Baltijos šalys gali jaustis saugiai - Anglija.lt
 

Baltijos šalys gali jaustis saugiai 

Naujasis JAV prezidentas ir toliau laikysis dabartinės politikos Baltijos šalių ir Rusijos atžvilgiu, pareiškė antradienį JAV valstybės sekretorės padėjėjas Danielis Friedas. „Aš pažįstu juos, jiedu - rimti žmonės, ir jūsų šalis gali jaustis apsaugota, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“, - sakė jis BNS korespondentui iš Estijos.

„Jie abu žino Estiją, rūpinasi Estija ir principais, kurių mes laikomės jau 18 metų Estijos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu“, - pažymėjo D.Friedas, turėdamas omenyje Baracką Obamą ir Johną McCainą.

D.Friedo nuomone, nors JAV ir Rusijos santykiai dėl karo Gruzijoje ir kelia nerimą, kalbėtis reikia ir su Maskva, bet neaukojant savo sąjungininkių interesų. „Jeigu mes bendravome su Sovietų Sąjunga tais laikais, kai ji neteisėtai okupavo tris Baltijos šalis ir dominavo trečdalyje Europos teritorijos, laikydama ten savo kariuomenę, tai argi galėtume mes tarti, jog dabar nutraukiame su ja bendravimą“, - aiškino jis.

Pasak D.Friedo, „yra sričių, kuriose su Rusija reikia veikti kartu, ir Estija, kaip Rusijos kaimynė, turi tai daryti“.

„Geriausias atsakas į Rusijos invaziją Gruzijoje - neleisti jai pasiekti savo tikslo nuversti (Gruzijos) vyriausybę. Mes turime padėti Gruzijai atsistoti ant kojų ir išaiškinti jai, kad šalies ateitis Europoje priklauso ir nuo padėties pačioje šalyje. Ir būtent Estija, iš tikrųjų, turi perduoti šį signalą, nes jūs puikiai žinote, ką reikėjo padaryti, kad 1991-aisiais pradėtas kelias atvestų į NATO“, - tęsė D.Friedas.

Jis dar sakė tikįs, kad Estija Europos Sąjungoje stengiasi, kad Bendrijoje būtų pasiektas stiprus konsensusas, „kuris paragintų ir Rusiją, ir Gruziją atsisakyti jėgos panaudojimo, ir pareikalautų, iš Maskvos prisiimti atsakomybę už savo „klientų“, Abchazijos ir Pietų Osetijos, elgesį“.

Diplomatas pažymėjo, kad Estija turėtų su savo didžiąja kaimyne palaikyti normalius prekybos santykius ir patikimą sieną. „Valstybei, kurioje gyvena daug rusiškai kalbančių žmonių, kurių dalis integravosi, o dalis nepasinaudojo ta galimybe, natūraliai nori normalių ir pagrįstų santykių su Rusija“, - sakė jis.

„Dabar, kai jūs esate NATO ir Europos Sąjungoje, galite daryti tai nebijodami, kad jus prarys. Jūsų ateitis dabar atrodo gana sėkminga“, - tvirtino D.Friedas ir pabrėžė, kad NATO narystė reiškia „daug ką“.

„Gruzija nebuvo NATO narė. Geriau ji nebūtų maniusi, kad penktasis straipsnis (apie kolektyvinį Šiaurės Atlanto aljanso saugumą) galioja ir jai. NATO narystė yra labai svarbus įsipareigojimas, ir mes į jį žiūrime labai rimtai“, - tikino D.Friedas.

„Esu įsitikinęs, kad NATO įvykdys savo įsipareigojimus, sekančius iš penktojo straipsnio. Kaip yra sakęs (JAV) ambasadorius NATO Kurtas Volkeris, kasdieniniu rutininiu darbu NATO (sistemoje) siekiama padaryti viską, kad penktasis straipsnis būtų reikšmingas. Tai įprastas NATO darbas. Mes labai rimtai į tai žiūrime, ir Rusija tai žino“, - nurodė D.Friedas.

Naujasis JAV prezidentas ir toliau laikysis dabartinės politikos Baltijos šalių ir Rusijos atžvilgiu, pareiškė antradienį JAV valstybės sekretorės padėjėjas Danielis Friedas. „Aš pažįstu juos, jiedu - rimti žmonės, ir jūsų šalis gali jaustis apsaugota, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų“, - sakė jis BNS korespondentui iš Estijos.

„Jie abu žino Estiją, rūpinasi Estija ir principais, kurių mes laikomės jau 18 metų Estijos ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu“, - pažymėjo D.Friedas, turėdamas omenyje Baracką Obamą ir Johną McCainą.

D.Friedo nuomone, nors JAV ir Rusijos santykiai dėl karo Gruzijoje ir kelia nerimą, kalbėtis reikia ir su Maskva, bet neaukojant savo sąjungininkių interesų. „Jeigu mes bendravome su Sovietų Sąjunga tais laikais, kai ji neteisėtai okupavo tris Baltijos šalis ir dominavo trečdalyje Europos teritorijos, laikydama ten savo kariuomenę, tai argi galėtume mes tarti, jog dabar nutraukiame su ja bendravimą“, - aiškino jis.

Pasak D.Friedo, „yra sričių, kuriose su Rusija reikia veikti kartu, ir Estija, kaip Rusijos kaimynė, turi tai daryti“.

„Geriausias atsakas į Rusijos invaziją Gruzijoje - neleisti jai pasiekti savo tikslo nuversti (Gruzijos) vyriausybę. Mes turime padėti Gruzijai atsistoti ant kojų ir išaiškinti jai, kad šalies ateitis Europoje priklauso ir nuo padėties pačioje šalyje. Ir būtent Estija, iš tikrųjų, turi perduoti šį signalą, nes jūs puikiai žinote, ką reikėjo padaryti, kad 1991-aisiais pradėtas kelias atvestų į NATO“, - tęsė D.Friedas.

Jis dar sakė tikįs, kad Estija Europos Sąjungoje stengiasi, kad Bendrijoje būtų pasiektas stiprus konsensusas, „kuris paragintų ir Rusiją, ir Gruziją atsisakyti jėgos panaudojimo, ir pareikalautų, iš Maskvos prisiimti atsakomybę už savo „klientų“, Abchazijos ir Pietų Osetijos, elgesį“.

Diplomatas pažymėjo, kad Estija turėtų su savo didžiąja kaimyne palaikyti normalius prekybos santykius ir patikimą sieną. „Valstybei, kurioje gyvena daug rusiškai kalbančių žmonių, kurių dalis integravosi, o dalis nepasinaudojo ta galimybe, natūraliai nori normalių ir pagrįstų santykių su Rusija“, - sakė jis.

„Dabar, kai jūs esate NATO ir Europos Sąjungoje, galite daryti tai nebijodami, kad jus prarys. Jūsų ateitis dabar atrodo gana sėkminga“, - tvirtino D.Friedas ir pabrėžė, kad NATO narystė reiškia „daug ką“.

„Gruzija nebuvo NATO narė. Geriau ji nebūtų maniusi, kad penktasis straipsnis (apie kolektyvinį Šiaurės Atlanto aljanso saugumą) galioja ir jai. NATO narystė yra labai svarbus įsipareigojimas, ir mes į jį žiūrime labai rimtai“, - tikino D.Friedas.

„Esu įsitikinęs, kad NATO įvykdys savo įsipareigojimus, sekančius iš penktojo straipsnio. Kaip yra sakęs (JAV) ambasadorius NATO Kurtas Volkeris, kasdieniniu rutininiu darbu NATO (sistemoje) siekiama padaryti viską, kad penktasis straipsnis būtų reikšmingas. Tai įprastas NATO darbas. Mes labai rimtai į tai žiūrime, ir Rusija tai žino“, - nurodė D.Friedas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: