Braškes ir narcizus vykę skinti lietuviai buvo apgauti - Anglija.lt
 

Braškes ir narcizus vykę skinti lietuviai buvo apgauti 

Kauno miesto apylinkės teismui išnagrinėjus vieno darbą užsienyje siūliusio kauniečio baudžiamąją bylą nustatyta, kad jis dirbo neregistravęs veiklos. Bedarbius jis mikroautobusu veždavo į Angliją, o darbo taip ir negavę lietuviai buvo priversti grįžti į Lietuvą, kur jų laukė tūkstantinės skolos. Už nuvežimą pas „darbdavius“ jie „įdarbinimą“ siūliusiam vyrui liko skolingi po kelis tūkstančius litų.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla teismas kaltinamajam skyrė 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per tris mėnesius.

Pigios darbo jėgos prašė fermeriai

Tyrėjų duomenimis, kaunietis 2008-2009 metais dviejuose laikraščiuose paskelbė galintis įdarbinti žmonės Jungtinėje Karalystėje.

„Maždaug prieš 7 metus dirbau Anglijoje gėlių fermoje ir sužinojau, kad pasibaigus gėlių sezonui Anglijoje galima važiuoti skinti gėles į Anglijos vidurį, o vėliau – į Škotiją, – pareigūnams pasakojo kaltinamasis. – Po keleto metų nusprendžiau užsiimti lietuvių vežimu į Angliją, o vėliau iš savo buvusių darbdavių gavau pasiūlymų surasti ir atvežti darbuotojų. Todėl įvairiuose laikraščiuose ir internete pasiskelbiau, kad vežu žmones į Angliją, ten padedu susirasti darbą“.

Vyras teigė pats važiavęs skinti gėlių Anglijoje dešimtį kartų, o kitus asmenis vežęs dirbti 3-4 kartus. Kitais atvejais vyras esą surasdavo asmenis, norinčius Anglijoje dirbti, ir samdydavęs vairuotoją. Vairuotoją jis teigia samdęs daugiau kaip 10 kartų. Vyras prisipažino už nuvežimą į Angliją ir apgyvendinimą imdavęs po 500 litų iš žmogaus.

„Dėl darbo žmonėms suteikdavau informaciją, kur atvykus reikia eiti – ar į gamyklą, ar į įdarbinimo agentūrą, ar iš karto dirbti į laukus, be to, jiems taip pat padėdavo ten jau dirbantys lietuviai“, – tikino kaltinamasis.

Pasak jo, 2008 m. vienas pažįstamas advokatas paaiškino, kad galima vežti žmones į užsienį „skolon“ – surašant paprastus vekselius.

„Tada tiems asmenims, kurie neturėdavo pinigų kelionei, pasiūlydavau pasirašyti vekselį įvairioms sumoms – tai priklausydavo nuo termino, per kiek laiko jie pasižadėdavo pinigus grąžinti“, – pareigūnams prisipažino kaltinamasis.

Pas kaunietį pareigūnai rado vekselių už daugiau kaip 50 tūkst. Lt, be to, dar vienas vekselis buvo pasirašytas daugiau kaip 11 tūkst. Lt sumai. Paaiškėjo, kad pastaruosius pinigus jam privalo grąžinti vienas vairuotojas, kuriam jis buvo paskolinęs kelionei savo mikroautobusą, o kaip užstatą išrašė vekselį.

Užsidirbti buvę neįmanoma

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir bedarbius, kurie už darbą Didžiojoje Britanijoje kaltinamajam mokėjo įspūdingas sumas.

Vienas liudytojų pasakojo, kad su draugu susiviliojo darbu Anglijoje – skelbime buvo rašoma, kad reikalingi darbuotojai darbui šiltnamiuose skinti braškes bei narcizus.

Pinigų už kelionę neturėjęs vyras pasirašė vekselį 1500 litų sumai ir tą patį vakarą išsiruošė į Angliją. Su juo ir jo draugu važiavę dar 10 žmonių. Liudytojas teigė, kad fermoje Nordfolk kaime jis dirbęs apie pusantro mėnesio, o vėliau išvykęs, nes atlyginimas buvo daug mažesnis, nei žadėta tariantis.

„Lietuvoje mums sakė, kad per savaitę uždirbsime po 300 svarų, o gaudavome po 160-170 svarų“, – teigė jis, pažymėjęs, kad jį įdarbinusiam vyrui pinigų pagal pasirašytą vekselį negrąžino, nes fermos ūkvedys minėjo, jog tai bus išskaičiuota iš uždarbio.

Kita liudytoja teigė, kad susigundė narcizų skynėjos darbu ir netrukus su darbą pasiūliusiu vyru išvažiavo į Angliją.

„Atvežęs mus kažkur Anglijoje į fermą jis nuėjo pas šeimininkus, iš jų elgesio buvo aišku, kad mus atvežęs vyras yra pažįstamas su šeimininkais, – pasakojo moteris. – Pasikalbėjęs su jais tarpininkas išvažiavo. Fermoje jau buvo apie 30 dirbančių lietuvių, tačiau jie jau ruošėsi važiuoti namo, nes baigėsi sezoniniai darbai. Manęs čia darbas ir gyvenimo sąlygos netenkino, nes už bet kokius rūbus, gyvenimo sąlygas reikėjo mokėti. Čia realiai uždirbti buvo neįmanoma. Vienas vietinis anglas mūsų pasigailėjo, nuvežė į stotį ir mes nuvykome pažįstamus, kurie padėjo susirasti kitą darbą“.

Dar kitas vyras pasakojo, kad už tarpininkavimą jis su draugu pasirašė 3 tūkst. litų dydžio vekselį, o pas "darbdavius" lietuvius jį nuvežė samdytas vairuotojas.

„Kai atvažiavome į Angliją, mus nuvežė prie kažkokio namo, tačiau kokiame mieste tai buvo, jau neprisimenu, – sakė jis. – Mus pasitikęs lietuvis Darius rankose turėjo papkę, liepė kiekvienam prisistatyti, pasakyti savo vardą ir pavardę bei nurodė jam sumokėti po 200 svarų. Šiuos pinigus jam sumokėjo tik trys asmenys, nors mūsų buvo apie dešimt. Kai pasakiau, kad mes kitaip tarėmės Lietuvoje ir tų 200 svarų nemokėsiu, lietuvis liepė važiuoti atgal į Lietuvą“.

Pasak liudytojo, juos iš Kauno į Didžiąją Britaniją atvežęs vairuotojas niekuo negalėjo pagelbėti – pareiškė, kad mikroautobuse nėra vietų. Tačiau juos nuvežė pas pažįstamus lietuvius Norwicho mieste, kur kauniečiai apsistojo ir ėmė ieškotis darbo. Pusantro mėnesio jo neradę, abu grįžo į Lietuvą.

Pasak jo, po kiek laiko jam paskambino teisininku prisistatęs vyras ir pareikalavo tarpininkui grąžinti skolą už įdarbinimą.

„Manau, kad jokių pinigų nesu skolingas, o kaip man elgtis tokiu atveju ir kaip įrodyti, jog aš jokių pinigų neskolingas, nežinau“, – pareigūnams guodėsi vyras.

Ankštuose vagonėliuose neištvėrė nė savaitės

Kalbintojo vyro draugas tikino, kad Darius, iš trijų žmonių paėmęs po 200 svarų, atvykėliams nesuteikė nei darbo, nei gyvenamojo ploto. Jis net negrįžo.

"Jie pralaukė jo gerą pusdienį, per tą laiką atvyko namo savininkas, į kurį jie buvo atvežti, paklausė, ką jie čia daro. Jie jam paaiškino, kad laukia lietuvio, kuris turi juos apgyvendinti ir įdarbinti... Namo šeimininkas paaiškino, kad čia jokio Dariaus nebūna, čia joks Darius negyvena ir jis jokio Dariaus nepažįsta. Tuomet jie suprato, jog yra apgauti," pasakojo liudininkas.

Kitos dvi kaunietės pareigūnams prisipažino, kad sumokėjusios pinigus vis dėlto darbą Anglijoje gavo.

„Tame kaimelyje dirbo nemažai lietuvių, tačiau manęs netenkino darbo bei gyvenimo sąlygos – darbo rūbus turėjome pirkti už savo pinigus, gyventi teko labai ankštuose vagonėliuose, už visas paslaugas reikėjo mokėti, todėl nepraėjus savaitei išvykome į Londoną“, – sakė moteris.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

Kauno miesto apylinkės teismui išnagrinėjus vieno darbą užsienyje siūliusio kauniečio baudžiamąją bylą nustatyta, kad jis dirbo neregistravęs veiklos. Bedarbius jis mikroautobusu veždavo į Angliją, o darbo taip ir negavę lietuviai buvo priversti grįžti į Lietuvą, kur jų laukė tūkstantinės skolos. Už nuvežimą pas „darbdavius“ jie „įdarbinimą“ siūliusiam vyrui liko skolingi po kelis tūkstančius litų.

Už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla teismas kaltinamajam skyrė 25 MGL dydžio (3 250 Lt) baudą. Ją nuteistasis privalo sumokėti per tris mėnesius.

Pigios darbo jėgos prašė fermeriai

Tyrėjų duomenimis, kaunietis 2008-2009 metais dviejuose laikraščiuose paskelbė galintis įdarbinti žmonės Jungtinėje Karalystėje.

„Maždaug prieš 7 metus dirbau Anglijoje gėlių fermoje ir sužinojau, kad pasibaigus gėlių sezonui Anglijoje galima važiuoti skinti gėles į Anglijos vidurį, o vėliau – į Škotiją, – pareigūnams pasakojo kaltinamasis. – Po keleto metų nusprendžiau užsiimti lietuvių vežimu į Angliją, o vėliau iš savo buvusių darbdavių gavau pasiūlymų surasti ir atvežti darbuotojų. Todėl įvairiuose laikraščiuose ir internete pasiskelbiau, kad vežu žmones į Angliją, ten padedu susirasti darbą“.

Vyras teigė pats važiavęs skinti gėlių Anglijoje dešimtį kartų, o kitus asmenis vežęs dirbti 3-4 kartus. Kitais atvejais vyras esą surasdavo asmenis, norinčius Anglijoje dirbti, ir samdydavęs vairuotoją. Vairuotoją jis teigia samdęs daugiau kaip 10 kartų. Vyras prisipažino už nuvežimą į Angliją ir apgyvendinimą imdavęs po 500 litų iš žmogaus.

„Dėl darbo žmonėms suteikdavau informaciją, kur atvykus reikia eiti – ar į gamyklą, ar į įdarbinimo agentūrą, ar iš karto dirbti į laukus, be to, jiems taip pat padėdavo ten jau dirbantys lietuviai“, – tikino kaltinamasis.

Pasak jo, 2008 m. vienas pažįstamas advokatas paaiškino, kad galima vežti žmones į užsienį „skolon“ – surašant paprastus vekselius.

„Tada tiems asmenims, kurie neturėdavo pinigų kelionei, pasiūlydavau pasirašyti vekselį įvairioms sumoms – tai priklausydavo nuo termino, per kiek laiko jie pasižadėdavo pinigus grąžinti“, – pareigūnams prisipažino kaltinamasis.

Pas kaunietį pareigūnai rado vekselių už daugiau kaip 50 tūkst. Lt, be to, dar vienas vekselis buvo pasirašytas daugiau kaip 11 tūkst. Lt sumai. Paaiškėjo, kad pastaruosius pinigus jam privalo grąžinti vienas vairuotojas, kuriam jis buvo paskolinęs kelionei savo mikroautobusą, o kaip užstatą išrašė vekselį.

Užsidirbti buvę neįmanoma

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai apklausė ir bedarbius, kurie už darbą Didžiojoje Britanijoje kaltinamajam mokėjo įspūdingas sumas.

Vienas liudytojų pasakojo, kad su draugu susiviliojo darbu Anglijoje – skelbime buvo rašoma, kad reikalingi darbuotojai darbui šiltnamiuose skinti braškes bei narcizus.

Pinigų už kelionę neturėjęs vyras pasirašė vekselį 1500 litų sumai ir tą patį vakarą išsiruošė į Angliją. Su juo ir jo draugu važiavę dar 10 žmonių. Liudytojas teigė, kad fermoje Nordfolk kaime jis dirbęs apie pusantro mėnesio, o vėliau išvykęs, nes atlyginimas buvo daug mažesnis, nei žadėta tariantis.

„Lietuvoje mums sakė, kad per savaitę uždirbsime po 300 svarų, o gaudavome po 160-170 svarų“, – teigė jis, pažymėjęs, kad jį įdarbinusiam vyrui pinigų pagal pasirašytą vekselį negrąžino, nes fermos ūkvedys minėjo, jog tai bus išskaičiuota iš uždarbio.

Kita liudytoja teigė, kad susigundė narcizų skynėjos darbu ir netrukus su darbą pasiūliusiu vyru išvažiavo į Angliją.

„Atvežęs mus kažkur Anglijoje į fermą jis nuėjo pas šeimininkus, iš jų elgesio buvo aišku, kad mus atvežęs vyras yra pažįstamas su šeimininkais, – pasakojo moteris. – Pasikalbėjęs su jais tarpininkas išvažiavo. Fermoje jau buvo apie 30 dirbančių lietuvių, tačiau jie jau ruošėsi važiuoti namo, nes baigėsi sezoniniai darbai. Manęs čia darbas ir gyvenimo sąlygos netenkino, nes už bet kokius rūbus, gyvenimo sąlygas reikėjo mokėti. Čia realiai uždirbti buvo neįmanoma. Vienas vietinis anglas mūsų pasigailėjo, nuvežė į stotį ir mes nuvykome pažįstamus, kurie padėjo susirasti kitą darbą“.

Dar kitas vyras pasakojo, kad už tarpininkavimą jis su draugu pasirašė 3 tūkst. litų dydžio vekselį, o pas "darbdavius" lietuvius jį nuvežė samdytas vairuotojas.

„Kai atvažiavome į Angliją, mus nuvežė prie kažkokio namo, tačiau kokiame mieste tai buvo, jau neprisimenu, – sakė jis. – Mus pasitikęs lietuvis Darius rankose turėjo papkę, liepė kiekvienam prisistatyti, pasakyti savo vardą ir pavardę bei nurodė jam sumokėti po 200 svarų. Šiuos pinigus jam sumokėjo tik trys asmenys, nors mūsų buvo apie dešimt. Kai pasakiau, kad mes kitaip tarėmės Lietuvoje ir tų 200 svarų nemokėsiu, lietuvis liepė važiuoti atgal į Lietuvą“.

Pasak liudytojo, juos iš Kauno į Didžiąją Britaniją atvežęs vairuotojas niekuo negalėjo pagelbėti – pareiškė, kad mikroautobuse nėra vietų. Tačiau juos nuvežė pas pažįstamus lietuvius Norwicho mieste, kur kauniečiai apsistojo ir ėmė ieškotis darbo. Pusantro mėnesio jo neradę, abu grįžo į Lietuvą.

Pasak jo, po kiek laiko jam paskambino teisininku prisistatęs vyras ir pareikalavo tarpininkui grąžinti skolą už įdarbinimą.

„Manau, kad jokių pinigų nesu skolingas, o kaip man elgtis tokiu atveju ir kaip įrodyti, jog aš jokių pinigų neskolingas, nežinau“, – pareigūnams guodėsi vyras.

Ankštuose vagonėliuose neištvėrė nė savaitės

Kalbintojo vyro draugas tikino, kad Darius, iš trijų žmonių paėmęs po 200 svarų, atvykėliams nesuteikė nei darbo, nei gyvenamojo ploto. Jis net negrįžo.

"Jie pralaukė jo gerą pusdienį, per tą laiką atvyko namo savininkas, į kurį jie buvo atvežti, paklausė, ką jie čia daro. Jie jam paaiškino, kad laukia lietuvio, kuris turi juos apgyvendinti ir įdarbinti... Namo šeimininkas paaiškino, kad čia jokio Dariaus nebūna, čia joks Darius negyvena ir jis jokio Dariaus nepažįsta. Tuomet jie suprato, jog yra apgauti," pasakojo liudininkas.

Kitos dvi kaunietės pareigūnams prisipažino, kad sumokėjusios pinigus vis dėlto darbą Anglijoje gavo.

„Tame kaimelyje dirbo nemažai lietuvių, tačiau manęs netenkino darbo bei gyvenimo sąlygos – darbo rūbus turėjome pirkti už savo pinigus, gyventi teko labai ankštuose vagonėliuose, už visas paslaugas reikėjo mokėti, todėl nepraėjus savaitei išvykome į Londoną“, – sakė moteris.

Parengta pagal www.delfi.lt informaciją

 (Komentarų: 10)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: