„Brexit“ emigrantę paskatino grįžti namo: viskas ne valdžios, o mūsų rankose 

Londone gyvenu jau septynerius metus. Kaip ir dauguma, atvykau čia trumpam, tačiau, kaip ir dauguma, užsibuvau. Susikūriau gyvenimą svetimoje šalyje, bet širdyje visada buvau namuose. Pačios geriausios atostogos yra Lietuvoje.

Taip, čia gyvendama galėjau daugiau sau leisti, mažiau skaičiuoti, kai norėjau, keliauti. Tarsi leidi sau daugiau, tačiau yra vienas „bet“. Lietuvoje žmonės irgi tai sau leidžia. Aš nenoriu gilintis į tuos amžinai niurzgančius ir matančius, kad tik aplinkiniai geriau gyvena. Tai atskira tema. Juk svarbiausia gyventi savo gyvenimą nevertinant kitų.

Tikrai Lietuvoje galima gyventi. Tie komentatoriai, kurie piešia rojų gyvenant Anglijoje, kartais nutyli detales, o jos paprastos – tai gyvenimo kokybė. Nesvarbu, ar tu vienas jau sugebi nuomotis namą už tikrai beprotišką kainą Londono trečioj, ketvirtoj, penktoj ar net šeštoj zonose, trenktis į darbą reikia valandą ir daugiau... Jei gyveni kokiam nors mažam kaimelyje tarsi viskas pigiau, bet ir atlyginimai mažesni... O kaip dauguma leidžia laiką? Jei, be abejo, jo turi, nes juk viskam reikia uždirbti...

Taip pat ir Lietuvoje reikia dirbti ir uždirbti. Nesu Užkalnio gerbėja, bet kažkada jis teisingai pasakė, kad jeigu kažkas tavęs netenkina tavo darbe, tai keisk jį, o ne sėdėk metų metus ir tik bumbėk, nes juk viskas pačių rankose. Ir nesakykite, kad lengva kalbėti nepabandžius. Tikrai pabandžiau ir, beje, išvykau iš gerai apmokamo darbo išbandyti savęs, pažiūrėti kaip tame „rojuje“... Pažiūrėjau, patyriau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad blogai čia jaučiuosi. Taip, adaptacija buvo sunki ir ilga, darbas padeda užsimiršti. Dabar čia man antri namai. Londoną pažįstų geriau negu savo gimtąjį miestą, nes jame tikrai daug širdžiai mielų pasikeitimų... Bet kad ir kaip tu, žmogau, priprasi, namai yra namai... Aš kalbu tik apie save. Nekalbu už tuos, kuriems nereikia Lietuvos. Nekalbu apie tuos, kurių vaikai gimė čia ir nėra skatinami kalbėti lietuviškai. Kiekvienas esame kitoks ir turim savo prioritetus, savo nuomonę, tikslus ir siekius. Negalime juk būti vienodi.

Anglija.lt

Londone gyvenu jau septynerius metus. Kaip ir dauguma, atvykau čia trumpam, tačiau, kaip ir dauguma, užsibuvau. Susikūriau gyvenimą svetimoje šalyje, bet širdyje visada buvau namuose. Pačios geriausios atostogos yra Lietuvoje.

Taip, čia gyvendama galėjau daugiau sau leisti, mažiau skaičiuoti, kai norėjau, keliauti. Tarsi leidi sau daugiau, tačiau yra vienas „bet“. Lietuvoje žmonės irgi tai sau leidžia. Aš nenoriu gilintis į tuos amžinai niurzgančius ir matančius, kad tik aplinkiniai geriau gyvena. Tai atskira tema. Juk svarbiausia gyventi savo gyvenimą nevertinant kitų.

Tikrai Lietuvoje galima gyventi. Tie komentatoriai, kurie piešia rojų gyvenant Anglijoje, kartais nutyli detales, o jos paprastos – tai gyvenimo kokybė. Nesvarbu, ar tu vienas jau sugebi nuomotis namą už tikrai beprotišką kainą Londono trečioj, ketvirtoj, penktoj ar net šeštoj zonose, trenktis į darbą reikia valandą ir daugiau... Jei gyveni kokiam nors mažam kaimelyje tarsi viskas pigiau, bet ir atlyginimai mažesni... O kaip dauguma leidžia laiką? Jei, be abejo, jo turi, nes juk viskam reikia uždirbti...

Taip pat ir Lietuvoje reikia dirbti ir uždirbti. Nesu Užkalnio gerbėja, bet kažkada jis teisingai pasakė, kad jeigu kažkas tavęs netenkina tavo darbe, tai keisk jį, o ne sėdėk metų metus ir tik bumbėk, nes juk viskas pačių rankose. Ir nesakykite, kad lengva kalbėti nepabandžius. Tikrai pabandžiau ir, beje, išvykau iš gerai apmokamo darbo išbandyti savęs, pažiūrėti kaip tame „rojuje“... Pažiūrėjau, patyriau. Meluočiau, jei sakyčiau, kad blogai čia jaučiuosi. Taip, adaptacija buvo sunki ir ilga, darbas padeda užsimiršti. Dabar čia man antri namai. Londoną pažįstų geriau negu savo gimtąjį miestą, nes jame tikrai daug širdžiai mielų pasikeitimų... Bet kad ir kaip tu, žmogau, priprasi, namai yra namai... Aš kalbu tik apie save. Nekalbu už tuos, kuriems nereikia Lietuvos. Nekalbu apie tuos, kurių vaikai gimė čia ir nėra skatinami kalbėti lietuviškai. Kiekvienas esame kitoks ir turim savo prioritetus, savo nuomonę, tikslus ir siekius. Negalime juk būti vienodi.

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: