Praėjus trims mėnesiams po Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš ES, tiek politikai, tiek verslas laukia britų valdžios sprendimo dėl išstojimo procesų darbotvarkės.
Apie verslo lūkesčius, Lietuvai atsiveriančias naujas galimybes po „Brexit“ ir iššūkių pavertimą sėkmės istorijomis antradienį, rugsėjo 27 d., Didžiosios Britanijos prekybos rūmų organizuotame verslo forume Vilniuje diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.

„Didžiajai Britanijai tenka 4 proc. visų Lietuvos eksporto apimčių ir nors Lietuvos eksporto struktūra į šią šalį yra neblogai diversifikuota, tačiau joje dominuoja žemesnės pridėtinės vertės produkcija – mineralinis kuras, trąšos, mediena ir baldai. Tikėtina, kad esant neigiamai Didžiosios Britanijos ekonomikos dinamikai, šie Lietuvos eksporto segmentai nukentėtų labiausiai – tiek dėl galimų Didžiosios Britanijos ir euro kurso pokyčių, tiek dėl ekonominės situacijos pablogėjimo. „Brexit“ taip pat gali neigiamai paveikti ir Lietuvos maisto produktų eksportą į šią šalį“, – sakė A.Laurinaitis.

Pasak LPK viceprezidento, mažiausiai nukentėtų plastiko ir plastikų gaminių, tekstilės gaminių, optikos, matavimo, precizikos, medicinos instrumentų sektoriai. Čia netektys būtų mažesnės dėl vyraujančios aukštesnės pridėtinės vertės produktų, kurie ne taip jautriai reaguoja į galimus neigiamus ekonomikos pokyčius.

A.Laurinaitis taip pat įžvelgia ir galimybių, kuriomis gali pasinaudoti Lietuva, Didžiajai Britanijai nusprendus išstoti iš ES: „Šiuo metu Didžiosios Britanijos investicijos į gamybą Lietuvoje sudaro tik 11 proc. nuo visų šios šalies investicijų Lietuvoje. Pasitraukimas iš ES gali padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą Didžiosios Britanijos kompanijoms ir paskatinti jas aktyviai kurtis ir investuoti į gamybą Lietuvoje – automobilių pramonės, metalų apdirbimo, elektronikos segmentuose.“

Šansą turi ir Lietuvos paslaugų centrai dėl sparčiai šalyje vystomos komercinių patalpų infrastruktūros. Tiksliniai segmentai, pasak LPK viceprezidento, yra personalo valdymas, apskaita, finansų paslaugos, teisinės paslaugos, IT.
Turime galimybių iš Didžiosios Britanijos persivilioti ir aukštos pridėtinės vertės inovacijų, mokslinius ir technologinius projektus vystančias įmones.

„Dėl technologinės pažangos Europoje ir kylančių darbo kaštų besivystančiose rinkose, Europos gamintojai po truputį pradeda perkelti gamybą iš trečiųjų šalių rinkų atgal į ES. Tai – geras šansas Lietuvai pritraukti tokio tipo investicijas iš Didžiosios Britanijos“, – teigė A.Laurinaitis.

Europos verslo bendruomenė tvirtai įsitikinusi, kad ES gali paversti dabartinius iššūkius sėkmės istorija, jei ES valstybės narės nedelsiant susitars dėl nuoseklios krizės įveikimo strategijos. LPK ir Europos pramonininkų konfederacijų sąjungos BUSINESSEUROPE nuomone, tokia krizės įveikimo strategija turi sutelkti dėmesį į Europos verslo konkurencingumo didinimą ir tai, kur iš tiesų ES sukuria didžiausią pridėtinę vertę, bei mažiau kištis klausimus, kuriuos išspręsti galima nacionaliniu lygmeniu.

„Dabar labai svarbu apibrėžti ir įgyvendinti tvarią ES „globalią strategiją“, kuri būtų orientuota į konkrečius ekonominius rezultatus, turėtų ambicingą prekybos politiką, orientuotą į užsienio rinkų atidarymą ES prekėms ir paslaugoms. Strategija turi numatyti veiksmingas prekybos apsaugos priemones, kurios užtikrintų sąžiningą konkurenciją ES rinkoje su importuojama produkcija“, – apibendrino LPK viceprezidentas.

Didžioji Britanija yra šešta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė – prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos siekia 1,8 mlrd. EUR. Didžioji Britanija iš viso yra investavusi 426 mln. EUR bei užima 11 vietą pagal sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį. Pastaruoju metu Didžiosios Britanijos investicijos Lietuvoje reikšmingai didėjo, o beveik pusė visų Didžiosios Britanijos investicijų pasiekė Lietuvos finansų sektorių.