Bankai turės atsakyti, kodėl neišdavė kreditų - Anglija.lt
 

Bankai turės atsakyti, kodėl neišdavė kreditų  

Lietuvos bankų asociacija sako sutinkanti peržiūrėti kai kuriuos verslininkų skundus, jog bankai sąmoningai neišduoda papildomų kreditų, taip žlugdydama savo skolininkus, kad perimtų šių turtą. Taip bus daroma, jei tiek verslininkas, tiek bankas sutiks, kad jų verslo reikalus nagrinėtų asociacijos suburtas ekspertų būrelis. Lietuvos pramoninkų asociacijos vicepirmininkas Vaclovas Šleinota sako įsitikinęs, jog vien toks siūlymas užčiaups daug „blefuotojų“ verslininkų, kurie bankrutuoja ne dėl bankų, o dėl prasto savo darbo, ir kurių paskolos nebeišgelbėtų.

„Norime paneigti gandus, kurie sklandžioja, kad kurie nors bankai nori perimti svetimus turtus. Jei yra badoma pirštu, kad sąmoningai žlugdomas verslas, tai bus galimybė tokį kaltinimą apsvarstyti. Tai nereiškia, kad bankas gali būti priverstas išduoti kreditą – grupės išvados būtų tik moralinio pobūdžio. Juk jei bandymų žlugdyti verslą išties yra – tai jų neturėtų būti“, – Alfa.lt sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Grupė vertintų ne priežastis, kodėl nebuvo išduotas vienas ar kitas kreditas, o tik kaltinimus, jog bankas sąmoningai žlugdo verslą.

„Niekas neturi tikėtis, kad dėl to atsiras daugiau kreditų. Kai bus kreipimasis verslininkų, kad žlugdomas verslas, mes asociacijoje pasikviesime ekspertų, įkursime grupę etiniam ginčui išspręsti. Galima sakyti, tai bus verslo įmonių etinių pretenzijų sprendimo grupė. Joje galės dalyvauti verslininkas, smulkiųjų verslininkų organizacijos atstovas“, – apibūdina S. Kropas.

Kol kas nėra nuspręsta, kaip tokia grupė asociacijoje veiktų teisiškai – pvz., kaip jai būtų galima perduoti konfidencialią informaciją apie kredito prašantį verslą bei banko procedūrų subtilybes.

Šleinota: besiskundžiantieji „ieško durnių“ perimti jų nuostolius

Šią savaitę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje vienas iš smulkiųjų verslininkų atstovų pasakojo atvejį, jog vienam regione banko atstovybė ne tik neišdavė paskolų verslininkui, bet ir išsyk sakė, žinantis „3–4 žmones“, kurie „tavo verslą pasiims“. Kitas atstovas kalbėjo, jog „5–6 užsienio bankai negali žlugdyti kelių šimtų tūkstančių verslo įmonių“.

Kiek kitaip kalbėjo Lietuvos pramoninkų konferederacijos viceprezidentas Vaclovas Šleinota – jo nuomone, jei bankų asociacija imtųsi aiškintis atvejus, kai bankai neva žlugdo verslą, „garantuoju, puse šnekančiųjų išsyk atkris. Blefuotojai dings“.

Anot jo, „pas bankus dabar eina tie, kurie patys mato, kad tuoj nusibaigs, ir ieško durnių, kuriems užmestų savo nuostolius. Kviečiu atsigręžti į save. Taip, bankai kreditų neduoda – o juos gavę ką, sumokėsite skolas, užmokesčių, mokesčius, o toliau kas? Pirkėjų taigi nėra. Pažiūrėkite, Amerikoje darbo nėra, ir kol pas juos nebus, ir pas mus nebus“, – dėstė V. Šleinota.

Anot jo, nemažai bankais besiskundžiančiųjų verslininkų išties patys nemoka dirbti, jų verslai neva nebankrutuodavo tik dėl ypatingai palankios ekonomikos.

„Aš asmeniškai žinau, kad būna tokių praktikų – įmonė dirba 10 metų, apyvartos 10–20 mln. litų, per pastaruosius 3 metus nei pelno, nei EBITDA, o išgyveno, nes buvo pakilimas. O kai ekonomika nusileido, tai reikia mums taip sutvarkyti, kad rėksniai, kurie nemoka dirbti, sutiktų savo dalią“.

Andrius Sytas, Alfa.lt

Lietuvos bankų asociacija sako sutinkanti peržiūrėti kai kuriuos verslininkų skundus, jog bankai sąmoningai neišduoda papildomų kreditų, taip žlugdydama savo skolininkus, kad perimtų šių turtą. Taip bus daroma, jei tiek verslininkas, tiek bankas sutiks, kad jų verslo reikalus nagrinėtų asociacijos suburtas ekspertų būrelis. Lietuvos pramoninkų asociacijos vicepirmininkas Vaclovas Šleinota sako įsitikinęs, jog vien toks siūlymas užčiaups daug „blefuotojų“ verslininkų, kurie bankrutuoja ne dėl bankų, o dėl prasto savo darbo, ir kurių paskolos nebeišgelbėtų.

„Norime paneigti gandus, kurie sklandžioja, kad kurie nors bankai nori perimti svetimus turtus. Jei yra badoma pirštu, kad sąmoningai žlugdomas verslas, tai bus galimybė tokį kaltinimą apsvarstyti. Tai nereiškia, kad bankas gali būti priverstas išduoti kreditą – grupės išvados būtų tik moralinio pobūdžio. Juk jei bandymų žlugdyti verslą išties yra – tai jų neturėtų būti“, – Alfa.lt sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Grupė vertintų ne priežastis, kodėl nebuvo išduotas vienas ar kitas kreditas, o tik kaltinimus, jog bankas sąmoningai žlugdo verslą.

„Niekas neturi tikėtis, kad dėl to atsiras daugiau kreditų. Kai bus kreipimasis verslininkų, kad žlugdomas verslas, mes asociacijoje pasikviesime ekspertų, įkursime grupę etiniam ginčui išspręsti. Galima sakyti, tai bus verslo įmonių etinių pretenzijų sprendimo grupė. Joje galės dalyvauti verslininkas, smulkiųjų verslininkų organizacijos atstovas“, – apibūdina S. Kropas.

Kol kas nėra nuspręsta, kaip tokia grupė asociacijoje veiktų teisiškai – pvz., kaip jai būtų galima perduoti konfidencialią informaciją apie kredito prašantį verslą bei banko procedūrų subtilybes.

Šleinota: besiskundžiantieji „ieško durnių“ perimti jų nuostolius

Šią savaitę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje vienas iš smulkiųjų verslininkų atstovų pasakojo atvejį, jog vienam regione banko atstovybė ne tik neišdavė paskolų verslininkui, bet ir išsyk sakė, žinantis „3–4 žmones“, kurie „tavo verslą pasiims“. Kitas atstovas kalbėjo, jog „5–6 užsienio bankai negali žlugdyti kelių šimtų tūkstančių verslo įmonių“.

Kiek kitaip kalbėjo Lietuvos pramoninkų konferederacijos viceprezidentas Vaclovas Šleinota – jo nuomone, jei bankų asociacija imtųsi aiškintis atvejus, kai bankai neva žlugdo verslą, „garantuoju, puse šnekančiųjų išsyk atkris. Blefuotojai dings“.

Anot jo, „pas bankus dabar eina tie, kurie patys mato, kad tuoj nusibaigs, ir ieško durnių, kuriems užmestų savo nuostolius. Kviečiu atsigręžti į save. Taip, bankai kreditų neduoda – o juos gavę ką, sumokėsite skolas, užmokesčių, mokesčius, o toliau kas? Pirkėjų taigi nėra. Pažiūrėkite, Amerikoje darbo nėra, ir kol pas juos nebus, ir pas mus nebus“, – dėstė V. Šleinota.

Anot jo, nemažai bankais besiskundžiančiųjų verslininkų išties patys nemoka dirbti, jų verslai neva nebankrutuodavo tik dėl ypatingai palankios ekonomikos.

„Aš asmeniškai žinau, kad būna tokių praktikų – įmonė dirba 10 metų, apyvartos 10–20 mln. litų, per pastaruosius 3 metus nei pelno, nei EBITDA, o išgyveno, nes buvo pakilimas. O kai ekonomika nusileido, tai reikia mums taip sutvarkyti, kad rėksniai, kurie nemoka dirbti, sutiktų savo dalią“.

Andrius Sytas, Alfa.lt

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: