Pripratę prie Kalėdų dovanų kelialapių ir nuolatinio lakstymo po prekybos centrus, šiais metais ekonominės krizės akivaizdoje šiek tiek sunerimstame. Artėjančios šventės dažno ne tik nepralinksmina, bet kelia nerimą, kaip reikės išsisukti, nes kišenių tuštėjimo metas dar tik prasideda. O Kalėdos artėja ir negali paprašyti palaukti ar nukelti šventes geresniems laikams. Krizė susuko protus.

Tačiau iš inercijos prekybos centrai vis dar trimituoja apie šventines nuolaidas ir akcijas, blizgučiais išmargintos parduotuvių vitrinos šaukte šaukia nepraeiti pro šalį. Įvairiausių įmonių vadovai suka galvas, kuo pamaloninti savo darbuotojus žiemos švenčių proga. Ir visa tai vartotojiškos kultūros nuopelnas. Pirkėjai neturi už ką, pardavėjai bijo nuostolių.

Įsisukus į pirkimo karuselę, ne taip paprasta iš jos išlipti. Anksčiau buvęs kalėdinis košmaras, ką pirkti, kur pirkti, kas šiais metais madinga ir kiek dovanoms galima skirti pinigų, įgauna kitokį pavidalą. Mintys sukasi ties vieninteliu klausimu, kaip sutaupyti ir atšvęsti šventes taip, kad ir joms pasibaigus dar būtų už ką pavalgyti. O dar artėjanti nedarbo krizė lietuviams optimizmo anaiptol neprideda – tikriausiai vienintelė džiuginanti dovana bus negauti iš darbdavio atleidimo lapelio.

Situacija tokia, kad į artėjančių švenčių siautulį reikia žvelgti kūrybiškai, suvokiant, kad pinigais visko neužkiši. O juk jokiuose istoriniuose šaltiniuose ir nėra įvardyta, kad Kalėdos yra pinigų leidimo ar jų darymo metas.

Prasidėjusios kalėdinės nuolaidos veterinarijos klinikose, batų, buitinės technikos, baldų, maisto parduotuvėse, netgi bankuose ar grožio salonuose nebedžiugina. Kai kurių Lietuvos rajonų vadovai irgi graso, kad biudžetai per daug skylėti ir net kalėdinių švenčių žmonėms nebežada. O pasiteisinimas vienintelis – Kalėdos šeimos šventė, taigi metas sugrįžti į šeimas ir mokytis švęsti kitaip.

Per Kalėdas žmonės susirinkę dalija dovanėles, persivalgo, o kartais ir persigeria. Spaudžia komercija, reklama ir žmogus nusprendžia, kad Kalėdos – tai tik dovanėlių laikas. Atėjusi krizė truputėlį stabdo ir vaišių stalai tikriausiai nebus tokie lūžtantys kaip anksčiau. Daugelis vaikų gali imti tikėti, kad Kalėdų senelis ypač nuskurdo, o kitiems pasirodys, kad jis gal net numirė.

Tačiau dabar pats metas atsigręžti į tikrąją Kalėdų prasmę. Juk Kalėdos iš tikrųjų ne tik blizgučių metas. Tai kažkas daugiau. O pačios tikriausios ir nuoširdžiausios dovanos yra neįperkamos ir juo labiau neparduodamos nei viename iš prekybos centrų. Pripratę savo artimuosius ir draugus užversti dovanomis, šįkart turime labiau pasikuisti savo širdyje. Galbūt krizė mums padės suvokti, kad nuoširdus apkabinimas, namuose iškeptas pyragas su meilės prieskoniais, buvimas su artimaisiais ir paprastas nuoširdus bendravimas yra pats didžiausias turtas ir pati puikiausia dovana.

Beribis vartojimo maratonas privertė bėgti kiekvieną iš mūsų. Kadangi sustoti ir pasipriešinti jau nebeturime jėgų, atėjusi krizė privers tai padaryti.

Ir vis dėlto Kalėdos - stebuklų metas. Belieka tikėtis, kad gautos dovanos gal bus pigesnės, mažiau blizgančios, bet nuoširdžios. Juk Kalėdos – tai mes. Ir dar turime visą advento laikotarpį pamąstyti, kuo galime pradžiuginti artimuosius iki dugno neiškratę savo piniginių.