Ne maisto prekių siūlantys lauko turgaviečių prekybininkai neprivalo naudoti kasos aparatų, kuriems priešinosi, tačiau savanoriškai ėmė diegti banko kortelių mokėjimo terminalus. Pirmieji jau pasirodė sostinės Gariūnų turgavietėje.

Vilniaus Gariūnų turgavietėje, esančioje šalia naujųjų verslo parko „Gariūnai“ komercinių patalpų, drabužiais prekiaujantis smulkusis verslininkas D.J., kaip ir daugelis kitų vadinamojo lauko turgaus prekybininkų, nuo gegužės 1-osios neprivalėjo savo prekyvietėje įsirengti kasos aparato, tačiau įsidiegė banko kortelių terminalą.

„Tokį mano sprendimą nulėmė ne valstybės vykdoma politika, o kilęs poreikis. Neretai turguje apsiperkantiems žmonėms pritrūkta pinigų. Norėdami įsigyti prekę jie lekia išsigryninti arba atvyksta pirkti kitą dieną. Žinoma, kad tai nėra patogu. Pagalvojau, kodėl gi negaliu jiems pasiūlyti atsiskaitymo mokėjimo kortele?“ – dėstė pakalbintas prekybininkas. Prieš tris mėnesius šią naujovę turguje pasiūlęs savo klientams D.J. liko patenkintas, nes pirkėjams tai pasirodė priimtina.

Bankai viešai neatskleidžia, kokiomis sąlygomis teikia mokėjimo kortelių skaitytuvų administravimo paslaugą, tačiau, kalbintų turgaus prekiautojų teigimu, mokestis už vieną operaciją skaitytuvu skirtinguose bankuose atsieina 1,5–1,7 proc. pirkinio vertės.

Banko „Swedbank“ Finansavimo ir lėšų valdymo departamento direktoriaus Dainiaus Vilčinsko teigimu, pirmieji galimybę atsiskaityti kortele pasiūlė Vilniaus turgaus prekiautojai. Skaičiuojama, kad šiuo metu bankas „Swedbank“ aptarnauja apie 10 prekybininkų Vilniaus turgavietėse.

Kai kurie bankininkai sako, kad iš turgavietėse dirbančių klientų iki šiol nejuto didesnės paklausos administruoti mokėjimo korteles. „Galbūt tai susiję ir su tuo, kad daugelyje prekyviečių perkamos kasdienio vartojimo prekės ir atsiskaitoma nedidelėmis sumomis. Žmogus paprastai tokioms išlaidoms savo piniginėje turi grynųjų pinigų“, – sakė DNB banko Produktų plėtros departamento vadovo pavaduotojas Žilvinas Mileris.