Bankroto galimybės ir kur geriausia tai daryti 

Sėkmingų istorijų, kai užsienyje gyvenantys lietuviai bankrutuoja be būtinybės išvykti iš šalies, kurioje gyvena, yra ne viena ir ne dvi; jų nuolat daugėja.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi išaiškino, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį priima ES valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose ES valstybėse narėse.

Taigi, Europos Sąjungos valstybėse narėse priimti teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje įsiteisėja automatiškai.

Tai skatina Lietuvos piliečius, turinčius didelių finansinių įsipareigojimų ir siekiančių kuo greičiau atstatyti savo mokumą bei nusikratyti skolų naštos, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kitoje užsienio valstybėje, kur palankesni bankroto įstatymai.

Kas gali bankrutuoti?

Fizinių asmenų bankroto ekspertas Algirdas Radušys teigia, jog kasdien susiduria su dešimtimis lietuvių, kurie, turėdami rimtų finansinių sunkumų, negali rasti išeičių jiems išspręsti.

„Finansiniai sunkumai yra skaudi tema visiems, bet įvairių istorijų yra begalės. Bankroto siekia ne tik verslininkai, praradę milijoninius verslus per ekonominę krizę, ar neatsakingi visuomenės veikėjai, iššvaistę prisiimtus bankų kreditus. Tai gali būti bet kuris šalia gyvenantis žmogus: mažamečius vaikus auginanti jauna šeima, kuri ėmė būsto kreditą savo svajonių namams, finansinių galimybių neįvertinę verslo „startuoliai“, žmonos, laidavę už savo vyrus verslininkus, ar net socialiai jautrių grupių asmenys, pavyzdžiui, pensininkai ar vienišos mamos.

Susiduriame ir su klientais, įkliuvusiais į greitųjų kreditų spąstus. Kai po pirmo greitojo kredito seka antras, trečias, o įsisukus lyg į užburtą ratą, vėlesnieji kreditai jau imami ankstesniems kreditams ir palūkanomis dengti“, - teigia konsultantas.

Neretai, lietuviai emigruoja į užsienį tikėdamiesi pabėgti nuo Lietuvoje paliktų skolų. Iš tiesų, Lietuvos antstoliai neturi įgaliojimų veikti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, todėl gali susidaryti įspūdis, kad skolų nebereiks grąžinti.

„Jeigu jūsų skolos yra perduotos priverstiniam išieškojimui antstoliams, tikėtina, kad jūsų banko sąskaitos jau areštuotos, net jei jose neturite pinigų, o kitas turtas yra parduotas antstolio varžytinėse, paprastai už mažesnę, nei rinkos kainą. Skolos niekur nedingsta; jei šiandien negaunate pajamų, galbūt jas gausite ateityje.

Net jei jūsų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, bet jūs gyvenate užsienyje, informacijai apie fizinius asmenis tampant vis atviresnei, yra tikimybė, jog skolos pasivis jus užsienyje. Kreditoriui tereikia Lietuvos teisme gauti europinį vykdomąjį raštą, kurį gali pateikti užsienio valstybėje veikiančiam antstoliui, ir bus pradėti išskaitymai iš atlyginimo. Kuo vėliau priimamas sprendimas bankrutuoti, tuo susikaupusi suma būna didesnė“, - teigia A.Radušys.

Paminėtina, jog su kreditoriais galima mėginti sudaryti taikos sutartis ir išsidėstyti skolas ilgesniam laikotarpiui. Tokiu būdu sutaupomos antstolio vykdymo išlaidos. Jeigu kreditoriai atsisakytų sudaryti taikos sutartį, galima prašyti teismo, kad jis išdėstytų skolų mokėjimą dalimis.

Kur verta?

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, kad fiziniam asmeniui bankrutuoti Lietuvoje galima kai skolos viršija 25 000 Lt. Net emigracijoje gyvenantys lietuviai, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje jie šiuo metu gyvena (gali gyventi Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje, o skolų turėti Lietuvos Respublikos kreditoriams ir ne tik) gali teikti dokumentus bankroto procedūrai pradėti, pavyzdžiui Latvijoje. Tokiu būdu bankrutuojantis asmuo gauna daugiau konfidencialumo, kuris vis dar aktualus lietuviams dėl neigiamo požiūriu visuomenėje į bankrutuojančius asmenis.

Nors bankrutuoti galima visose ES valstybėse narėse, bankroto proceso sudėtingumas bei trukmė yra skirtinga. Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje ar Latvijoje bankrutuoti galima per vienerius metus, tuo tarpu Lietuvoje bankroto procedūra trunka ik penkerių metų.

Algirdas Radušys, „Radušys ir partneriai“

Anglija.lt

Anglija.lt naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti be raštiško "Anglija.lt Ltd." sutikimo draudžiama.

Sėkmingų istorijų, kai užsienyje gyvenantys lietuviai bankrutuoja be būtinybės išvykti iš šalies, kurioje gyvena, yra ne viena ir ne dvi; jų nuolat daugėja.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi išaiškino, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį priima ES valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose ES valstybėse narėse.

Taigi, Europos Sąjungos valstybėse narėse priimti teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto Lietuvoje įsiteisėja automatiškai.

Tai skatina Lietuvos piliečius, turinčius didelių finansinių įsipareigojimų ir siekiančių kuo greičiau atstatyti savo mokumą bei nusikratyti skolų naštos, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kitoje užsienio valstybėje, kur palankesni bankroto įstatymai.

Kas gali bankrutuoti?

Fizinių asmenų bankroto ekspertas Algirdas Radušys teigia, jog kasdien susiduria su dešimtimis lietuvių, kurie, turėdami rimtų finansinių sunkumų, negali rasti išeičių jiems išspręsti.

„Finansiniai sunkumai yra skaudi tema visiems, bet įvairių istorijų yra begalės. Bankroto siekia ne tik verslininkai, praradę milijoninius verslus per ekonominę krizę, ar neatsakingi visuomenės veikėjai, iššvaistę prisiimtus bankų kreditus. Tai gali būti bet kuris šalia gyvenantis žmogus: mažamečius vaikus auginanti jauna šeima, kuri ėmė būsto kreditą savo svajonių namams, finansinių galimybių neįvertinę verslo „startuoliai“, žmonos, laidavę už savo vyrus verslininkus, ar net socialiai jautrių grupių asmenys, pavyzdžiui, pensininkai ar vienišos mamos.

Susiduriame ir su klientais, įkliuvusiais į greitųjų kreditų spąstus. Kai po pirmo greitojo kredito seka antras, trečias, o įsisukus lyg į užburtą ratą, vėlesnieji kreditai jau imami ankstesniems kreditams ir palūkanomis dengti“, - teigia konsultantas.

Neretai, lietuviai emigruoja į užsienį tikėdamiesi pabėgti nuo Lietuvoje paliktų skolų. Iš tiesų, Lietuvos antstoliai neturi įgaliojimų veikti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, todėl gali susidaryti įspūdis, kad skolų nebereiks grąžinti.

„Jeigu jūsų skolos yra perduotos priverstiniam išieškojimui antstoliams, tikėtina, kad jūsų banko sąskaitos jau areštuotos, net jei jose neturite pinigų, o kitas turtas yra parduotas antstolio varžytinėse, paprastai už mažesnę, nei rinkos kainą. Skolos niekur nedingsta; jei šiandien negaunate pajamų, galbūt jas gausite ateityje.

Net jei jūsų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, bet jūs gyvenate užsienyje, informacijai apie fizinius asmenis tampant vis atviresnei, yra tikimybė, jog skolos pasivis jus užsienyje. Kreditoriui tereikia Lietuvos teisme gauti europinį vykdomąjį raštą, kurį gali pateikti užsienio valstybėje veikiančiam antstoliui, ir bus pradėti išskaitymai iš atlyginimo. Kuo vėliau priimamas sprendimas bankrutuoti, tuo susikaupusi suma būna didesnė“, - teigia A.Radušys.

Paminėtina, jog su kreditoriais galima mėginti sudaryti taikos sutartis ir išsidėstyti skolas ilgesniam laikotarpiui. Tokiu būdu sutaupomos antstolio vykdymo išlaidos. Jeigu kreditoriai atsisakytų sudaryti taikos sutartį, galima prašyti teismo, kad jis išdėstytų skolų mokėjimą dalimis.

Kur verta?

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas numato, kad fiziniam asmeniui bankrutuoti Lietuvoje galima kai skolos viršija 25 000 Lt. Net emigracijoje gyvenantys lietuviai, nepriklausomai nuo valstybės, kurioje jie šiuo metu gyvena (gali gyventi Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje, o skolų turėti Lietuvos Respublikos kreditoriams ir ne tik) gali teikti dokumentus bankroto procedūrai pradėti, pavyzdžiui Latvijoje. Tokiu būdu bankrutuojantis asmuo gauna daugiau konfidencialumo, kuris vis dar aktualus lietuviams dėl neigiamo požiūriu visuomenėje į bankrutuojančius asmenis.

Nors bankrutuoti galima visose ES valstybėse narėse, bankroto proceso sudėtingumas bei trukmė yra skirtinga. Pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje ar Latvijoje bankrutuoti galima per vienerius metus, tuo tarpu Lietuvoje bankroto procedūra trunka ik penkerių metų.

Algirdas Radušys, „Radušys ir partneriai“

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: