Lietuva: Pažadai tikriausiai neperlips rinkiminės agitacijos finišo slenksčio - Anglija.lt
 

Lietuva: Pažadai tikriausiai neperlips rinkiminės agitacijos finišo slenksčio 

Pagaliau visuotinių pažadų epopėja, nuvilnijusi per visus miestus, miestelius ir kaimus slūgsta. Beliko Lietuvos žmogeliams tiesiog nuspręsti, už kuriuos pažadukus atiduoti savo balsus ir kuriuos nukreipti didžiojo ir taip visų trokštamo lovio link. Tiesa, yra dar nemaža dalis ir tokių, kurie jau senai nuoširdžiai nusispjovė į visus rinkimus ir net neketina aukoti sekmadienio kulniuodami prie balsavimo urnos. Ir sunku būtų čia kaltinti žmones abejingumu. Juk rink nerinkęs tuos politikus – visi pažadai vis tiek liks ties rinkiminės agitacijos finišo slenksčiu, o gavus mandatą ir kėdę Seimo salėje, visų pirštukai ima ir atlinksta į save.

Todėl ir tos agitacijos kartais atrodo graudžiai juokingos. Dabar, kai nebegalima potencialaus rinkėjo apipilti visokiomis pigiomis gėrybėmis, politikai visą rinkiminės agitacijos laiką visais įmanomais būdais stengiasi atkreipti į save dėmesį kitokiais būdais. Viešųjų ryšių specialistai pripažino, kad tai anaiptol nebuvo lengva. O dabar, atsisukę atgal ir pažvelgę į kelių savaičių įvykius, galime net aiktelėti, kokie tie kandidatai buvo geri, nuoširdūs ir taip norintys pagelbėti kiekvienam lietuviui. Ir ne tik. Pasisekė net po karinio konflikto su Rusija nukentėjusiai Gruzijai. Kone visų politinių pažiūrų atstovai ėmė manipuliuoti toje šalyje nukentėjusiais žmonėmis ir rinkti iš lietuvių labdarą gruzinams. Gaila, nepasisekė prieš keletą metų ugnyje namus praradusiems Švėkšnos gyventojams, kurių istorija irgi plačiai nuskambėjo per visą Lietuvą. Tačiau politikų susidomėjimas jais buvo gana vangus. Mat rinkimai dar buvo toli ir stengtis nereikėjo. Taigi belieka džiaugtis tiems žmonėms, kuriuos bėdos ištiko būtent rinkiminės agitacijos metu – jų rūpesčiai greičiausiai buvo vienaip ar kitaip išspręsti arba bent jau susilaukė valdininkų dėmesio.

Tiesa, ne visiems politikams sėkmingai pavyko atlaikyti rinkiminę agitaciją – kai kurie šiek tiek slystelėjo numušdami tiek savo, tiek ir visos partijos reitingus. Antai vienos gana didelės partijos atstovas netyčia padauginęs alkoholio sėdo už vairo ir buvo sučiuptas policijos pareigūnų. Kažin ar partijos vadovybė patapšnojo jam per petį už šią išdaigą tokiu svarbiu partijai metu.

Laikinosios sostinės meras irgi nesužibėjo, kai jo vadovaujamoje savivaldybėje buvo sulaikytas kyšininkavimu įtariamas valdininkas (beje, taip pat partijos kolegų iš karto išbrauktas iš sąrašų). Tačiau mero požiūris tikriausiai prajuokino ne vieną kaunietį. Mat jis ryžosi savivaldybę krečiančio skandalo sūkuryje pareikšti, kad nelabai domisi šia istorija. O kol prokurorai sprendžia, ką daryti su kyšininkavimu įtariamu jo pavaldiniu, meras supasi ant Kauno marių drauge su sportininkais, dalyvaujančiais buriavimo regatoje. Beje, jo pasiaiškinimas irgi išvertė iš koto – esą tegu tuo rūpinasi savivaldybės administracijos direktorius, nes merui, pasirodo, sportinė regata ant marių yra svarbesnė. Ir ką gali atsakyti tokiam valdininkui..? Lyg ir nieko. Galbūt tiesiog pareikšti pagarbą, kad ir prieš pat rinkimus jis yra toks, koks yra, ir neužsimaukšlina jokios vienkartinės dorybės, pareigingumo ir sąžiningumo kaukės.

O didžioji karuselė valdininkams tikriausiai prasidės jau kitą savaitę, sužinojus rinkimų rezultatus ir pradėjus raikyti didįjį valdžios pyragą.

Pagaliau visuotinių pažadų epopėja, nuvilnijusi per visus miestus, miestelius ir kaimus slūgsta. Beliko Lietuvos žmogeliams tiesiog nuspręsti, už kuriuos pažadukus atiduoti savo balsus ir kuriuos nukreipti didžiojo ir taip visų trokštamo lovio link. Tiesa, yra dar nemaža dalis ir tokių, kurie jau senai nuoširdžiai nusispjovė į visus rinkimus ir net neketina aukoti sekmadienio kulniuodami prie balsavimo urnos. Ir sunku būtų čia kaltinti žmones abejingumu. Juk rink nerinkęs tuos politikus – visi pažadai vis tiek liks ties rinkiminės agitacijos finišo slenksčiu, o gavus mandatą ir kėdę Seimo salėje, visų pirštukai ima ir atlinksta į save.

Todėl ir tos agitacijos kartais atrodo graudžiai juokingos. Dabar, kai nebegalima potencialaus rinkėjo apipilti visokiomis pigiomis gėrybėmis, politikai visą rinkiminės agitacijos laiką visais įmanomais būdais stengiasi atkreipti į save dėmesį kitokiais būdais. Viešųjų ryšių specialistai pripažino, kad tai anaiptol nebuvo lengva. O dabar, atsisukę atgal ir pažvelgę į kelių savaičių įvykius, galime net aiktelėti, kokie tie kandidatai buvo geri, nuoširdūs ir taip norintys pagelbėti kiekvienam lietuviui. Ir ne tik. Pasisekė net po karinio konflikto su Rusija nukentėjusiai Gruzijai. Kone visų politinių pažiūrų atstovai ėmė manipuliuoti toje šalyje nukentėjusiais žmonėmis ir rinkti iš lietuvių labdarą gruzinams. Gaila, nepasisekė prieš keletą metų ugnyje namus praradusiems Švėkšnos gyventojams, kurių istorija irgi plačiai nuskambėjo per visą Lietuvą. Tačiau politikų susidomėjimas jais buvo gana vangus. Mat rinkimai dar buvo toli ir stengtis nereikėjo. Taigi belieka džiaugtis tiems žmonėms, kuriuos bėdos ištiko būtent rinkiminės agitacijos metu – jų rūpesčiai greičiausiai buvo vienaip ar kitaip išspręsti arba bent jau susilaukė valdininkų dėmesio.

Tiesa, ne visiems politikams sėkmingai pavyko atlaikyti rinkiminę agitaciją – kai kurie šiek tiek slystelėjo numušdami tiek savo, tiek ir visos partijos reitingus. Antai vienos gana didelės partijos atstovas netyčia padauginęs alkoholio sėdo už vairo ir buvo sučiuptas policijos pareigūnų. Kažin ar partijos vadovybė patapšnojo jam per petį už šią išdaigą tokiu svarbiu partijai metu.

Laikinosios sostinės meras irgi nesužibėjo, kai jo vadovaujamoje savivaldybėje buvo sulaikytas kyšininkavimu įtariamas valdininkas (beje, taip pat partijos kolegų iš karto išbrauktas iš sąrašų). Tačiau mero požiūris tikriausiai prajuokino ne vieną kaunietį. Mat jis ryžosi savivaldybę krečiančio skandalo sūkuryje pareikšti, kad nelabai domisi šia istorija. O kol prokurorai sprendžia, ką daryti su kyšininkavimu įtariamu jo pavaldiniu, meras supasi ant Kauno marių drauge su sportininkais, dalyvaujančiais buriavimo regatoje. Beje, jo pasiaiškinimas irgi išvertė iš koto – esą tegu tuo rūpinasi savivaldybės administracijos direktorius, nes merui, pasirodo, sportinė regata ant marių yra svarbesnė. Ir ką gali atsakyti tokiam valdininkui..? Lyg ir nieko. Galbūt tiesiog pareikšti pagarbą, kad ir prieš pat rinkimus jis yra toks, koks yra, ir neužsimaukšlina jokios vienkartinės dorybės, pareigingumo ir sąžiningumo kaukės.

O didžioji karuselė valdininkams tikriausiai prasidės jau kitą savaitę, sužinojus rinkimų rezultatus ir pradėjus raikyti didįjį valdžios pyragą.

 (Komentarų: 3)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: