Kol tiksi „Brexit“ derybų laikrodis, piešiami galimi ateities scenarijai – nuo juodo iki pilkų atspalvių. Lietuva taip pat turi ką prarasti – per metus mažiausiai 70 mln. eurų ES biudžeto lėšų, emigrantų perlaidas, vieną didžiausių eksporto rinkų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo paramą.

„Cobalt“ vadovaujantis partneris Lietuvoje dr. Irmantas Norkus pastebi, kad ir Europos Sąjungos (ES), ir Jungtinės Karalystės derybininkai jau išrikiuoti bei žvangina ginklais, tačiau jų pozicijos dar nėra konkrečiai suformuluotos.

Ketvirtadienį apie „Brexit“ poveikį Lietuvai vyko konferencija Vilniuje.

Negrįžtamas procesas

Užsienio reikalų ministerijos (URM) ES departamento patarėja „Brexit“ klausimams Aistė Bertulytė-Žikevičienė pažymėjo, kad ES derybos su Didžiąja Britanija dar neprasidėjo, o laiko liko nebedaug.

„Atrodo, referendumas įvyko jau gana seniai, pernai birželį, jau beveik metai praėjo, o derybos kaip neprasideda, taip neprasideda“, – sako A.Bertulytė-Žikevičienė.

Ji pažymi, kad ES negalėjo derėtis, kol Jungtinė Karalystė (JK) savo apsisprendimo nenotifikavo.

„Nors JK visaip kaip bandė, provokavo, sakė mes čia norime greitai susitarti dėl piliečių, svarbiausių klausimų. Tačiau sutartis yra ES stiprybės šaltinis, ji tam tikra prasme mus gina ir sustiprina. Mes negalime pradėti nuolaidžiauti, nežinodami kitos šalies pozicijų“, – delsimą aiškina A.Bertulytė-Žikevičienė.

Kai ES sulaukė Didžiosios Britanijos laiško ES Vadovų tarybai, kuriuo išreikštas noras išstoti iš ES, lygiai dveji metai skirti deryboms, tačiau jos dar neprasidėjo.

„Mes, ES, jau esame pasirengę deryboms. Šiuo metu laukiame JK pasirengimo deryboms ir tikimės, kad jie bus pasirengę po parlamento rinkimų, kurie vyks birželio 8 d. Tikimasi, kad pirmi susitikimai galėtų vykti jau birželio 12 d.“, – teigia A.Bertulytė-Žikevičienė ir pažymi, kad darbų apimtys yra didelės, o liko vos pusantrų metų, tad vasara gali būti labai karšta.

Susitarimai turėtų būti aiškūs jau 2018 m. rugsėjį–spalį, kadangi jiems dar turės pritarti parlamentai, Europos Taryba, tam reikės laiko.

2019 m. kovo 29 diena – tai galutinis terminas, nes 30 dieną, jei nebūtų susitarimo, įvyktų „katastrofinis išstojimo scenarijus, kurio nė viena šalis nenori“. Jei per šį terminą ES ir JK nesusitars – šalies narystė ES paprasčiausiai nutrūks. Tiesa, šį terminą vienbalsiai galima pratęsti.

Kol bus deramasi dėl išstojimo sąlygų, apie ateities bendradarbiavimą ES ir Didžioji Britanija iki pat išstojimo formaliai nesiderės, mat to neleidžia ES teisė – galimos nebent neformalios derybos.

Finansininkai jau kraustosi

Tarptautinės pinigų pervedimų kompanijos „TransferGo“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Daumantas Dvilinskas 15min patvirtina, kad permainos Londone jau matomos, o šalis – nežinioje, kaip „Brexit“ procesas pasibaigs.

„Emigracijos srautai į Britaniją trumpuoju laikotarpiu didėja, nes emigrantai, ir iš Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių vertina, kad tai vienas iš paskutinių šansų čia emigruoti. Ilgesniu laikotarpiu migrantų srautai persiskirstys iš Didžiosios Britanijos į kitus centrus, manau, ypač Skandinaviją, Vokietiją, dėl galimų apribojimų“, – sakė D.Dvilinskas.

Labiausiai jis baiminasi, kad dėl „Brexit“ Londone įsikūrę finansininkai nebegalės be papildomo autorizavimo veikti kitose bloko šalyse.

„Jei Jungtinės Karalystės finansų sektorius nebegalės dirbti su užsieniu be licencijos, tai būtų didžiausia „Brexito“ kaina. Šitam scenarijui visi ruošiasi. Tai JK ekonomikai būtų tragedija, 15–20 proc. jos ekonomikos sudaro finansų paslaugos. Užkirtus kelią dirbti su tarptautinėmis rinkomis, tai reikštų JK recesiją“, – sako D.Dvilinskas.

Jis tikina, kad ir „TransferGo“ dėl „Brexit“ spartina plėtrą kitose Europos šalyse.

„Spartinam augimą į naujas rinkas. Atidarėme biurą Vokietijoje, planuojame naujus biurus Skandinavijoje, kad mažesnė priklausomybė būtų nuo Didžiosios Britanijos. Dabar toks laikas, kad visiškai neaišku, kas čia bus, todėl veiklą diversifikuojame“, – sako D.Dvilinskas.

Lietuvai jis pastebi galimybę – tarptautinės finansų įmonės jau traukiasi iš Londono ir kuria biurus kitur Europoje.

„Lietuvos bankas yra labai inovatyvus ir labai daug dirba prie to, kad pritrauktų tarptautines „Brexito“ kompanijas, ir jam neblogai sekasi. Londono įmonės tikrai licencijuojasi po Europą, ieškosi, renkasi tarp Berlyno, Liuksemburgo, Dublino ir Vilniaus. Čia tikrai įvyks persiskirstymas“, – sako D.Dvilinskas.

Emigrantų kišenės kol kas pilnėja

Pasak D.Dvilinsko, Lietuvių emigrantai Londone turtėja – jų vidutinės perlaidos į Lietuvą kasmet didėja.

„TransferGo“ vadovas nesibaimina, kad dirbantys šalyje lietuviai gali būti sugrąžinti į Lietuvą – nuolat gyvenantys gauna rezidentų korteles.

„Aš ir pats esu emigrantas, po universiteto baigimo čia gyvenu beveik 10 metų. Aš gausiu rezidento kortelę, ir ją gaus visi, kurie čia gyvena ilgiau nei 5 metus. Jie bus saugūs ir manau, niekas iš čia neišveš. Tai aktualiau naujai atvažiuojantiems – naujų imigrantų srautai turėtų pradėti mažėti po „Brexit“. Taip pat ir gyvenantys iš pašalpų, jiems gali būti daugiau problemų. Bet manau, ir jie važiuos į kitas sostines, Berlyną ar Dubliną“, – sako D.Dvilinskas.

Vyksiančiuose JK parlamento rinkimuose staigmenų jis nelauktų.

„Dabar Londone vyksta politiniai žaidimai ir daug eskalacijų, nes konservatoriai bando užsitikrinti valdžią ilgesniam laikotarpiui, tam naudojama „Brexit“ korta. Nėra gerai, kad tai naudojama gauti politinei naudai, labai daug įvairiausių derybinių pozicijų, ir tikrai visiškai neaišku, kaip iš tikrųjų bus. Tas neaiškumas ir yra blogiausia. Su kuo Londone bekalbėtum, net ir valdžioje esantys žmonės atsako, kad mes nežinome“, – apgailestauja D.Dvilinskas.

Jis pažymi, kad konservatorių partija išlieka itin populiari, ir „būtų keista, jei jie nelaimėtų“.

„Bet konservatoriai su premjere Theresa May priešakyje ir yra tie, kurie „Brexit“ sutvėrė, tad šiame kontekste galbūt būtų geriau, kad jie nelaimėtų“, – sako D.Dvilinskas.

Kraštutinės pozicijos išsiskiria

Pasak URM atstovės, viešoje erdvėje informacija apie Didžiosios Britanijos poziciją yra labai užaštrinta – ruošiantis šalies parlamento rinkimams svaidomasi pareiškimais, kad šalis ES „nemokės nė cento“, siekiama apriboti žmonių migraciją ir panašiai. Tačiau laiške, kuriuo išreikštas noras išstoti iš ES, pozicija švelnesnė, tiesa, vis tiek nuvilia.

„Laiškas iš dalies nuvilia, nes pasakoma, kad JK tikrai nebebus vidaus rinkoje – ne tik išstoja iš ES, bet ir nenorės tokių santykių, kokius turi Norvegija, Šveicarija. Šios šalys yra labai artimos ES ir turi plačią prieigą prie vidaus rinkos. Tačiau JK laiške pasakoma ir daug lankstumo elementų, kurių viešai nesigirdi“, – teigia A.Bertulytė-Žikevičienė.

Ji vardija, kad JK pasiryžusi užtikrinti saugumą ir užtikrintumą verslui, piliečiams, trečiosioms šalims. Taip pat minima, kad JK vykdys teises ir pareigas, atsižvelgiant į būsimą partnerystę.

„Šią mintį mes perskaitome taip, kad jie sutiks sumokėti tam tikrus savo finansinius įsipareigojimus. O tai yra labai svarbu ES, ypač kai viešoje erdvėje sakoma, kad nebus mokama nė cento, ir dėl ko būtų galima susipykti. Užsimenama, kad bus siekiama išvengti nesusitarimo scenarijaus, nors Theresa May savo kalboje buvo pasakiusi, kad geriau jokio susitarimo, nei blogas“, – tikina A.Bertulytė-Žikevičienė.

O ES pozicija – derėtis vieningai ir griežtas „ne“ dvišaliams atskiriems susitarimams, kuriems gali būti linkusi JK.

„ES pirmiausia nori susitarti dėl abipusių garantijų piliečiams ir jų šeimoms, išvengti teisinio vakuumo verslui, ir kad JK įvykdytų visus savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Kas svarbu Lietuvai – ES užsibrėžia labai aukštą kartelę“, – ramina A.Bertulytė-Žikevičienė.

Ji vardija, kad ES siekia piliečiams užtikrinti visas JK įgytas teises – rezidento statusą, netgi jei saloje apsigyvenama likus metams iki išstojimo, taip pat socialines garantijas jau gyvenantiems asmenims, garantijas studijoms, į reikalavimus įtraukiami ir visi įsipareigojimai 2014–2020 m. finansinėje perspektyvoje, taip pat ir su išsiskyrimu susijusi finansinė našta.

„Viešai girdime sumą, kuri svyruoja nuo 60 iki 100 mlrd. eurų. Tikimasi, kad bus kažkur per vidurį ir susitarta. Tačiau ES siūlo susitarti dėl metodologijos, ne dėl konkretaus skaičiaus, jis niekur nėra minimas“, – paaiškina URM atstovė.

Kol JK išlieka ES nare, jai galioja visos ES narės teisės ir pareigos, ji dalyvauja ir priimant, ir įgyvendinant regiono sprendimus.

Pasekmės Lietuvai: skaudžiausia – migracija

Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyr. ekonomistas Justinas Markauskas vertina, kad apokaliptinės ekonomistų prognozės dėl „Brexit“ neišsipildė – BVP tebeauga, nedarbas toliau mažėja, o pasitvirtino tik tai, kad kainos JK išaugo dėl nukritusio svaro kurso. Tačiau priešakyje – galimi apribojimai ekonomikai, dalis jų aktualūs ir Lietuvai.

„Poveikis Lietuvai nėra itin didelis, jį reikėtų išskirti trimis kryptimis. Investicijų augimas gali sulėtėti, eksportas sumažėti, nuostolių galima patirti biudžete“, – sako J.Markauskas.

Jis skaičiuoja, kad į Didžiąją Britaniją keliauja apie 5 proc. Lietuvos eksporto, tuo tarpu į kitas ES šalis – per 60 proc.

„Daug didesnis poveikis galėtų kilti, jei ES dėl „Brexit“ nukentėtų stipriau, nei šiuo metu prognozuojama. Bet pagal dabartines prognozes nėra numatoma, kad „Brexit“ poveikis ES ekonomikai galėtų būti didelis“, – sako jis.

Tačiau jis įspėja, kad JK gali atsisakyti mokėti savo įnašus į ES biudžetą už 2019 ir 2020 m. Tuomet ES šalys arba turėtų „susimesti“, kad įmokas kompensuotų, arba sumažinti biudžetus.

„Dėl JK dalies praradimo Lietuva galėtų prarasti biudžete apie 0,2 proc. BVP. Tai juntama, sudaro apie 70 mln. eurų per metus, bet nėra kritinė dalis, ir tik dvejus metus“, – pažymi jis.

Ketvirtadienį už energetiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius užsiminė, kad nuo „Brexit“ rezultatų priklausys ir Lietuvos galimybės gauti paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Tai, anot jo, bus „sudėtinga diskusija“.

O tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje po nuosmukio praėjusiais metais turėtų vėl pradėti augti, prognozuoja Lietuvos bankas.

J.Markauskas pažymėjo, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą sudaro didžiausią BVP dalį visoje ES.

„Bet tai nėra svarbus kanalas ir vertinant „Brexit“ šalies ekonomikai – perlaidų poveikis nebuvo labai juntamas. Pavedimai labai svyruoja, yra nepastovūs srautai, o vartojimas labiausiai priklauso nuo to, kaip auga darbo užmokestis“, – nesureikšmina emigrantų perlaidų J.Markauskas.

Skaudžiausia – migracija

Skaudžiausiai Lietuva nukentėtų dėl naujos JK migracijos politikos, vertina J.Markauskas, bet ir čia jis abejoja, ar JK ryšis imti reikšmingų pakeitimų.

„JK nedarbas siekia 4,8 proc., ir netgi teoriškai, jei JK nuspręstų atsisakyti visų ES emigrantų darbuotojų, net teoriškai jiems neužtektų savų aktyvių darbuotojų, kad galėtų juos pakeisti. JK neturėtų taip elgtis, tai būtų labai skausminga jos ekonomikai. Tačiau naujų imigrantų priėmimo tvarka gali griežtėti, o JK yra pati populiariausia emigracijos kryptis iš Lietuvos“, – sako J.Markauskas.

Jis pastebi, kad didelė dalis dabartinių emigrantų turėtų atsisakyti Lietuvos pilietybės, norėdami likti JK.

„Nemažai ekonominių prognozių jau rodo, kad JK neišvengs ekonominio augimo sulėtėjimo. O ES didžiausią įtaką darys ne ekonominiai nuostoliai, o politinis neapibrėžtumas dėl ateities. Jei euroskeptiškos idėjos nebus įveiktos, jos galėtų atnešti ir daug didesnius ekonominius nuostolius dėl protekcionizmo plėtros“, – sako J.Markauskas.

Jis pažymėjo, kad JK ekonomiką palaiko vidaus vartojimas, tačiau investicijos šalyje jau krito, viešojo sektoriaus išlaidos mažėjo, eksportą palaikė kritęs svaro kursas. Jis pastebi, kad britų perkamoji galia nedidėja – realus darbo užmokestis neaugo dėl kylančių kainų. O ateityje JK perspektyvos atrodo miglotos dėl prarastų investicijų, išeinančių verslų, netgi nekilnojamojo turto kainos pasuko žemyn.

Labiausiai dėl „Brexit“ Europoje, anot jo, turėtų nukentėti Airija, Kipras, Malta ir Liuksemburgas. Tačiau šiuo metu didesnis galvos skausmas Europai – tolesnis tapatybės ieškojimas ir politinis nestabilumas.

Gali taikyti muitus

URM Išorinių ekonominių santykių departamente laikinai einanti direktoriaus pareigas Lina Viltrakienė pastebi, kad optimistiškiausias scenarijus jau negalimas – JK jau išreiškė nenorą būti bendroje rinkoje ir muitų sąjungoje, kuri užtikrina keturias pagrindines laisves.

„Pesimistiškiausias scenarijus, jei iš tiesų nepavyksta susitarti, ir tiek ES, tiek JK išlieka Pasaulio prekybos organizacijos narėmis, tuomet įsijungtų tas režimas, kokį ES taiko visoms kitoms trečiosioms šalims. Šiuo atveju būtų labai realūs finansiniai nuostoliai abiem pusėms“, – sako L.Viltrakienė.

Tokiu atveju, pasak jos, tektų taikyti muitus tarptautinei prekybai – muitai Lietuvos prekėms gali siekti 2–6 proc., o baldams – ir iki 10,5 proc.

JK gali įvesti ir kitokių ribojimų, kurie apsunkintų ES produktų ar paslaugų patekimą į šalį, taip pat atsakomųjų veiksmų gali imtis ir ES.

„JK yra mums labai svarbi rinka tiek dėl eksporto, dėl darbo vietų sukūrimo, indėlio į BVP, labai svarbios ir pinigų perlaidos. Tačiau vertinant procentais, tai gana nedideli skaičiai“, – pažymi L.Viltrakienė.

Ji vertina, kad „Brexit“ gali lemti iki 1,5 proc. Lietuvos BVP ir darbo vietų, iki 4 proc. viso eksporto, o emigrantų perlaidos sudaro apie 300 mln. eurų.

Konferencijos dalyviai pažymėjo, kad finansų centrai iš Londono gali pradėti keltis į Dubliną, Frankfurtą ir Paryžių.

Įvertino verslo nuotaikas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė tikina, kad JK yra devinta Lietuvos prekybos partnerė pagal dydį, tačiau ji yra šešta lietuviškos kilmės prekių rinka, kurioje apyvarta siekia 1,6 mlrd. eurų.

Ji vertina, kad daugiausia lietuvių eksporto sudaro baldai, trąšos, mineralinis kuras ir verslas jau reaguoja į pokyčius.

„Lietuviškos kilmės eksporto prekių vertė krito beveik 40-yje produktų kategorijų, einama link susitraukimo“, – tikina G.Švedienė.

LPK įvertino ir verslo lūkesčius. 18,3 proc. įmonių teigia, kad jau pajuto „Brexit“ įtaką, o 81,7 proc. – nepajuto.

Dėl „Brexit“ dauguma įmonių (43,3 proc.) didelio pokyčio nelauktų – apyvarta galėtų mažėti apie 1 proc. Tačiau 23,3 proc. įmonių tikisi 10 proc apyvartos kritimo, o 5,8 proc įmonių baiminasi ir pajamų mažėjimo penktadaliu. 10,8 proc. įmonių netgi lauktų pajamų padidėjimo.

„Poveikį labiausiai pajuto maisto ir gėrimų pramonėje veikiančios įmonės – čia Rusijos embargo pasekmės smarkiai jaučiasi, įmonės bando persiorientuoti iš Rytų į Vakarus. Net ir nežymus sumažėjimas kelia nerimą ir gali turėti poveikį.

Ji patikina, kad Europos verslininkai, susitelkę į „BusinessEurope“ jau ruošia ir savo reglamentą, kuriame išsakė, kokios pozicijos turėtų laikytis ES derybose su JK.

Ernestas Naprys