„Indėlių ir investicijų draudimas“ specialistai įspėja, kad jei Lietuvos bankus ištiktų bankrotas, didesnes sumas juose saugantiems piliečiams santaupas atgauti būtų ne taip paprasta, mat jų grąžinimo proceso laikotarpio įstatymai nereglamentuoja. Tuo metu ekonomistai ir bankų atstovai ramina, kad baimintis dėl bankuose laikomų santaupų saugumo nevertėtų.

„Parex“ nacionalizavimas – ne joks krachas

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Parex“ banko perėmimą į valstybės rankas vertina kaip pozityvų Latvijos vyriausybės žengtą žingsnį, o kalbas apie galimą kai kurių Lietuvos bankų bankrotą specialistas vadina būrimu iš kavos tirščių.

„Istoriškai turbūt mus ištiko per šimtmetį kartą pasitaikanti krizė. Pasaulyje yra sudėtinga ekonominė situacija, tiek įvairiausių neigiamų naujienų – natūralu, kad žmonės yra labiau įsitempę, jautriau reaguoja į vienokį ar kitokį gandą. Bet aš neturiu informacijos, kad iš Lietuvoje esančių „Parex“ bankų vyktų kažkoks masinis santaupų atsiėmimas. Iš esmės, niekas nepasikeitė. Savo rodiklius, visus įsipareigojimus „Parex“ vykdo tvarkingai.

„Parex“ banko Latvijoje nacionalizavimas sustiprins šio banko pozicijas ir, manau, bus naudingas „Parex“ bankui Lietuvoje. Tokiu žingsniu vyriausybė užtikrino banko klientų lėšų saugumą. Banko veikla nebuvo sustabdyta, priešingai, sustiprinta. Dabar mažai tikėtinas ir atsiskaitymų grandinės sutrūkimas“, – sakė S. Kropas.

Anot S. Kropo, tai, kad „Parex“ bankui prireikė vyriausybės pagalbos, gali turėti tam tikros neigiamos įtakos. „Gali būti, kad laikinai sumažės esamų ir potencialių klientų pasitikėjimas šiuo banku“, – prognozavo specialistas.

Lietuvoje pasklidusius gandus apie galimą kai kurių šalies bankų bankrotą S. Kropas taip pat vadina nepatikimais. „Kol kas nėra jokių požymių, kurie leistų teigti, kad kuriam nors Lietuvos bankui gresia „Parex“ likimas arba bankrotas. Bet aplinka yra gana sudėtinga ir reikia būti pasiruošusiems, kad indėlių gali sumažėti. Nė vienas puikiausiai funkcionuojantis bankas greitai negalėtų šito banko klientų poreikio patenkinti, nes lėšos yra investuotos. Tačiau tam ir yra Centrinis bankas, Vyriausybė, kuri tokiu atveju turi padėti stabilizuoti situaciją“, – svarstė S. Kropas.

Finansų specialistui įtarimų nekelia ir paskutiniu metu itin aktualiu tapęs paskolų išdavimo tvarkos sugriežtinimo reiškinys. „Paskolų išdavimas ne dėl šito sugriežtintas. Tai nėra susiję su tariamu bankų saugumu, patikimumo kritimu. Atvirkščiai, jeigu konservatyviau įvertinama rizika, vadinasi, bankai atsargiau valdo rizikos faktorių“, – įsitikinęs S. Kropas.

Specialistas įsitikinęs, kad Lietuvos žmonėms daug nerimo sukėlusią krizę mažiausi šalies bankai sėkmingai išgyvens. „Jie yra investavę į siaurą nišą, klientai jais labai pasitiki ir akcininkai yra pakankamai stiprūs. Dabar nėra jokių prielaidų teigti, kad jie gali bankrutuoti“, – užtikrintai kalbėjo S. Kropas.

Pasak S. Kropo, dabar visame pasaulyje situacija finansų rinkoje pamažu ima stabilizuotis. „Yra ženklų, kad pasaulio, Europos Sąjungos bankų sistemos jau pradeda atsigauti. Atgyja skolinimasis per bankus, palūkanų normos ėmė mažėti – tai daug ką pasako. Bazinės palūkanų normos yra sumažintos, vadinasi, pinigų vertė krinta.

Iš kitos pusės dar reikia pergyventi metų pabaigą, kol bus paviešintos bankų rizikos valdymo fondų ir draudimo įmonių ataskaitos. Yra tam tikro neaiškumo kituose finansų segmentuose, todėl finansų krizės sprendimas gali užsitęsti. Akivaizdu, kad kol kas labiausiai finansų krizė paveikė pasaulio šalių ekonomiką. Ekonomikos nuosmukis gali sulaikyti bankų atsigavimą“, – svarstė S. Kropas.

Kalbėdamas apie finansų rinkos stabilizavimo priemones, S. Kropas akcentavo Lietuvos Vyriausybės darbo svarbą. „Dabar mums svarbiausia, kad kuo greičiau būtų priimtas naujas biudžetas ir nauja krizės valdymo programa. Išlaidas būtina sumažinti nors 4 milijardais. Tai didelis uždavinys Vyriausybei, naujam Seimui. Kada rinka patikės, kad Lietuva įgali spręsti finansavimo problemas, pasitikėjimas bankais atgis“, – įsitikinęs specialistas.

Milijonierių santaupas apsaugojo skaidymo strategija

Ekonomisto Valdemaro Katkaus nuomone, nacionalizacija nė vienam Lietuvos bankui negresia. „Nuo šių metų sausio 1 dienos iki lapkričio 1 dienos indėlių Lietuvos bankuose ne tik kad nesumažėjo, bet net šiek tiek padaugėjo. Indėliai išaugę nedaug, bet išaugę. Kad ir koks tas judėjimas finansų rinkoje buvo, kol kas didesnės žalos Lietuvos bankų sistemai nepadarė.

Turėkime omenyje, kad privačios įmonės, ištikus krizei, pasinaudojo savo santaupomis, buvo žmonių, kuriems neišlaikė nervai ir šie nubėgo atsiimti savo indėlių ir Lietuvos bankų sistemai tai vis tiek nepadarė poveikio“, – optimistiškai buvo nusiteikęs V. Katkus.

Anot V. Katkaus, Lietuvoje beveik visi indėliai yra apdrausti vos ne 100 proc., o bankuose gulinčioms didesnėms nei 100 tūkst. eurų sumoms apsaugoti apsukrūs jų savininkai naudoja skaidymo strategiją.

„Tokiais atvejais, kada žmogus turi daugiau kaip 350 tūkst. Lt., jis juos gali išskaidyti į 9 bankus. 9 padauginkite iš 350 tūkst. Lt. Kokią sumą gausite? Aš manau, tokių žmonių, kurie grynais pinigais arba sąskaitose Lietuvos bankuose laiko tiek milijonų, visoje šalyje nebus daugiau kaip 2 tūkst. Tokie žmonės, kurie turi tokias sumas, turi patarėjus ir strategiją, kaip juos išskaidyti, patikėkite manimi, profesionalu“, – tikino V. Katkus.

Anot ekonomisto, situacija Lietuvos finansų rinkoje nepalyginamai dėkingesnė, nei pasaulyje. „Pagal Lietuvos bankų taisykles, bankai nuo surinktų indėlių turi laikyti Centriniame banke tam tikrą atsargą, kurios jie nenaudoja. Tai yra vadinamosios privalomos atsargos. Anksčiau nustatyta norma buvo 6 proc., dabar ji sumažinta iki 2 proc.

Praeitą savaitę Lietuvos bankas išlaisvino bankų turimus pinigus – 1 mlrd. Lt. ir dar mažiausiai gali išlaisvinti 1 mlrd. Lt. Tai rodo, kad mums dar nereikia skolintis iš užsienio. Lietuvos bankų sistema turi sukaupusi savo atsargų. Žinant tai, kad Didžiosios Britanijos, JAV ir Rusijos bankai jau seniai paprašę savo vyriausybių paskolų, o Lietuvos bankai laikosi patys iš savo sistemos, daug pasako“, – dėstė V. Katkus.

Tarp Lietuvos gyventojų tvyrančią sumaištį V. Katkus vertino kaip savaime suprantamą. „Lietuvos žmonės per 18 metų turėjo dvi dideles patirtis. Tai rusiškų rublių indėlių nuvertėjimas ir 1994-1995 metų finansinė bankų griūtis. Pastarojo laiko įvykiai atgaivino prisiminimus. Lietuvos žmonių jautrumas yra suprantamas“, – įsitikinęs V. Katkus.

Lietuvos bankai: krizė mūsų neįveiks

„Išvadas daryti kol kas anksti, nes žinia apie „Parex“ banko nacionalizavimą Latvijoje buvo paviešinta tiktai savaitgalį. Šiandien yra antra diena po to. Nepastebėjome, kad mūsų klientai šiandien būtų bandę išsigryninti daugiau pinigų. Jokių neįprastų judėjimų nematome“, – užtikrino „Šiaulių banko“ Finansų ir kreditų tarnybos vadovas Donatas Savickas.

Anot D. Savicko, banko „Parex“ likimas „Šiaulių banko“ tikrai neištiks. „Parex“ nebankrutavo, jam grėsė didelių pinigų sumų grąžinimai, tam, kad galėtų jas grąžinti, valstybė banką nacionalizavo. „Šiaulių bankui“ jokių didesnių sumų savo indėlininkams grąžinti nenusimato artimiausius pusę metų“, – argumentavo savo poziciją D. Savickas.

Banko „Swedbank“ Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė teigė, kad pasaulio finansų sistemos krizė „Swedbank“ banką Lietuvoje palietė taip pat, kaip ir kitas pasaulio finansų institucijas. Anot jos, netiesiogiai susiduriama su krizės pasekmėmis, pirmiausia, išaugusia pinigų kaina.

„Pasiskolinti tarpbankinėje rinkoje kurį laiką buvo sudėtinga, o ir pritraukiamų finansų kaina išaugo. Šioje situacijoje laimi taupantieji, nes išaugo terminuotųjų indėlių palūkanos. Tačiau klientai, kurie nori paimti paskolą iš banko, pajuto, kad paskolos pabrango.

Nebūdingo rinkai indėlių judėjimo banke nepastebėjome – gyventojų einamųjų indėlių rinka per 9 mėnesius traukėsi 8 proc., nes išlaidos iš gyventojų sąskaitų buvo didesnės nei įplaukos. Tai galima paaiškinti augančia infliacija ir padidėjusia terminuotų indėlių palūkanų norma. Per rugsėjį mūsų indėlių rinkos dalis išaugo nuo 29, 1 proc. iki 29, 7 proc“, – dėstė J. Juodžbalytė.

J. Juodžbalytė užtikrino – „Swedbank“ negresia „Parex“ likimas. „Kaip jau komentavo atitinkamos Lietuvos priežiūros institucijos, Lietuvos bankų sistema yra stabili. Indėlių saugumą užtikrina nustatyti banko veiklos normatyvai ir banko finansiniai rezultatai.

Mūsų banko Lietuvoje likvidumas yra geras, kapitalizacijos rodikliai atitinka planus, paskolų portfelis yra geras. Tai reiškia, kad bankas turi daugiau pinigų nei numatyta pagal Lietuvos Banko keliamus priežiūros reikalavimus. Tai jau ne kartą patvirtino ir Lietuvos, ir Švedijos centriniai bankai. Klientų pinigai mūsų banke yra saugūs, kaip ir iki šiol“, – patikino J. Juodžbalytė.

„Swedbank“ atstovė priminė ir apie papildomą Lietuvos komerciniuose bankuose laikomų indėlių apsaugą – nuo lapkričio 1 d. įsigaliojusį padidintą indėlių draudimą: nuo lapkričio 1-osios iki 2009- ųjų spalio pabaigos visi indėliai iki 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų ) šalies komerciniuose bankuose yra 100 proc. apdrausti.

Bankroto atveju santaupų gali tekti laukti ilgai

Nors finansų analitikai vieningai tikina, kad bankrotas nė vienam šalies bankų negresia, apie tai, kas lauktų Lietuvos indėlininkų, jei vis dėlto įvyktų tai, ko niekas nesitiki, sutiko pakomentuoti valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ specialistai.

„Indėliai iki 100 tūkst. eurų būtų grąžinami per 3 mėnesius. „Indėlių ir investicijų draudimo“ taryba turi galimybę pratęsti terminą dar 2 kartus. Pinigai būtų išmokami iš Indėlių draudimo fondo. Taip pat yra galimybė naudoti draudimo išmokoms kapitalą ir Investuotojų draudimo fondo“, – sakė „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktoriaus pavaduotojas Darius Čerka.

Tuo atveju, jei indėlio suma, laikyta banke, būtų didesnė negu 100 tūkst. eurų, indėlininkui pinigai būtų grąžinami pagal bendrą bankroto procedūrą. „Indėlininkai, jei neklystu, yra ketvirti kreditorių eilėje. Su jais būtų atsiskaityta administratoriams pardavus bankrutuojančio banko turtą iš surinktų pinigų“, – pasakojo D. Čerka.

Anot „Indėlių ir investicijų draudimo“ direktoriaus Raimundo Žilinsko, sunku numatyti laikotarpį, per kurį savininkams galėtų būti grąžintos banke laikytos santaupos. „Gali būti įvairiai. Anksčiau tas laikotarpis trukdavo iki 5 metų, paskui sutrumpėjo iki 3 metų. Šiuo metu, kada jokie bankai nebankrutuoja, įvardinti konkretaus termino negaliu. Galiu pasakyti tik tiek, kad niekur nesu matęs, kad būtų nurodytas griežtas terminas“, – dėstė R. Žilinskas.