"Brexit" poveikis – atleidžiami darbutojai ir keliamos kainos 

Nors D. Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir „Brexit“ dar neįvyko, poveikį jau pajuto ne tik užsienio, bet ir Lietuvos verslininkai.

Kai kurios užsienio bendrovės, veikiančios Jungtinėje Karalystėje (JK), stabdo investicinius projektus, mažina darbuotojų skaičių arba net pasitraukė iš šalies.

Kiti, taip pat ir Lietuvos verslininkai, baiminasi, kad teks atleisti darbuotojus arba juos atleidinėja jau dabar.

Penktadalis pasekmes jau pajuto

Advokatų kontoros„Cobalt“ surengtoje konferencijoje Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad tyrinėti poveikį svarbu, nes JK yra devinta Lietuvos prekybos partnerė.

„Jei pažiūrėtume į Lietuvos prekių eksporto kryptis, tai JK užima aštuntą vietą, o pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą JK jau tampa šešta. Bendrai 2016 m. prekių apyvartos vertė siekė 1,6 mlrd. eurų.

Jei pasižiūrėtume, kaip kito eksportas praeitų metų pirmą ketvirtį pirmą ir šių metų, matome nuosmukį.

Eliminavus mineralinį kurą, prekių eksportas į JK per pirmą šių metų ketvirtį jau krito, neaugo, ir čia jau galima tai nurašyti „Brexit“ pasekmėms.“

G. Švedienė pristatė pramonininkų konfederacijos vykdytą apklausą – verslo lūkesčių indeksą, kur buvo apklausti 120 stambiausių Lietuvos įmonių vadovų.

Paaiškėjo, kad „Brexit“ įtaką pajuto apie penktadalis Lietuvos verslininkų. 18,3 atsakė, kad tai jau paveikė jų verslą, 81,7 proc. poveikio dar nepastebėjo.

43,3 proc. apklaustųjų mano, kad „Brexit“ sumažins jų apyvartą 1 proc., 23,3 proc. įsitikinę, kad jų apyvarta sumažės 10 proc., o 5,8 proc. verslininkų spėja, kad apyvarta sumažės penktadaliu.

Tuo tarpu 10,8 proc. verslininkų mano, kad jų apyvarta netgi išaugs.

„Kalbant apie šituos duomenis, tą poveikį labiausia įvertino maisto ir gėrimų rinkoje veikiančios įmonės. Matyt, tą galima paaiškint tuo, kad Rusijoms embargo pasekmės yra pakankamai jaučiamos. Įmonės turėjo persiorientuoti nuo rytų į vakarus, ir, matyt, būtent šito tipo įmonės yra jautriausios, gal nėra taip įsitvirtinusios naujose rinkose“, – sakė ji.

G. Švedienė pažymėjo, kad pirminis įrankis, kurių įmonės imsis siekiant išvengti „Brexit“ poveikio – darbuotojų užimtumo arba darbuotojų skaičiaus mažinimo.

„Kalbant apie priemones, didžioji dalis atsakė, kad kontaktuoja su klientais, kalbasi apie tolimesnę bendrą veiklą. 20 proc. atsakė, kad ieško naujų rinkų.

Taip pat turėjome 8 proc. tokių atsakymų, kad gali atsitikti taip, kad darbuotojų užimtumą, apimtis veiklos teks mažinti“, – pažymėjo ji.

Atleidžia darbuotojus, skrydžių kompanijos gali žlugti

Komercijos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Andrius Nikitinas sakė, kad JK dirbantys verslininkai jau keikia „Brexit“

„58 lyderiaujančių verslų atstovų teigė, kad tai blogai paveikė jų verslą. Nukritęs svaro kursas signalizuoja, kad ekonomikai nėra taip gerai.

Čia yra svarbi žinia, kadangi verslininkai, investuotojai nebėra linkę investuoti. Teko kalbėti su Londono Sičio banko, užsienio bankais – tiek Japonų, tiek JAV. Jų atstovai teigę, kad tie projektai, kurie prasidėjo, vykdomi sava eiga, tačiau naujų sutarčių imamasi atsargiai, žiūrima, kokia situacija toliau bus.

Anglijos bankas, kad amortizuotų visą šitą situaciją, pamažino palūkanų normas nuo 0,5 proc. iki 0,25 proc. Aišku, sutaupė vartotojai, sutaupė verslininkai, bet minimaliai.

Tačiau kad būtų teigiama indikacija – niekas nepastebėjo tokio dalyko“, – pripažino.

Jis kalbėjo, kad tokios kompanijos kaip „HSBC“ ar „EasyJet“ jau paskelbė apie darbo vietų mažinimą, o aviacijos sektoriuje išvis susidaro itin įdomi situacija, ypač jei būtų įgyvendintas vadinamasi kietasis „Brexit“.

„Pavyzdžiui, „EasyJet“ visame pakete praranda licencijas skraidyti per Europą, ir faktiškai šita kompanija turi mirti.

Ji bėgioja per ambasadas, sako: būkite geri, padėkite mums Europos Komisijoje, kad mes tą licenciją turėtume. Nes po „Brexit“ – viskas. „Ryanair“ irgi sako panašiai“, – teigė A. Nikitinas.

Tuo tarpu dauguma optimistiškai nusiteikusių verslų, anot jo, kaip iš vieno rago pučia, kad atnaujins prekybos ir draugystės saitus su Tautų Sandraugos šalimis, kurių viso yra 53, o tai leis derėtis dėl tarifų geresnėmis sąlygomis, nei esant Europos Sąjungoje.

„Jie teigia galbūt sulauksiantys investicijų iš Kanados, Indijos, bet tai tėra lūkesčiai. Vėlgi, pavyzdžiui, indų kompanijos sako, kad palauks, kol „Brexit“ pasibaigs ir taps aiškiau“, – tvirtina.

Tarptautinės kompanijos grasina trauktis, stabdo investicijas

A. Nikitinas pažymi, kad lyderiaujantys verslai viliasi pragyventi sunkiausią penkerių metų laikotarpį ir išlipti iš duobės. Išėjus iš ES, jie tikisi mažesnės biurokratijos, geresnio reglamentavimo. Tačiau ne visų lūkesčiai yra geri.

„Pasižiūrėjome, ką šneka kompanijos, kokia jų reakcija. „Vodafone“ labai aiškiai sako, kas išsikels iš JK, „Jaguar“, kad mažins apimtis ir pan.“, – pasakojo jis.

Anot jo, telekomunikacijų bendrovė „Vodafone“ perspėjo, kad gali iškraustyti pagrindinį štabą iš JK. „Jaguar Land Rover“ teigė įvesianti naujus tarifus, taps mažiau konkurencingi ir rizikuos keliomis darbo pozicijomis.

„Virgin Group“ nusprendė sustabdyti apie 3000 darbo vietų vertą projektą.

Finansines paslaugas teikianti „Visa“ svarsto apie etatų mažinimą ir išsikėlimą iš JK.

Japonų įmonė „Nissan“ sustabdė kelias investicijas Sunderlande dėl „Brexit“ įtakos.

„Siemens“ sustabdė vėjo turbinų investicinį projektą, kol persvarsto strategiją.

Mažmenine prekyba užsiimanti kompanija „John Lewis“ perspėjo apie galimą kainų augimą.

Sunkiąja įranga užsiimanti įmonė „JCB“paliko Britų konfederaciją dėl savo anti-Brexit pažiūrų.

Tuo tarpu bankininkystės ir finansų paslaugas teikiantis „Barclays“ atsitiesė po krizės, nors po „Brexit“ referendumo smarkiai krito banko akcijų kainos.

„Ką sako gamybos sektorius, kad iš tiesų labai stipriai paveiks juos „Brexit“, todėl tam tikros kompanijos teigia: koks tikslas turėti mums čia fabriką, jei negalėsime laisvai prekiauti. Išties labai paradoksalus dalykas gaunasi. Atsiveža importuojamas dalis, apsimokestina jas už importą, išsiveža produkciją ir dar susimoka muitą už produktą.

Labai tampriai susijęs statybų sektorius. Jeigu atsilaisvina daug ofiso ploto, tai pasiūla didelė, kainos mažėja, statybininkai nukenčia, transporto su maistu kainos auga, ir visas tas verslas sunerimęs, kas vis dėlto čia vyksta“, – sakė jis.

Kainos D. Britanijoje jau pradėjo augti. Prognozuojama, kad kritęs svaro kursas stipriai atsilieps vartotojams, paprastiems gyventojams.

Visgi jis rekomendavo Lietuvos verslui išlikti aktyviam JK rinkoje, kadangi ji yra didžiulė ir moki.

Taip pat A. Nikitinas patarė rodyti savo iniciatyvą išlaikyti gerus santykius su britų partneriais arba užmegzti naujus kontaktus, kadangi tai labai svarbu britams.

Anglija.lt

Nors D. Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir „Brexit“ dar neįvyko, poveikį jau pajuto ne tik užsienio, bet ir Lietuvos verslininkai.

Kai kurios užsienio bendrovės, veikiančios Jungtinėje Karalystėje (JK), stabdo investicinius projektus, mažina darbuotojų skaičių arba net pasitraukė iš šalies.

Kiti, taip pat ir Lietuvos verslininkai, baiminasi, kad teks atleisti darbuotojus arba juos atleidinėja jau dabar.

Penktadalis pasekmes jau pajuto

Advokatų kontoros„Cobalt“ surengtoje konferencijoje Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad tyrinėti poveikį svarbu, nes JK yra devinta Lietuvos prekybos partnerė.

„Jei pažiūrėtume į Lietuvos prekių eksporto kryptis, tai JK užima aštuntą vietą, o pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą JK jau tampa šešta. Bendrai 2016 m. prekių apyvartos vertė siekė 1,6 mlrd. eurų.

Jei pasižiūrėtume, kaip kito eksportas praeitų metų pirmą ketvirtį pirmą ir šių metų, matome nuosmukį.

Eliminavus mineralinį kurą, prekių eksportas į JK per pirmą šių metų ketvirtį jau krito, neaugo, ir čia jau galima tai nurašyti „Brexit“ pasekmėms.“

G. Švedienė pristatė pramonininkų konfederacijos vykdytą apklausą – verslo lūkesčių indeksą, kur buvo apklausti 120 stambiausių Lietuvos įmonių vadovų.

Paaiškėjo, kad „Brexit“ įtaką pajuto apie penktadalis Lietuvos verslininkų. 18,3 atsakė, kad tai jau paveikė jų verslą, 81,7 proc. poveikio dar nepastebėjo.

43,3 proc. apklaustųjų mano, kad „Brexit“ sumažins jų apyvartą 1 proc., 23,3 proc. įsitikinę, kad jų apyvarta sumažės 10 proc., o 5,8 proc. verslininkų spėja, kad apyvarta sumažės penktadaliu.

Tuo tarpu 10,8 proc. verslininkų mano, kad jų apyvarta netgi išaugs.

„Kalbant apie šituos duomenis, tą poveikį labiausia įvertino maisto ir gėrimų rinkoje veikiančios įmonės. Matyt, tą galima paaiškint tuo, kad Rusijoms embargo pasekmės yra pakankamai jaučiamos. Įmonės turėjo persiorientuoti nuo rytų į vakarus, ir, matyt, būtent šito tipo įmonės yra jautriausios, gal nėra taip įsitvirtinusios naujose rinkose“, – sakė ji.

G. Švedienė pažymėjo, kad pirminis įrankis, kurių įmonės imsis siekiant išvengti „Brexit“ poveikio – darbuotojų užimtumo arba darbuotojų skaičiaus mažinimo.

„Kalbant apie priemones, didžioji dalis atsakė, kad kontaktuoja su klientais, kalbasi apie tolimesnę bendrą veiklą. 20 proc. atsakė, kad ieško naujų rinkų.

Taip pat turėjome 8 proc. tokių atsakymų, kad gali atsitikti taip, kad darbuotojų užimtumą, apimtis veiklos teks mažinti“, – pažymėjo ji.

Atleidžia darbuotojus, skrydžių kompanijos gali žlugti

Komercijos atašė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Andrius Nikitinas sakė, kad JK dirbantys verslininkai jau keikia „Brexit“

„58 lyderiaujančių verslų atstovų teigė, kad tai blogai paveikė jų verslą. Nukritęs svaro kursas signalizuoja, kad ekonomikai nėra taip gerai.

Čia yra svarbi žinia, kadangi verslininkai, investuotojai nebėra linkę investuoti. Teko kalbėti su Londono Sičio banko, užsienio bankais – tiek Japonų, tiek JAV. Jų atstovai teigę, kad tie projektai, kurie prasidėjo, vykdomi sava eiga, tačiau naujų sutarčių imamasi atsargiai, žiūrima, kokia situacija toliau bus.

Anglijos bankas, kad amortizuotų visą šitą situaciją, pamažino palūkanų normas nuo 0,5 proc. iki 0,25 proc. Aišku, sutaupė vartotojai, sutaupė verslininkai, bet minimaliai.

Tačiau kad būtų teigiama indikacija – niekas nepastebėjo tokio dalyko“, – pripažino.

Jis kalbėjo, kad tokios kompanijos kaip „HSBC“ ar „EasyJet“ jau paskelbė apie darbo vietų mažinimą, o aviacijos sektoriuje išvis susidaro itin įdomi situacija, ypač jei būtų įgyvendintas vadinamasi kietasis „Brexit“.

„Pavyzdžiui, „EasyJet“ visame pakete praranda licencijas skraidyti per Europą, ir faktiškai šita kompanija turi mirti.

Ji bėgioja per ambasadas, sako: būkite geri, padėkite mums Europos Komisijoje, kad mes tą licenciją turėtume. Nes po „Brexit“ – viskas. „Ryanair“ irgi sako panašiai“, – teigė A. Nikitinas.

Tuo tarpu dauguma optimistiškai nusiteikusių verslų, anot jo, kaip iš vieno rago pučia, kad atnaujins prekybos ir draugystės saitus su Tautų Sandraugos šalimis, kurių viso yra 53, o tai leis derėtis dėl tarifų geresnėmis sąlygomis, nei esant Europos Sąjungoje.

„Jie teigia galbūt sulauksiantys investicijų iš Kanados, Indijos, bet tai tėra lūkesčiai. Vėlgi, pavyzdžiui, indų kompanijos sako, kad palauks, kol „Brexit“ pasibaigs ir taps aiškiau“, – tvirtina.

Tarptautinės kompanijos grasina trauktis, stabdo investicijas

A. Nikitinas pažymi, kad lyderiaujantys verslai viliasi pragyventi sunkiausią penkerių metų laikotarpį ir išlipti iš duobės. Išėjus iš ES, jie tikisi mažesnės biurokratijos, geresnio reglamentavimo. Tačiau ne visų lūkesčiai yra geri.

„Pasižiūrėjome, ką šneka kompanijos, kokia jų reakcija. „Vodafone“ labai aiškiai sako, kas išsikels iš JK, „Jaguar“, kad mažins apimtis ir pan.“, – pasakojo jis.

Anot jo, telekomunikacijų bendrovė „Vodafone“ perspėjo, kad gali iškraustyti pagrindinį štabą iš JK. „Jaguar Land Rover“ teigė įvesianti naujus tarifus, taps mažiau konkurencingi ir rizikuos keliomis darbo pozicijomis.

„Virgin Group“ nusprendė sustabdyti apie 3000 darbo vietų vertą projektą.

Finansines paslaugas teikianti „Visa“ svarsto apie etatų mažinimą ir išsikėlimą iš JK.

Japonų įmonė „Nissan“ sustabdė kelias investicijas Sunderlande dėl „Brexit“ įtakos.

„Siemens“ sustabdė vėjo turbinų investicinį projektą, kol persvarsto strategiją.

Mažmenine prekyba užsiimanti kompanija „John Lewis“ perspėjo apie galimą kainų augimą.

Sunkiąja įranga užsiimanti įmonė „JCB“paliko Britų konfederaciją dėl savo anti-Brexit pažiūrų.

Tuo tarpu bankininkystės ir finansų paslaugas teikiantis „Barclays“ atsitiesė po krizės, nors po „Brexit“ referendumo smarkiai krito banko akcijų kainos.

„Ką sako gamybos sektorius, kad iš tiesų labai stipriai paveiks juos „Brexit“, todėl tam tikros kompanijos teigia: koks tikslas turėti mums čia fabriką, jei negalėsime laisvai prekiauti. Išties labai paradoksalus dalykas gaunasi. Atsiveža importuojamas dalis, apsimokestina jas už importą, išsiveža produkciją ir dar susimoka muitą už produktą.

Labai tampriai susijęs statybų sektorius. Jeigu atsilaisvina daug ofiso ploto, tai pasiūla didelė, kainos mažėja, statybininkai nukenčia, transporto su maistu kainos auga, ir visas tas verslas sunerimęs, kas vis dėlto čia vyksta“, – sakė jis.

Kainos D. Britanijoje jau pradėjo augti. Prognozuojama, kad kritęs svaro kursas stipriai atsilieps vartotojams, paprastiems gyventojams.

Visgi jis rekomendavo Lietuvos verslui išlikti aktyviam JK rinkoje, kadangi ji yra didžiulė ir moki.

Taip pat A. Nikitinas patarė rodyti savo iniciatyvą išlaikyti gerus santykius su britų partneriais arba užmegzti naujus kontaktus, kadangi tai labai svarbu britams.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: