Maždaug 700 baltas pirštines mūvinčių piliečių aplankė 34 rinkimų apygardas iš 67, užfiksavo 68 pažeidimus ir pagąsdino nesąžiningai rinkimus laimėti susiruošusius politikus. Kai kurie jų rinkimų apylinkių balsavimo patalpas tarsi detektyvai iš filmų stebėjo besišildydami automobiliuose. Kiti sėsdavo į ratus ir lėkdavo į tas apygardas, kuriose buvo fiksuojama daugiausia pažeidimų.

Po rinkimų internete virė įvairios diskusijos"baltųjų pirštinių" klausimu: „Tuščia – nei balsuojančių, nei „pirštinių“. „Panašu, kad balsų pirkėjai išsigando“. „Kuo daugiau viešumo, tuo mažiau melo rinkimuose“.

Šie rinkimus mūvėdami baltomis pirštinėmis stebėję piliečiai savo ruožtu jaučiasi nuveikę tikrai nemažai - ar bent jau pasiekę, kad daugelyje rinkimų apylinkių atsirastų mažiau grupelėmis šlitiniuojančių balsuoti žmonių.

„Baltosios pirštinės“ buvo sumanytos akcijos „Darom“ organizatorių, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Policijos departamento susitarimu. Vienas akcijos organizatorių, Viešosios įstaigos „Mes darom“ atstovų Tadas Langaitis sakė, kad oficialių akcijos dalyvių būta apie 700, tačiau pasiskolinusių idėją buvo ir daugiau. Priešingai nei manyta, baltas pirštines movėsi ir rinkimų pažeidimus fiksavo ne tik jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus piliečiai.

„Baltosios pirštinės“ ne tik stebėjo rinkimus – jomis mūvintys jauni sociologijos studentai, mokslininkai atliko ir tam tikrą apklausą apie balsų pirkimą. Nemažai oficialių asmenų sakė „nebenorintys veltis į šį reikalą“ – suprask, neketina dangstyti neskaidrių rinkimų. T. Langaitis sakė iš surinktų duomenų darantis prielaidą, kad kai kurie išsigando gresiančių baudų, suprato, kad keičiasi ir visuomenės nuomonė apie balsų pirkimą: „Iš Kirtimų apylinkės romų, kurie per pirmąjį rinkimų turą masiškai ėjo balsuoti, mūsų žiniomis, šįkart neatėjo nė vienas."

"Stengėmės atkreipti dėmesį, ar nėra grupėmis automobiliais atvežamų rinkėjų – tokių buvo mažiau. Aišku, buvo apygardų – Pagėgių, Šilutės, – kur užfiksuota tokių pačių pažeidimų kaip pirmajame ture. Tačiau pasikeitė terpė, jei anksčiau dauguma galvojo: „Kas čia tokio, kad perkami balsai“, dabar žmonėms tai jau neatrodo protinga,“ pasakojo T.Langaitis.

Pilietinė valia bunda

„Kai kurios pastebėtos įdomybės virto ikiteisminio tyrimo medžiaga, – sakė vienas iš „baltųjų pirštinių“ atstovų. – Tikrai įdomu, kuo visa tai baigsis, nes piliečiai sukuria prevenciją, surenka medžiagą apie galimus pažeidimus, bet kaip bus nubausti tie, kurie užsiima balsų pirkimu?“

Jis neslėpė, kad kilo nemažai klausimų, kaip fiksuoti pažeidimus, nes piliečiams nėra paprasta surinkti operatyvinę medžiagą, kuri virstų byla. Be to, pasitaikė nemažai žmonių, kurie apie pastebėtus pažeidimus bijojo pranešti patys. Netgi kai kurie „baltųjų pirštinių“ kariaunos nariai, priešingai nei tikėtasi, nepranešinėjo apie apylinkes, kuriose balsavimas vyko nesklandžiai.

Kaip pavyzdį vienas rinkimų stebėtojų pateikė mažo miestelio atvejį - kai visi visus pažįsta, tuomet net ir matydami, kaip vietiniai "pijokėliai" girdomi ir vežami balsuoti, bijojo pranešti detales.

Iš viso, patikslintais duomenimis, per Seimo rinkimus nuo spalio 10 dienos policija gavo apie 500 pranešimų apie galimus rinkimų proceso pažeidimus, pradėjo 27 ikiteisminius tyrimus. Daugiausia pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities – 175. Kiek mažiau jų sulaukta iš Tauragės apskrities – 68, Kauno apskrities – 61, Šiaulių apskrities – 58, Alytaus apskrities – 33 pranešimai.

Pasitaikė ir tokių pranešimų apie pažeidimus, kurių tikslo neperkando ir pilietiški rinkimų stebėtojai: pavyzdžiui, vienas vardu ir pavarde prisistatęs žmogus pareiškė pardavęs savo balsą už 10 litų ir yra pasipiktinęs esama situacija. „Kas tai – „susideginimas“ ar provokacija? Negi nebijoma 2000 litų baudos už balso pirkimą? Ar žmogus taip norėjo įrodyti nusikaltimą?“ – svarstė T. Langaitis.

Parengta pagal www.alfa.lt informaciją