Ugnė Barytė

Ar kada atkreipėte dėmesį į tai, kokio amžiaus ir kiek mamyčių stumia vežimėlius su vaikais Britanijos gatvėmis? Mitas, jog Vakarų valstybių moterys yra užkietėjusios karjeristės, kuriančios šeimas tik apie trisdešimtuosius savo gyvenimo metus, o motinomis tampančios garbingame amžiuje, bliūkšta kaip muilo burbulas. Tūkstančiai paauglių ir dar nė dvidešimties nesulaukusių bričių, gyvenančių iš valdžios „benefitų“ ir vaikų pinigų – toks tikrasis Britanijos veidas.

Tai, toli gražu, nereiškia, kad visa Jungtinė Karalystė yra paauglių-mamų šalis. Yra čia ir karjerisčių, ir feminisčių, ir kitokių moteriškųjų egzempliorių. Tačiau tai, jog neišsilavinusios ir vaikų „prisidirbusios“ mergaitės yra Britanijos problema, pripažįsta ir patys anglai.

Pripažinti pripažįsta ir net spręsti šiai bėdai pinigų krūvas skiria, tačiau rezultato kol kas nematyti. Vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, į gatves išrieda šimtai vaikiškų vežimėlių, kuriuos stumia ne vyresniosios sesutės, kaip gali pasirodyti pažvelgus į jaunus veidelius, bet mamos, kurios, neaišku kodėl, įstūmė save į ankstyvos motinystės verpetą.

Statistika, kuria britai didžiuotis negali, yra labai iškalbinga – BBC duomenimis, Jungtinė Karalystė pirmauja Europoje pagal nėščių paauglių skaičių. Britai taip pat pirmauja ir pagal atliktų abortų kiekį, mat šalyje nėštumo nutraukimą leidžiama atlikti net iki 24 nėštumo savaitės (beveik ligi šešto mėnesio), kai tuo tarpu kitose Europos valstybėse abortai atliekami tik iki 12 savaičių.

Ir nors Britanijoje kontracepcija yra visiškai nemokama, skaičiai vėl kalba patys už save: vien per praeitus metus pastojo kiekviena 25-ta nepilnametė. Šie skaičiai yra dusyk didesni nei Vokietijoje, trissyk nei Prancūzijoje ir net šešiskart lenkia laisvamanius „apsirūkiusius“ Olandus.

Vaikai – mūsų ateitis. Nuvalkiota ir visiems žinoma frazė. Taigi faktas, jog britai tos ateities turi per akis, turėtų džiuginti, o ne kelti susirūpinimą. Kodėl tuomet šalies valdžia taip jaudinasi dėl to, kad tos „ateities“ būtų truputį mažiau?

Lietuviai, pavyzdžiui, svarsto, ką čia padarius, kad neišmirus. Lenkas seimūnas Lietuvoje net abortus drausti ketina, valdžios dėdulės jau būgnus muša ir ragina lietuvius sparčiau daugintis, nes tuoj Marijono daina „Trys milijonai“ nebeteks prasmės...

Britės gimdo kaip pašėlusios. Ligoninės užkimštos vietinėmis ir atvykusiomis gimdyvėmis, gatvės pilnos mamyčių, Šalis klesti. Tačiau vis tiek šioje istorijoje kažkas nesueina.

Matyt, paleisti į pasaulį žmogutį yra lengviau, nei jį išauginti tikru žmogumi. Faktas, jog žemėje gimė dar viena burnytė, dar nieko nereiškia. Tą burnytę reikia maitinti, prižiūrėti ir rūpintis, kad ateityje iš jos sklistų geri ir protingi žodžiai, o ne kažkas panašaus į „fu..k“...

Praeis trylika ar penkiolika metų ir istorija, visai tikėtina, pasikartos. Tokios motinos sūnus apsiaus rudus darbininko batus, užsivilks ryškiai geltoną liemenę ir taps jėga, kuriančia Britanijos veidą.

O merginos? Ar jos kaip ir mama prieš penkiolika metų stums vežimėlį? Niekas nežino, kaip bus, tačiau tokiose šeimose dažniausiai būna uždaras istorijos ratas.

Ir tai nėra joks smerkimas, nes šaliai reikia ir mokslininkų, ir darbininkų su rudais batais. Reikia ir mamyčių, kurios gimdytų ir vienus, ir kitus...

Britanijos bėda ta, kad šalis sukūrė per daug geras sąlygas tinginiams ir veltėdžiams. Kol jaunos mamytės, mokančios tik skaityti, rašyti ir už vaiką gaunamus pinigus susiskaičiuoti, galės visai neblogai gyventi, paaugliai ir toliau mėgausis nerūpestinga meile, jos pasekmėmis bei gyvenimu su gausia šeima.

Ir nors Britanijos paaugliai raginami nesivaržyti ir kreiptis į savo artimiausias gydymo įstaigas dėl kontracepcijos priemonių, kur jiems be tradicinių kontraceptinių tablečių siūloma dar efektyvesnė apsauga nuo nėštumo – injekcijos bei kontraceptiniai implantai, kurie yra veiksmingi net trejus metus, „baby-faced“ mamytės vis dar stumia vežimėlius.

Dailymail.co.uk nuotrauka