES ir Viduržemio jūros valstybės joms nė iš tolo neprilygsta.
Baltijos kraštai pagavo augimo bangą, o Pietų Europa patyrė trigubą smūgį: jos pačios nesugebėjo suvaldyti devalvacijos ir infliacijos procesų, globalizacija pakirto neišplėtotą pramonę, pokomunistinės ES narės sudarė rimtą konkurenciją. Dabar jos gali atgauti konkurencingumą tik mažindamos kainas ir atlyginimus. TVF atstovas Neamtas Shafikas tokį procesą palygino su namo dažymu: „Turint galimybę keisti valiutos kursą, teptukas gali judėti aukštyn žemyn, o jei valiutos kursas nelankstus, tenka judinti visą namą.“
Stabilumo garantas - fiksuotas valiutos kursas
„Pasauliui parodėme, kad yra geresnių sprendimų nei valiutos devalvacija“, - pareiškė Latvijos valstybinio banko vadovas Ilmaras Rimsevicas. Anot jo, fiksuotas valiutos kursas suteikia patikimumo.
Valiutos devalvavimas būtų paskatinęs infliaciją ir padidinęs eurais paimtų paskolų naštą. Nors TVF skatino deficitą mažinti pamažu, latviai buvo įsitikinę - geriausia taupyti smarkiai ir visose srityse, kad rinkos atgautų pasitikėjimą.
Graikijoje dėl savo padėties visi politikai kaltina ES ir TVF, o Latvijoje būtent tarptautiniai gelbėtojai skatino nesiimti tiek daug taupymo priemonių ir nenaikinti socialinės apsaugos garantijų. Būdamos mažos ir atviros ekonomikos, turinčios lanksčią darbo rinką, Baltijos šalys greičiau nei nelanksčios Viduržemio jūros valstybės sumažino atlyginimus. Baltijos kraštų pagrindinės prekybos partnerės yra iš Šiaurės, o jos krizė nepasiekė. Ir nors jos iš pradžių įtartinai žiūrėjo į keinsizmo ekonomiką, būtent ji padėjo stimuliuoti viską aplinkui.
Baltijos kraštams pagelbėjo ir tai, kad užsienio kapitalo bankai iš regiono nepasitraukė. Nors Latvijos „Parex“ ir žlugo, Švedija buvo gyvybiškai svarbus stabdis daugumai Baltijos kraštų bankų.
Taupymo tradicija?
Galima sakyti, kad dėl okupacijos ir nuolatinių nepriteklių baltai lengviau susitaikė su taupymu. Pavyzdžiui, Estijai turėtų būti keista, kad jai tenka gelbėti kur kas turtingesnius graikus.
Vis dėlto Baltijos kraštai yra labiau išimtis, o ne modelis euro zonai. Tačiau vertingų pamokų yra. Pirma, skolų mažinimas tikrai padeda. Latvijos ekonomikos nuosmukis keturis kartus padidino jos skolų naštą (iki 45 proc. BVP), bet suma mažesnė nei Italijos ir Graikijos prieš krizę. Antra, tarptautiniai gelbėtojai turi aiškiai pasakyti: jei valstybė nesugeba išmokėti skolų, jos turi būti staigiai ir ryžtingai restruktūrizuojamos.
Graikijos išsisukinėjimai pasmerkė ją kęsti nepakeliamą skolų naštą ir gauti nepakankamą finansavimą, kraštas nuolat baiminasi bankroto. Priešingai, Latvija gavo daugiau pinigų nei jai reikėjo.
Ispanijos ir Airijos pavyzdžiai rodo, kad norint išsaugoti stabilumą reikia daugiau nei tvarkingų viešųjų finansų. Privataus sektoriaus skolos taip pat gali būti pražūtingos. Abiem valstybėms būtų geriau, jei, kaip ir Latvija, jos teiktų išorinę pagalbą bankams. Tai veda prie trečiosios išvados: Europai reikia institucijos, kuri reguliuotų, restruktūrizuotų ir tiesiogiai padėtų žlungantiems bankams.
Kad ir kaip juokingai tai skamba, latviai sako, kad juos palaikė mintis apie narystę ES. Žodžiu, be bankroto šmėklos, rinkėjams reikia geresnės ateities pažadų. Tuo metu euro zonos narėms atlaikyti ekonominius sunkumus gali padėti tik tokie pažadai kaip bendros obligacijos tiems, kurie laikosi teisingo reformų kelio.
Parengta pagal www.alfa.lt informaciją
Komentarai
paskutiniam komentatoriui:
Nezinau, kiek dar laiko busiu Lietuvoj - kiek noresiu, mat megstu keliaut ir nezinau, uz kiek laiko mane patrauks kur nors kitur.
O del nicko - tu cia tipo izeist norejai?:D DD O padarei komplimenta:) As ir anksciau zinojau, kad fainas nickas ir daug kam jis patinka. Matai, teko net tau pripazinti, kad ir tau patinka, jeigu is milijardu vardu pasirinkai butent sita!;)
O del darbo, dar karta sakau, nepergyvenk (nors tavo rupestis man labai malonus:)) - aukstaji issilavinima ir superine keliu metu darbo patirti tarptautineje kompanijoje turiu ne tam, kad prie konvejerio atsidurciau. Paliksiu si malonuma tau:) Buckis ir ate, nes musu diskusija jau senokai visai nebe diskusija pasidarius:)
"Gana jau. Kaip teisingai pastebėjote, diskusija tapo nebe diskusija...
Šiuo komentaru baigiame tarpusavio įžeidinėjimą. Visi tolimesni komentarai šia tema bus trinami."
Admin
p.s beja labai grazus nikas "ziuzia",kaip mano kalytes.ji vardu ziuziu.nu nepyk kad taip pavadinau savo suniuka.sekmes tavo super darbe;)ir saugok rankas bei kojas,nes niekados nezinai kada ju prireiks prie konvejario...
aha,aciu pasistengsiu nei koju nei ranku niekur nekisti;)tiesa pamirsau paklausti kiek laiko dar liko "atsedeti" vilniuje
paskutiniam komentatoriui:
Labai gerai, kad dirbat - darbas zmogu puosia!:)
Apie savo darba gal nerasysiu, nes uzpavydesi juk, nervus tik gadinsis... Darbai po to prastai seksis - dar fabrike i konvejeri ranka ikisi ar ka, o as po to jausiuos kalta...
Tad sekmes darbuose!:)
tai ka veiki musu tinklapiuose,ar ne darbelio kartais ieskai;)pas mus ce irg viska gera.bet matai kazkaip mes cia nesedim,o dirbam:)sekmes "atsedeti" lietuvoje
paskutiniam komentatoriui:
:DDD tai kad kaip tik Lietuvoj sedziu:DDD Linkejimai is Vilniaus, pas mus siandien super oras ir siaip viskas ciki:) tikiuosi, pas jus taip pat:)
a gidz akanomiste,tai ko cia sedz a ne islipusioj is kryzes lietuvoj
Del eilinio zmogaus gyvenimo kokybes tikrai nieko nesakau, Nostromo. Tiesiog biesina tokie "ekAnAmistai", kurie visiskai nesusigaudo, nezino elementariu dalyku ir salies ekonomika matuoja grynai vien pagal savo kisene...
pagal statistika kiekvienas is dveju zmoniu suvalge po viena vista, o realiai buna taip kad vienas suvalge dvi, kitas ne vienos..valdantieji pas mus valgo dvi..o pensininkai ir viena paragauna viena karta per menesi..
Jeigu kam sunku anlgliskai skaityt, cia lietuviskai:
http://www.sarmatas.lt/07/bankai-pasaulio-valstybiu-uzsienio-skolos/
Tiesa, duomenis beveik 1 metu senumo - sorry, neturiu dabar laiko svieziausiu ieskot. na, bet esme vis tiek bus ta pati:)
Chebra, nepykit, bet is cia rasanciu bent vienas esat ekonomika baige? Ir ar tikrai pasaulinio masto ekonomistai yra durnesni uz jus?;)
O kas labai jau zavisi UK ekonomika, iveskit Google bet kokia fraze del saliu skolu. Labai praplesite savo akirati ir gal ruzavi akiniai nukris. Taip pat nukris juodi akiniai del Lietuvos ekonomikos.
Pvz, http://www.economicshelp.org/blog/334/uk-economy/uk-national-debt/
del kitu saliu skolos ten pat: http://www.economicshelp.org/blog/774/economics/list-of-national-debt-by-country/
va tai nustebino.anglija vis dar krizeje,o atsilikusios salys ja jau iveike;)gal reikia pasikviesti kubiliu i parlamenta,kad viena is pirmaujanciu pasaulio saliu isvestu is krizes
nu jo, todel 53 tukstanciai ir isvazioja kas menesi..kad cia taip gerai
HAHAHAHHAHA dydesniu nesamoniu dar nesu skaites:))))..