Du per pastarąsias 48 valandas kilę aliarmai dėl saugumo atominėse elektrinėse Slovėnijoje ir Čekijoje buvo greit išsklaidyti, bet tai tikrai nepadės Briuselio kampanijai, kurios tikslas - atkurti visuomenės pasitikėjimą šiuo sektoriumi, rašo nepriklausomas Briuselio leidinys "EUobserver".

Dėl trečiadienį vakare įvykusio vandens iš pirminės aušinimo sistemos nutekėjimo Slovėnijos Krško atominėje elektrinėje, vienintelį šios 25 metus veikiančios elektrinės reaktorių teko sustabdyti nenumatytiems remonto darbams.

"Poveikio aplinkai nėra, reikalas kontroliuojamas", - sakė Slovėnijos branduolinio saugumo administracijos vadovas Andrejus Stritaras, kuris nurodė, kad Krško elektrinė nedirbs "kelias dienas".

Nuotėkis Krško elektrinėje įjungė Bendrijos skubaus keitimosi informacija apie radiologinį pavojų sistemos (ECURIE) mechanizmą, ir Europos Komisija 15val. 38 min. Grinvičo (18 val. 38 min. Lietuvos) laiku apie šią problemą informavo visas 27 Europos Sąjungos (ES) valstybes.

Antradienį ryte 9 val. 30 min. Čekijoje, 35 metus veikiančioje Dukovanų atominėje elektrinėje, automatinė saugumo sistema nutraukė vieno iš keturių reaktorių, nes vienas darbuotojas per klaidą užsuko aušalo vamzdžius.

Tas incidentas jokio poveikio aplinkai taip pat nepadarė, lenkų dienraščiui "Gazeta Wyborcza" sakė elektrinės atstovas Petras Spilka. Tačiau į dangų virš reaktoriaus pastato pakilo balsų garų debesis.

Šie du aliarmai kilo tokiu metu, kai Europos Komisija drauge su atomine industrija siekia padidinti visuomenės pasitikėjimą šiuo sektoriumi po ilgos investavimo pertraukos, prasidėjusios po 1986 metų Černobylio katastrofos.

"Žinoma, branduolinė energija gali labai prisidėti prie kovos su klimato kaita", - gegužės pabaigoje, Europos branduolinės energetikos forume Prahoje sakė Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

"Branduolinė energija taip pat padeda didinti ES energijos tiekimo saugumą, didina mūsų energijos šaltinių diversifikaciją ir mažina mūsų priklausomybę nuo importuojamų (gamtinių) dujų", - pažymėjo jis.

ES turi 152 branduolinius reaktorius 15-oje valstybių, kurie patenkina 14 proc. Bendrijos energijos poreikių. Tačiau iki 2020 metų ši rinkos dalis turi sumažėti, nepaisant šešių naujų reaktorių, kurie iki 2015 metų turėtų būti paleisti Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.

Priešiška visuomenės nuomonė yra svarbi nepakankamo investavimo priežastis. Dėl susirūpinimo saugumu ir branduolinių atliekų utilizavimu tik 20 proc. visų ES piliečių pritaria branduolinei energijai.

Visuomenės nervingumas trečiadienį akivaizdžiai pasireiškė Lenkijoje ir Ukrainoje, kur kai kuriose interneto naujienų svetainėse cirkuliavo gandai apie radioaktyvumo padidėjimą Černobylyje ir Lenkijos pietryčiuose.

Dėl šio netikro pavojaus žmonės skambino į pagalbos tarnybas ir klausinėjo, ar saugu eiti iš namų į lauką, o Ukrainos vyriausybė vėliau paskelbė pareiškimą, kad radiacinis fonas šalyje yra normalus.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.