Brandaus amžiaus moterys užsidirba pakuodamos unikalias dovanas [prisidėk prie gražaus projekto Lietuvoje!] - Anglija.lt
 

Brandaus amžiaus moterys užsidirba pakuodamos unikalias dovanas [prisidėk prie gražaus projekto Lietuvoje!] 

Kai tau virš 50, susirasti darbą mažesniuose Lietuvos miesteliuose – beveik neįmanoma. Tačiau mes, besirūpindami ir per šventes dosniai aukodami senelių bei vaikų namams, ligoniams, benamiams gyvūnams, šią visuomenės dalį dažnai pamirštame.

Laimei, šios istorijos herojės Vidos gyvenimą pakeitė atsakingą verslą kuriančios kompanijos projektas. Šiuo metu ji įdėdama visą savo meilę pakuoja kokybiškas, ekologiškas ir sveikas dovanas.

Vidai ir kitoms priešpensinio amžiaus moterims gali padėti ir tu. Lai jų darbas atsiperka ir ant moterų Kūčių stalo atsiranda visi 12 šventinių patiekalų! Beje, ir pats/-i nušausi 2 zuikius vienu šūviu – užsisakysi šaunias dovanas, pripildytas Lietuvos moterų rankų šilumos (tik pasižiūrėk, kokie nuostabūs dovanų rinkiniai!), ir prisidėsi prie gražaus socialinio projekto, taip paskatindamas/-a Lietuvoje vystytis atsakingą verslą.

Vida keliasi ketvirtą ryto. Pagamina maisto savo devyniasdešimtmetei mamai, mintyse palinki sėkmės didmiestyje gyvenančiai dukrai, apsidairo, ar negrįžo geriantis vyras, ir važiuoja į darbą. Ateinančios 10 valandų slinks paukštyno šaldytuve. Švelniai tariant – ne svajonių darbas. Baisiomis sąlygomis ten laikomi ne tik paukščiai, bet ir darbuotojai. Minimalus, dažniausiai keletą mėnesių vėluojantis, atlyginimas yra vienintelė galimybė Vidai prasimaitinti pačiai ir išmaitinti ligotą mamą, išlaikyti vienkiemio trobą.

„Ar bandžiau ieškoti kito darbo?..., - retoriškai ir ironiškai klausia Vida, – kaimuose kaip ir mažesniuose miesteliuose moterys, kurioms per penkiasdešimt, niekam nereikalingos. Buhalterės išsilavinimas daugeliui vietinių verslininkų įspūdžio nepalieka. Vyrauja nusiteikimas „būk jauna, būk graži, dirbk už minimumą!“.

Žmonėms emigruojant arba plūstant į didmiesčius, ekonomika kaimuose menksta, o kartu su ja mažėja ir darbo vietų skaičius. Dažnai vieninteliai išlikę verslai yra vietinės reikšmės parduotuvės ir paslaugos arba stambios įmonės, varomos pigia darbo jėga. Žmonėms neturint pasirinkimo, milijonines pajamas skaičiuojančios bendrovės leidžia sau nemokėti darbuotojams algų mėnesių mėnesiais, o darbo sąlygas palaiko geriausiu atveju patenkinamas. Neretai darbuotojai yra priversti pasirašyti kolektyvines sutartis, kurios dar labiau sumažina jų darbinės aplinkos gerovę. Atsiradęs stresas persiduoda visam kolektyvui, tad dirbti dažnai tampa sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, daugėja depresijos atvejų.

Nors visi supranta, jog tokie darbai turi keistis, tarp tokių darbuotojų apie realius pokyčius kalbama tik puse lūpų. Daugiausia dėl to, kad vyresniosios kartos atstovai, kurie sudaro personalo daugumą, bijo prisikalbėti ir netekti vienintelio pajamų šaltinio. Tad tikrosios ir liūdnosios istorijos paviešinamos tik šeimos rate, o vėliau iš lūpų į lūpas pasiekia ir kitas auditorijas. Miestiečiams tokie diskriminacijos atvejai skamba neįtikėtinai. Neįtikima ir kad pusamžiai žmonės gali būti nurašomi arba, dar blogiau, – nurašyti patys save.

Džiugina naujai besikuriantys verslai, kurie vis dažniau pabrėžia etiškumo svarbą, kai įmonė demonstruoja atsakingumą visose verslo grandyse: pradedant produkcijos gamyba, baigiant darbuotojų bei klientų gerove ir, be abejo, aplinkosauga.

Daugelis etiškų verslų kuriami sostinėje ar kituose didmiesčiuose. Tokių verslų vadovai neretai atsigręžia į jautriausias darbuotojų grupes – jaunimą, vyresnio amžiaus žmones ir ypatingai – vyresnes moteris kaimo vietovėse. Sužinoję Vidos istoriją etišką darbo alternatyvą Vidai pasiūlė sąmoningų dovanų rinkinių "And The Story" įkūrėjai.

Vietoj triūso paukštyno šaldytuve, nuo šiol Vida į šilkinį popierių vynios ekologiškas gurmaniškas gėrybes ir pakuos jas į cinamonu iškvepintą dėžutę, kurią vėliau apipavidalins lipdukais, pasakojančiais apie aplinkosaugą ir gyvūnus. Kadangi užsakymai atkeliauja internetu ir prekės paštu iškeliauja į visas Europos šalis, Vida viską galės daryti namuose, tuo pačiu slaugydama savo senolę mamą.

Tokio etiško verslo pavyzdžių atsiranda vis daugiau. Rankų darbo megztiniai ar kojinės, rankų darbo šokoladas, darbai restoranuose ar jų daržuose. Nors situacija gerėja, žmonių (ir ypatingai moterų) norinčių perbėgti iš išnaudojančių į atsakingus verslus, skaičius yra didesnis nei norėtųsi.

O jei visi verslai būtų tokie? Jei visi žmonės turėtų galimybę atiduoti savo jėgas ir laiką darbdaviui, kuris ne tik rūpinasi pelnu, bet ir darbuotoju; kuris skatintų atsakingumą produkto gamybos ir gamtos sąlyčio taške? Būtų nuostabu...bet realu, tik tuomet, kai pats klientas apsispręs prisidėti prie etiškų verslų plėtros tai parodydamas savo pasirinkimu įsigyti jų gaminamą - etišką - prekę. Nes pasiūla visada tarnauja paklausai.

Padėk atsakingam verslui Lietuvoje gyvuoti, www.andthestory.com užsisakyk nuostabių dovanų rinkinių, kurie tiks ir šeimos nariams, ir draugei, ir kaimynui, ir darbo kolegoms - ir tuo pačiu prisidėk prie gėrovės kūrimo Lietuvoje!

Kai tau virš 50, susirasti darbą mažesniuose Lietuvos miesteliuose – beveik neįmanoma. Tačiau mes, besirūpindami ir per šventes dosniai aukodami senelių bei vaikų namams, ligoniams, benamiams gyvūnams, šią visuomenės dalį dažnai pamirštame.

Laimei, šios istorijos herojės Vidos gyvenimą pakeitė atsakingą verslą kuriančios kompanijos projektas. Šiuo metu ji įdėdama visą savo meilę pakuoja kokybiškas, ekologiškas ir sveikas dovanas.

Vidai ir kitoms priešpensinio amžiaus moterims gali padėti ir tu. Lai jų darbas atsiperka ir ant moterų Kūčių stalo atsiranda visi 12 šventinių patiekalų! Beje, ir pats/-i nušausi 2 zuikius vienu šūviu – užsisakysi šaunias dovanas, pripildytas Lietuvos moterų rankų šilumos (tik pasižiūrėk, kokie nuostabūs dovanų rinkiniai!), ir prisidėsi prie gražaus socialinio projekto, taip paskatindamas/-a Lietuvoje vystytis atsakingą verslą.

Vida keliasi ketvirtą ryto. Pagamina maisto savo devyniasdešimtmetei mamai, mintyse palinki sėkmės didmiestyje gyvenančiai dukrai, apsidairo, ar negrįžo geriantis vyras, ir važiuoja į darbą. Ateinančios 10 valandų slinks paukštyno šaldytuve. Švelniai tariant – ne svajonių darbas. Baisiomis sąlygomis ten laikomi ne tik paukščiai, bet ir darbuotojai. Minimalus, dažniausiai keletą mėnesių vėluojantis, atlyginimas yra vienintelė galimybė Vidai prasimaitinti pačiai ir išmaitinti ligotą mamą, išlaikyti vienkiemio trobą.

„Ar bandžiau ieškoti kito darbo?..., - retoriškai ir ironiškai klausia Vida, – kaimuose kaip ir mažesniuose miesteliuose moterys, kurioms per penkiasdešimt, niekam nereikalingos. Buhalterės išsilavinimas daugeliui vietinių verslininkų įspūdžio nepalieka. Vyrauja nusiteikimas „būk jauna, būk graži, dirbk už minimumą!“.

Žmonėms emigruojant arba plūstant į didmiesčius, ekonomika kaimuose menksta, o kartu su ja mažėja ir darbo vietų skaičius. Dažnai vieninteliai išlikę verslai yra vietinės reikšmės parduotuvės ir paslaugos arba stambios įmonės, varomos pigia darbo jėga. Žmonėms neturint pasirinkimo, milijonines pajamas skaičiuojančios bendrovės leidžia sau nemokėti darbuotojams algų mėnesių mėnesiais, o darbo sąlygas palaiko geriausiu atveju patenkinamas. Neretai darbuotojai yra priversti pasirašyti kolektyvines sutartis, kurios dar labiau sumažina jų darbinės aplinkos gerovę. Atsiradęs stresas persiduoda visam kolektyvui, tad dirbti dažnai tampa sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, daugėja depresijos atvejų.

Nors visi supranta, jog tokie darbai turi keistis, tarp tokių darbuotojų apie realius pokyčius kalbama tik puse lūpų. Daugiausia dėl to, kad vyresniosios kartos atstovai, kurie sudaro personalo daugumą, bijo prisikalbėti ir netekti vienintelio pajamų šaltinio. Tad tikrosios ir liūdnosios istorijos paviešinamos tik šeimos rate, o vėliau iš lūpų į lūpas pasiekia ir kitas auditorijas. Miestiečiams tokie diskriminacijos atvejai skamba neįtikėtinai. Neįtikima ir kad pusamžiai žmonės gali būti nurašomi arba, dar blogiau, – nurašyti patys save.

Džiugina naujai besikuriantys verslai, kurie vis dažniau pabrėžia etiškumo svarbą, kai įmonė demonstruoja atsakingumą visose verslo grandyse: pradedant produkcijos gamyba, baigiant darbuotojų bei klientų gerove ir, be abejo, aplinkosauga.

Daugelis etiškų verslų kuriami sostinėje ar kituose didmiesčiuose. Tokių verslų vadovai neretai atsigręžia į jautriausias darbuotojų grupes – jaunimą, vyresnio amžiaus žmones ir ypatingai – vyresnes moteris kaimo vietovėse. Sužinoję Vidos istoriją etišką darbo alternatyvą Vidai pasiūlė sąmoningų dovanų rinkinių "And The Story" įkūrėjai.

Vietoj triūso paukštyno šaldytuve, nuo šiol Vida į šilkinį popierių vynios ekologiškas gurmaniškas gėrybes ir pakuos jas į cinamonu iškvepintą dėžutę, kurią vėliau apipavidalins lipdukais, pasakojančiais apie aplinkosaugą ir gyvūnus. Kadangi užsakymai atkeliauja internetu ir prekės paštu iškeliauja į visas Europos šalis, Vida viską galės daryti namuose, tuo pačiu slaugydama savo senolę mamą.

Tokio etiško verslo pavyzdžių atsiranda vis daugiau. Rankų darbo megztiniai ar kojinės, rankų darbo šokoladas, darbai restoranuose ar jų daržuose. Nors situacija gerėja, žmonių (ir ypatingai moterų) norinčių perbėgti iš išnaudojančių į atsakingus verslus, skaičius yra didesnis nei norėtųsi.

O jei visi verslai būtų tokie? Jei visi žmonės turėtų galimybę atiduoti savo jėgas ir laiką darbdaviui, kuris ne tik rūpinasi pelnu, bet ir darbuotoju; kuris skatintų atsakingumą produkto gamybos ir gamtos sąlyčio taške? Būtų nuostabu...bet realu, tik tuomet, kai pats klientas apsispręs prisidėti prie etiškų verslų plėtros tai parodydamas savo pasirinkimu įsigyti jų gaminamą - etišką - prekę. Nes pasiūla visada tarnauja paklausai.

Padėk atsakingam verslui Lietuvoje gyvuoti, www.andthestory.com užsisakyk nuostabių dovanų rinkinių, kurie tiks ir šeimos nariams, ir draugei, ir kaimynui, ir darbo kolegoms - ir tuo pačiu prisidėk prie gėrovės kūrimo Lietuvoje!

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: