Bekojis ir berankis vyras žaidžia golfą, futbolą ir plaukia banglente 

Nickas Vuljicicas gimė be rankų ir be kojų, bet tokios „smulkmenos“ jo nesustabdė, rašo MailOnline. Optimizmu trykštantis 26 metų vaikinas be galūnių sugebėjo išmokti žaisti futbolą, golfą bei važiuoti riedlente ir plaukioti banglente.
Nickas turi vieną vienintelę pėdą, kuri padeda jam išlaikyti pusiausvyrą, spardyti, spausdinti ir rašyti. „Tai mano vištienos kulšelė“, — juokėsi jis. Be jos jis negalėtų atlikti daugelio paprastų veiksmų, pavyzdžiui, irtis vandenyje ar paimti daiktus.

Dabar Los Andžele gyvenantis australas keliauja po visą pasaulį ir skatina žmones įveikti savo skausmą ir tikėti Dievu. Tik taip jis pats sugebėjo susitaikyti su savo ne itin palankia situacija ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pradžia nebuvo tokia šviesi kaip dabartis. Kai Nicko tėvas pirmą kartą jį pamatė, jis patyrė tokį šoką, kad turėjo išeiti iš palatos išsivemti. Tuo tarpu jo motinai prireikė net keturių mėnesių, kol galėjo be pasišlykštėjimo laikyti naujagimį savo glėbyje. Daktarai negalėjo paaiškinti, kodėl jų sūnus gimė be galūnių, tad metų metus jie kaltino save.

Tačiau netrukus Nicko tėvai jį pamilo ir dėjo visas pastangas, kad iš jo išaugtų savarankiškas vaikinas. Ponas Vujicicas išmokė savo 18 mėn. sūnų plaukti, o sukakus šešeriems metams ir spausdinti klaviatūra. Jo motina sukonstravo specialių plastmasinį įtaisą, kuris leido Nickui laikyti pieštukus ir tušinukus.

Anglija.lt

Nickas Vuljicicas gimė be rankų ir be kojų, bet tokios „smulkmenos“ jo nesustabdė, rašo MailOnline. Optimizmu trykštantis 26 metų vaikinas be galūnių sugebėjo išmokti žaisti futbolą, golfą bei važiuoti riedlente ir plaukioti banglente.
Nickas turi vieną vienintelę pėdą, kuri padeda jam išlaikyti pusiausvyrą, spardyti, spausdinti ir rašyti. „Tai mano vištienos kulšelė“, — juokėsi jis. Be jos jis negalėtų atlikti daugelio paprastų veiksmų, pavyzdžiui, irtis vandenyje ar paimti daiktus.

Dabar Los Andžele gyvenantis australas keliauja po visą pasaulį ir skatina žmones įveikti savo skausmą ir tikėti Dievu. Tik taip jis pats sugebėjo susitaikyti su savo ne itin palankia situacija ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pradžia nebuvo tokia šviesi kaip dabartis. Kai Nicko tėvas pirmą kartą jį pamatė, jis patyrė tokį šoką, kad turėjo išeiti iš palatos išsivemti. Tuo tarpu jo motinai prireikė net keturių mėnesių, kol galėjo be pasišlykštėjimo laikyti naujagimį savo glėbyje. Daktarai negalėjo paaiškinti, kodėl jų sūnus gimė be galūnių, tad metų metus jie kaltino save.

Tačiau netrukus Nicko tėvai jį pamilo ir dėjo visas pastangas, kad iš jo išaugtų savarankiškas vaikinas. Ponas Vujicicas išmokė savo 18 mėn. sūnų plaukti, o sukakus šešeriems metams ir spausdinti klaviatūra. Jo motina sukonstravo specialių plastmasinį įtaisą, kuris leido Nickui laikyti pieštukus ir tušinukus.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: