Kodėl aš vis dar Londone? - Anglija.lt
 

Kodėl aš vis dar Londone? 

Jurgita Sausaitytė

Šio straipsnio tikslas nėra propagandinis ar, juolab, reklaminis. Niekas pinigų už tai, kad trauksiu ditirambus Londonui ar Lietuvai, man nemokės... Tiesiog pati stebiuosi, kaip mano vasariškas planas - chuliganas atvažiuoti ir apsistoti Londone „TIK iki Naujųjų metų“ nejučia virto į planą - „nežinau, kada grįšiu namo“.

Iš dalies pačiai liūdna, kad išduodu Tėvynę (kalta, kalta ir dar kartą kalta, lyg bažnyčioj triskart mušu sau į krūtinę!), bet... juk visų nagai nuo pat gimimo riesti į save ir nė nuoširdžiausos patriotizmo apraiškos nebus stipresnės už galimybės gyventi geriau džiaugsmą!

O kodėl, jūs manot, čia gyventi turėčiau geriau? Atsakymas galėtų būti gan paprastas ir elementarus – dėl pinigų. Bet šįkart išsiplėsiu.

Nesu grynakraujė materialistė, kuriai rūpėtų vien tik piniginės reikalai ir padorus atlyginimas taptų vienintėle priežastimi likti (ar palikti) savo šalį. Kita vertus, nesiginčiju ir dėl to, kad pinigai man visai nerūpi! Juk nesu budistė, galinti gyventi vien maldomis ir meditacijom.

Visad maniau, kad Londonas – brangus miestas ir reikės suktis lyg pelei užburtam išlikimo rate, kad sumedžiočiau kąsnį sūrio. Buvau tikra, kad kiekviename žingsnyje šioje šalyje privalėsiu taupyti. TAUPYTI! Daugelį šis žodis gąsdina, bet ne mane. Nuo mažens buvau pratinama neišlaidauti, tad galimas taupymo rėžimas manęs negąsdino (gal dar ir dėl to, jog esu gimusi po mergelės ženklu: nežinau, kiek tame tiesos, bet sakoma, kad jos – taupymo asės!). Bet kokiu atveju, galiu tik saldžiai pakikenti: pusę metų kaip esu Londone, o dėti cento prie cento, kad išgyvenčiau, netenka!

Ir ne dėl to, kad atlyginimai čia būtų ženkliai didesni! Gal sunku patikėti, bet Londone viskas kur kas pigiau nei mūsų gintarinėj Lietuvoj! Taip taip – pigiau. Nekalbu apie pigumą turistams – jei svarus versime į litus, be abejo, viskas atrodys kone penkis kartus brangiau, bet… Tiesiog palyginkime 2 tūkstančius litų per mėnesį uždirbantį lietuvį ir tiek pat svarų per mėnesį uždirbantį londonietį (londonietis, beje, ne tautybė, juo gali tapti ir tu).

Turbūt nė klausimų nekyla, kur gyventi lengviau, palyginus vien jau maisto produktų kainas. Lietuvoj 2 litus sumokėsi už litrą pieno, Londone gi tiek pat svarų sumokėsi pirkdamas 4 (!) litrus! Jei duona Lietuvoj – 2 litai, čia ji kainuoja tik svarą.

Kita priežastis – kultūros lygis! Jei ne ta koja išlipai iš lovos, gatvėje būtinai prasiblaškysi: žmonės čia mandagūs ir dovanojantys vieni kitiems šypsenas, o ne surauktus (nežinia nuo laiku neišmokėto atlyginimo ar tiesiog lietuviško “draugiškumo”) veidus ar “atsargiai – piktas šuo” minos perkreiptus žvilgsnius. Tokį išvydęs nejučia persikreipi ir pats…

Ką jau čia kalbėti apie mandagumą… Juk dažnai mandagumas ir išprusimas žygiuoja vienas šalia kito! O ką mes turim? LNK ir gerbiamą Valinską, kuris tautą maitina rusiškų čestuškų lygio muzika… Toli ieškoti nereikia: “Kelias į žvaigždes” juk kone populiariausias šou ant Marijos žemelės. O vienos natos išvargintos melodijos dažniausia linksmos būna tik išgėrus. Taip ir žygiuoja tauta: - pim pirim - viena nata Vilniaus, kaip 2009 metų Europos kultūros sostinės, skelbti.

Širdis net apsąlo, lyg vištų pulke gulbę aptikus, kai, per Kalėdas grįžus namo, išgirdau naują Happyendless kūrinį „Power forever“ – ačiū jiems, ačiū Alinai Orlovai, – Lietuvoj, pasirodo, dar išlenda vienas kitas kultūrinis mesijas!

Beje, ne tik muzika… Lietuvoj ir knygą nusipirkti – šiokia tokia prabanga. Mažvydas turbūt neplotų katučių, nes Vilniuje knygą vargiai įsigysi mažiau nei už 16.99 litus. Čia gi perku jas lyg saldainius (Londone įprasta kaina – 6.99 svarai!). Ne veltui londoniečiai, nesvarbu turtingi jie, vargšai, bedarbiai ar kostiumais vikintys džentelmenai, dundėdami metro sukiša nosis į įvairiausio storio literatūrą ar laikraščius... Juk skaito dauguma! Lietuvoj gi dauguma… geria.

Be visa ko, esu išprotėjusi dėl sveikos gyvensenos! Parodykit man bent vieną sporto klubą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoj, kuris per mėnesį kainuotų… 25 litus! Perdedu? Nė velnio! Canary Wharf rajone, kuris dar žinomas kaip finansinis Londono centras, abonementas į sporto klubą mėnesiui kainuoja 25 svarus! Į kiną čia gali eiti už 11.99 svarų per mėnesį (į bet kurį seansą!), o jei nesi garsiais dizainerių vardais besipuikuojanti “fyfa”, PRIMARK drabužių parduotuvėje batus įsigysi už 6 svarus (tiek pat kainuos ir džemperis).

Et… na ir išsiplėčiau apie tas kainas! O juk dievagojausi, kad nesu materialistė. Tik dabar jau žinau: Tėvynėje DIRBAU ir tik tada gyvenau, Londone GYVENU ir dirbu!

Kada grįšiu? Nežinau. Verčiau paklausiu tavęs: „Ar nenori atvažiuoti čia?“.

P.S. Primenu - šis straipsnis tikrai ne propaganda! 


Priešingai – visur ir visada stengiuosi būti kuo objektyvesnė (kiek tai įmanoma!) ir remtis faktais, o ne tuščiais bobučių pliurpalais (kas ką pasakė, kur kas nusičiaudėjo…).


http://www.familiesonline.co.uk/

Paieškojus www.google.co.uk

Jurgita Sausaitytė

Šio straipsnio tikslas nėra propagandinis ar, juolab, reklaminis. Niekas pinigų už tai, kad trauksiu ditirambus Londonui ar Lietuvai, man nemokės... Tiesiog pati stebiuosi, kaip mano vasariškas planas - chuliganas atvažiuoti ir apsistoti Londone „TIK iki Naujųjų metų“ nejučia virto į planą - „nežinau, kada grįšiu namo“.

Iš dalies pačiai liūdna, kad išduodu Tėvynę (kalta, kalta ir dar kartą kalta, lyg bažnyčioj triskart mušu sau į krūtinę!), bet... juk visų nagai nuo pat gimimo riesti į save ir nė nuoširdžiausos patriotizmo apraiškos nebus stipresnės už galimybės gyventi geriau džiaugsmą!

O kodėl, jūs manot, čia gyventi turėčiau geriau? Atsakymas galėtų būti gan paprastas ir elementarus – dėl pinigų. Bet šįkart išsiplėsiu.

Nesu grynakraujė materialistė, kuriai rūpėtų vien tik piniginės reikalai ir padorus atlyginimas taptų vienintėle priežastimi likti (ar palikti) savo šalį. Kita vertus, nesiginčiju ir dėl to, kad pinigai man visai nerūpi! Juk nesu budistė, galinti gyventi vien maldomis ir meditacijom.

Visad maniau, kad Londonas – brangus miestas ir reikės suktis lyg pelei užburtam išlikimo rate, kad sumedžiočiau kąsnį sūrio. Buvau tikra, kad kiekviename žingsnyje šioje šalyje privalėsiu taupyti. TAUPYTI! Daugelį šis žodis gąsdina, bet ne mane. Nuo mažens buvau pratinama neišlaidauti, tad galimas taupymo rėžimas manęs negąsdino (gal dar ir dėl to, jog esu gimusi po mergelės ženklu: nežinau, kiek tame tiesos, bet sakoma, kad jos – taupymo asės!). Bet kokiu atveju, galiu tik saldžiai pakikenti: pusę metų kaip esu Londone, o dėti cento prie cento, kad išgyvenčiau, netenka!

Ir ne dėl to, kad atlyginimai čia būtų ženkliai didesni! Gal sunku patikėti, bet Londone viskas kur kas pigiau nei mūsų gintarinėj Lietuvoj! Taip taip – pigiau. Nekalbu apie pigumą turistams – jei svarus versime į litus, be abejo, viskas atrodys kone penkis kartus brangiau, bet… Tiesiog palyginkime 2 tūkstančius litų per mėnesį uždirbantį lietuvį ir tiek pat svarų per mėnesį uždirbantį londonietį (londonietis, beje, ne tautybė, juo gali tapti ir tu).

Turbūt nė klausimų nekyla, kur gyventi lengviau, palyginus vien jau maisto produktų kainas. Lietuvoj 2 litus sumokėsi už litrą pieno, Londone gi tiek pat svarų sumokėsi pirkdamas 4 (!) litrus! Jei duona Lietuvoj – 2 litai, čia ji kainuoja tik svarą.

Kita priežastis – kultūros lygis! Jei ne ta koja išlipai iš lovos, gatvėje būtinai prasiblaškysi: žmonės čia mandagūs ir dovanojantys vieni kitiems šypsenas, o ne surauktus (nežinia nuo laiku neišmokėto atlyginimo ar tiesiog lietuviško “draugiškumo”) veidus ar “atsargiai – piktas šuo” minos perkreiptus žvilgsnius. Tokį išvydęs nejučia persikreipi ir pats…

Ką jau čia kalbėti apie mandagumą… Juk dažnai mandagumas ir išprusimas žygiuoja vienas šalia kito! O ką mes turim? LNK ir gerbiamą Valinską, kuris tautą maitina rusiškų čestuškų lygio muzika… Toli ieškoti nereikia: “Kelias į žvaigždes” juk kone populiariausias šou ant Marijos žemelės. O vienos natos išvargintos melodijos dažniausia linksmos būna tik išgėrus. Taip ir žygiuoja tauta: - pim pirim - viena nata Vilniaus, kaip 2009 metų Europos kultūros sostinės, skelbti.

Širdis net apsąlo, lyg vištų pulke gulbę aptikus, kai, per Kalėdas grįžus namo, išgirdau naują Happyendless kūrinį „Power forever“ – ačiū jiems, ačiū Alinai Orlovai, – Lietuvoj, pasirodo, dar išlenda vienas kitas kultūrinis mesijas!

Beje, ne tik muzika… Lietuvoj ir knygą nusipirkti – šiokia tokia prabanga. Mažvydas turbūt neplotų katučių, nes Vilniuje knygą vargiai įsigysi mažiau nei už 16.99 litus. Čia gi perku jas lyg saldainius (Londone įprasta kaina – 6.99 svarai!). Ne veltui londoniečiai, nesvarbu turtingi jie, vargšai, bedarbiai ar kostiumais vikintys džentelmenai, dundėdami metro sukiša nosis į įvairiausio storio literatūrą ar laikraščius... Juk skaito dauguma! Lietuvoj gi dauguma… geria.

Be visa ko, esu išprotėjusi dėl sveikos gyvensenos! Parodykit man bent vieną sporto klubą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoj, kuris per mėnesį kainuotų… 25 litus! Perdedu? Nė velnio! Canary Wharf rajone, kuris dar žinomas kaip finansinis Londono centras, abonementas į sporto klubą mėnesiui kainuoja 25 svarus! Į kiną čia gali eiti už 11.99 svarų per mėnesį (į bet kurį seansą!), o jei nesi garsiais dizainerių vardais besipuikuojanti “fyfa”, PRIMARK drabužių parduotuvėje batus įsigysi už 6 svarus (tiek pat kainuos ir džemperis).

Et… na ir išsiplėčiau apie tas kainas! O juk dievagojausi, kad nesu materialistė. Tik dabar jau žinau: Tėvynėje DIRBAU ir tik tada gyvenau, Londone GYVENU ir dirbu!

Kada grįšiu? Nežinau. Verčiau paklausiu tavęs: „Ar nenori atvažiuoti čia?“.

P.S. Primenu - šis straipsnis tikrai ne propaganda! 


Priešingai – visur ir visada stengiuosi būti kuo objektyvesnė (kiek tai įmanoma!) ir remtis faktais, o ne tuščiais bobučių pliurpalais (kas ką pasakė, kur kas nusičiaudėjo…).


http://www.familiesonline.co.uk/

Paieškojus www.google.co.uk

 (Komentarų: 68)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: