Baltijos šalių padangėje vyksta NATO aviacijos pratybos 

Baltijos šalių oro erdvėje antradienį prasidėjo NATO karinių oro pajėgumų treniruotė, kurioje dalyvauja Jungtinių Valstijų, Švedijos ir Lietuvos kariniai orlaiviai.

Tokios pratybos Baltijos regione vyksta jau penktus metus, bet šiemet jos rengiamos Rytų Europos valstybėms nuogąstaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šias pratybas pavadino „dar vienu pavyzdžiu, kad NATO aljansas yra solidarus ir vykdo savo įsipareigojimus“.

Dviejų dienų treniruotėje dalyvaus šiuo metu Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojantys JAV karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-15C „Eagle“, Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvai JAS-39 Gripen, Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, sraigtasparnis Mi-8.

Planuojama, jog treniruotėje dalyvaus ir išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis AWACS iš Vokietijos bei JAV degalų papildymo ore orlaivis KC-135R.

Treniruotės metu numatomi žemi orlaivių praskridimai ir treniruotės Palangos bei Vilniaus oro uostuose.

Baltijos šalių oro erdvės apsauga koordinuojama iš Vokietijos

Bendrasis oro operacijų centras Uedeme (Vokietija) koordinuoja veiksmus su Karmėlavoje įsteigtu Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centru.

NATO oro policijos misijai priskirtos dvi pagrindinės užduotys: NATO šalių oro erdvės žemėlapio stebėjimas ir greitasis reagavimas.

Aktyvioji oro policijos fazė, t.y. kuomet duodamas įsakymas į orą pakelti naikintuvus, skelbiama šiais atvejais:

Kai fiksuojamas neatpažįstamas orlaivis, kuris neatsako į dispečerių signalą (ryšį)

Ne NATO šalims priklausantis karinis lėktuvas, pastebėtas kurios nors aljanso šalies oro erdvėje

Kuomet prireikia tam tikros skubios pagalbos orlaiviui,

Kuomet prarandamas ryšys su lėktuvo pilotais, taip pat galimo lėktuvo užgrobimo ore atveju.

NATO oro policijos pajėgos reaguoja tokiais atvejais per 15 minučių. Naikintuvai gali pakilti ir per 7-8 minutes ar dar greičiau.

Nuo 2006-ųjų stebima tendencija, kad daugėja oro erdvės pažeidimų iš Rusijos Federacijos pusės.

2012 metų NATO Bendrojo oro operacijų centro duomenimis, kone beveik pusę oro erdės pažeidimų (45 procentai) vyko Baltijos šalių oro erdvėje. Tais metais NATO naikintuvai privalėjo kilti į orą iš viso 43 kartus.(Turima omenyje Baltijo šalys)

NATO oro pajėgų atstovai tokius Rusijos taktinius manevrus ir jų suaktyvėjimą Europos oro erdvėje nevertina kaip šios šalies agresijos išraišką, tačiau pageidautų iš rusų pusės bendradarbiavimo ir supratingumo šioje srityje.

Baltijos šalių oro erdvę stebi ir saugo rotacijos principu besikeičiančios NATO narės.

Jungtinės Valstijos kovo mėnesį šešiais papildomais naikintuvais sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją. Papildomus naikintuvus taip pat pažadėjo Didžioji Britanija, Prancūzija ir Danija. Anot žiniasklaidos, apie tai netrukus turėtų viešai paskelbti ir Vokietija.

NATO stiprins rytinių sienų gynybą

NATO užsienio reikalų ministrai antradienį susitiks Briuselyje, šiam gynybos aljansui siekiant sustiprinti savo rytines sienas, skiriančias nuo Rusijos, kurios ambicijos padidėjo aneksavus Krymą.
Per eilinį dviejų dienų susitikimą, kuriame dalyvaus 28 valstybių diplomatijos vadovai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Johną Kerry, NATO patvirtins įšaldanti bendradarbiavimą su Maskva. Šis sprendimas buvo priimtas kovo 5 dieną – po to, kai Rusija pasiuntė į Krymą savo karius, o galiausiai atplėšė jį nuo Ukrainos.

„NATO svarbiausia vėl suteikti pasitikėjimo sąjungininkams“, – sakė JAV ambasadorius prie Aljanso Douglasas Lute'as per parengiamąjį susitikimą NATO būstinėje Briuselyje.

Siekdama išvengti susipriešinimo su Maskva, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje NATO buvo pažadėjusi, kad naujose Aljanso narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkai kontingentai.

Tačiau vystantis Ukrainos krizei, NATO nebeatmeta galimybės, kad nuolatinės karinės bazės atsiras Baltijos šalyse.

„Reikalų su Rusija nebegalime tvarkyti kaip įprasta, – pažymėjo D.Lute'as. – Aišku, kad Rusija nesilaikė žaidimo taisyklių, nesiderino prie mūsų partnerystės ... todėl galime peržiūrėti savo taisykles.“

Parengta pagal BNS, ELTA ir Delfi informaciją .

www.anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Baltijos šalių oro erdvėje antradienį prasidėjo NATO karinių oro pajėgumų treniruotė, kurioje dalyvauja Jungtinių Valstijų, Švedijos ir Lietuvos kariniai orlaiviai.

Tokios pratybos Baltijos regione vyksta jau penktus metus, bet šiemet jos rengiamos Rytų Europos valstybėms nuogąstaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas šias pratybas pavadino „dar vienu pavyzdžiu, kad NATO aljansas yra solidarus ir vykdo savo įsipareigojimus“.

Dviejų dienų treniruotėje dalyvaus šiuo metu Baltijos šalių oro erdvėje patruliuojantys JAV karinių oro pajėgų kariai su naikintuvais F-15C „Eagle“, Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvai JAS-39 Gripen, Lietuvos karinių oro pajėgų transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, sraigtasparnis Mi-8.

Planuojama, jog treniruotėje dalyvaus ir išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis AWACS iš Vokietijos bei JAV degalų papildymo ore orlaivis KC-135R.

Treniruotės metu numatomi žemi orlaivių praskridimai ir treniruotės Palangos bei Vilniaus oro uostuose.

Baltijos šalių oro erdvės apsauga koordinuojama iš Vokietijos

Bendrasis oro operacijų centras Uedeme (Vokietija) koordinuoja veiksmus su Karmėlavoje įsteigtu Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo ir kontrolės centru.

NATO oro policijos misijai priskirtos dvi pagrindinės užduotys: NATO šalių oro erdvės žemėlapio stebėjimas ir greitasis reagavimas.

Aktyvioji oro policijos fazė, t.y. kuomet duodamas įsakymas į orą pakelti naikintuvus, skelbiama šiais atvejais:

Kai fiksuojamas neatpažįstamas orlaivis, kuris neatsako į dispečerių signalą (ryšį)

Ne NATO šalims priklausantis karinis lėktuvas, pastebėtas kurios nors aljanso šalies oro erdvėje

Kuomet prireikia tam tikros skubios pagalbos orlaiviui,

Kuomet prarandamas ryšys su lėktuvo pilotais, taip pat galimo lėktuvo užgrobimo ore atveju.

NATO oro policijos pajėgos reaguoja tokiais atvejais per 15 minučių. Naikintuvai gali pakilti ir per 7-8 minutes ar dar greičiau.

Nuo 2006-ųjų stebima tendencija, kad daugėja oro erdvės pažeidimų iš Rusijos Federacijos pusės.

2012 metų NATO Bendrojo oro operacijų centro duomenimis, kone beveik pusę oro erdės pažeidimų (45 procentai) vyko Baltijos šalių oro erdvėje. Tais metais NATO naikintuvai privalėjo kilti į orą iš viso 43 kartus.(Turima omenyje Baltijo šalys)

NATO oro pajėgų atstovai tokius Rusijos taktinius manevrus ir jų suaktyvėjimą Europos oro erdvėje nevertina kaip šios šalies agresijos išraišką, tačiau pageidautų iš rusų pusės bendradarbiavimo ir supratingumo šioje srityje.

Baltijos šalių oro erdvę stebi ir saugo rotacijos principu besikeičiančios NATO narės.

Jungtinės Valstijos kovo mėnesį šešiais papildomais naikintuvais sustiprino Baltijos šalių oro policijos misiją. Papildomus naikintuvus taip pat pažadėjo Didžioji Britanija, Prancūzija ir Danija. Anot žiniasklaidos, apie tai netrukus turėtų viešai paskelbti ir Vokietija.

NATO stiprins rytinių sienų gynybą

NATO užsienio reikalų ministrai antradienį susitiks Briuselyje, šiam gynybos aljansui siekiant sustiprinti savo rytines sienas, skiriančias nuo Rusijos, kurios ambicijos padidėjo aneksavus Krymą.
Per eilinį dviejų dienų susitikimą, kuriame dalyvaus 28 valstybių diplomatijos vadovai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Johną Kerry, NATO patvirtins įšaldanti bendradarbiavimą su Maskva. Šis sprendimas buvo priimtas kovo 5 dieną – po to, kai Rusija pasiuntė į Krymą savo karius, o galiausiai atplėšė jį nuo Ukrainos.

„NATO svarbiausia vėl suteikti pasitikėjimo sąjungininkams“, – sakė JAV ambasadorius prie Aljanso Douglasas Lute'as per parengiamąjį susitikimą NATO būstinėje Briuselyje.

Siekdama išvengti susipriešinimo su Maskva, praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje NATO buvo pažadėjusi, kad naujose Aljanso narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkai kontingentai.

Tačiau vystantis Ukrainos krizei, NATO nebeatmeta galimybės, kad nuolatinės karinės bazės atsiras Baltijos šalyse.

„Reikalų su Rusija nebegalime tvarkyti kaip įprasta, – pažymėjo D.Lute'as. – Aišku, kad Rusija nesilaikė žaidimo taisyklių, nesiderino prie mūsų partnerystės ... todėl galime peržiūrėti savo taisykles.“

Parengta pagal BNS, ELTA ir Delfi informaciją .

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: