Beveik penktadalis lietuvių skursta 

2007 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2007 m. buvo 19,1 proc. Palyginti su 2006 m., jis sumažėjo 0,9 proc. punkto.

Skurdo rizikos riba buvo 566 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde vieni gyvenantys asmenys (49,5 proc.), taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (41,5 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų (38,2 proc.).

Išaugo vienų gyvenančių 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Vidutinės senatvės pensijos ir našlių pensijos suma 2006 m. buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, tai reiškia, kad vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė skurdo rizikos grupėje.

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., bedarbių – net 56,5 proc., senatvės pensininkų – 29,8 proc.

Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 25,5 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 38,2 iki 51,3 proc.

www.anglija.lt

2007 m. apie 645 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Statistikos departamento duomenimis, skurdo rizikos lygis 2007 m. buvo 19,1 proc. Palyginti su 2006 m., jis sumažėjo 0,9 proc. punkto.

Skurdo rizikos riba buvo 566 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde vieni gyvenantys asmenys (49,5 proc.), taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų (41,5 proc.) ir dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų (38,2 proc.).

Išaugo vienų gyvenančių 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Vidutinės senatvės pensijos ir našlių pensijos suma 2006 m. buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, tai reiškia, kad vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė skurdo rizikos grupėje.

Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc., bedarbių – net 56,5 proc., senatvės pensininkų – 29,8 proc.

Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 25,5 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 38,2 iki 51,3 proc.

 (Komentarų: 5)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: