Kol pasaulis laukia, kada bus paskelbtas naujasis Jungtinės Karalystės (JK) premjeras, kuris toliau diriguos „Brexit“ paradui, dėl politinio neapibrėžtumo vis žemiau smunkantis svaras kartina ne tik lietuvių emigrantų, tačiau ir pačių britų gyvenimą. Kaip teigė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, kainos šiandien JK auga greičiau nei pajamos, o prie to prisideda ir per kišenę kertanti infliacija.

Apie tai, kaip šiandien JK gyvena lietuvių emigrantai, su kokiomis problemomis susiduria šalies ekonomika, ar Lietuvą palies vis žemyn smunkantis svaras sterlingas ir ko tikėtis iš naujojo JK premjero, ekspertai kalbėjosi verslo ir aktualijų laidoje DELFI11. Studijoje svečiavosi ekonomistė ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė ir politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

– Ponia Dalia, kaip šiandien JK gyvena lietuvių emigrantai? Turite „Brexit“, turite krintantį svarą.

– Mes dabar gyvename atostogų lūkesčiais. Dar savaitė ir baigiasi vaikų mokslai, daugelis vaikų išvažiuoja į Lietuvą pas senelius ar į lituanistines stovyklas. Daugiausia žmonės gyvena kasdienybe ir laukiame ne už ilgo paskelbiamo naujojo konservatorių lyderio ir kartu naujojo premjero bei kokius pokyčius jis atneš. Ar laikysis nuomonės, kad „Brexit“ įvyks spalio 31 dieną bet kuriuo atveju, ar bendra situacija, verslo, politikų sprendimas, padarys įtaką ir pakreips visą kursą.

Kalbant bendrai, situacija pas mus nėra bloga. Nedarbas yra žemas -3,8 proc., tai yra žemiausias nuo 1974 m., minimalus atlyginimas (MMA) kyla kasmet ir šiuo metu yra 8, 21 svaro valandinis atlygis. Tiesa, kainos taip pat kyla, nes yra didelė infliacija, apie 2 proc. Tai daro didelę įtaką kainų kilimui, didelę įtaką išlaidoms. Tiesiog pastaruoju metu pajamos auga ne taip smarkiai, kaip kainos.

– Turime smunkantį svarą, infliaciją, „Brexit“ situaciją. Kokia reali viso to įtaka kalbant apie kasdienį gyvenimą JK?

– Vienos ar kitos kategorijos prekės brangsta ir vietiniuose prekybos centruose. Kai kurios prekės pabrangsta ir 10-20 proc. metų bėgyje. Lietuviškos prekės, kadangi etninių lietuviškų prekių parduotuvių visoje JK yra daug, virš 500, kainos kyla dėl svaro kurso. Tikrai jaučiamas didelis maisto produktų kainų kilimas, taip pat kyla transporto kainos, paslaugų, nuomos, administravimo mokesčiai. Tai daro nemažą įtaką ne tik lietuviams, bet ir patiems britams. Vien degalai kainavo 1,07 svaro, o dabar jau kainuoja 1,27 svaro. Kilimas tikrai nemažas ir jaučiamas.

– Kaip šiuo metu atrodo JK darbo rinka? Kokie atlyginimai siūlomi, kokių darbuotojų ieškoma?

– Iš tikrųjų nedarbo lygis labai žemas. Vidutinė alga priklauso nuo kvalifikacijos ir vidutinės grandies vadovams, vadybininkams gali siekti apie 35 tūkst. svarų bruto per metus, o jei kalbame apie administracinį darbą – apie 18-20 tūkst. bruto per metus. Algos atrodo didžiulės, bet kiek mes sumokame už nuomą, už transportą, čia mokesčiai nuima didelę dalį atlyginimo.

Ne paslaptis, kad tik 9-10 proc. atvykusių čia lietuvaičių dirba pagal savo kvalifikaciją, o dauguma dirba žemesnės kvalifikacijos darbus ir paradoksas tas, kad dirbdami daug valandų kartais užsidirba daugiau nei namuose dirbami mokytojais, pardavėjais. Šioje šalyje žmonės be išsilavinimo gali pasiekti nemažai. Žinoma, priklauso nuo siekių, ko norima, kokiomis sąlygomis nori gyventi ir dirbti.

– Kaip patys lietuviai išgyvena „Brexit“? Buvo kalbų, kad kraunasi lagaminus, o gal kaip tik skuba atvykti, kol neužsidarė sienos?

– Tikriausiai žinote, kad Užsienio reikalų ministerijos atlikta apklausa parodė, kad apie 70 proc. ten gyvenančių lietuvių galvoja apie grįžimą. O gyvenant čia tikrai jaučiasi, kad žmonės čia gyvendami galvoja apie tai, planuoja.

Žinoma, viskas priklausys, nuo paties „Brexit“ – įvyks jis ar ne. Yra manančių, kad vėl bus atidėjimas ir mes tą situaciją kažkaip išgyvensime, išvairiuosime ir „Brexit“ neįvyks. Čia ekonominė situacija irgi yra prastėjanti, o Lietuvoje mes tikrai matome pakilimą. Žmonės pakankamai gerai gyvena, darbo užmokesčiai didžiuosiuose miestuose auga, o kas gyvena regionuose, rajonuose, tikrai tenka girdėti, kad jie nori išvykti į JK neturint kvalifikacijos ir išsilavinimo. Galbūt čia, tuo atveju, yra lengviau gauti darbą.

– Ponas Kojala, kadangi iš visos situacijos šiandien panašu, kad viskas susiveda į politiką ir į „Brexit“, kaip šiandien atrodo politinė situacija pačios JK viduje? Ar ji įtempta?

– Manau, kad ji nėra įtempta, bet visi laukia sprendimo, kurį konservatorių partija priims jau kitą savaitę, kai paaiškės, ar Borisas Johnsonas, ar Jeremy Huntas taps naujuoju partijos lyderiu, premjeru, nes jų vizijos „Brexit“ klausimu šiek tiek skiriasi.

Borisas Johnsonas aiškiai sako, kad spalio 31-oji yra mirtina data, kad arba išstosime iki to laiko, arba ta diena bus paskutinė ES, o Jeremy Huntas yra kiek lankstesnis ir taip aiškiai tos datos, kaip lemiamos, neužsibrėžia. Manau, tai turės didelį poveikį, nes, ko gero, yra labai daug abejojančių ar iki spalio galima nuveikti kažką daugiau negu kad sutikti su situacija, kad britai išstoja be nieko.

– Ponia Rojak, su kokiais iššūkiais šiandien dar susiduria JK ekonomika?

– Jeigu į JK ekonominę situaciją pažiūrėtume bendrai, ta situacija tikrai yra gera. Jau ir buvo paminėta, kad yra labai žemas nedarbo lygis, infliacija kyla, bet ji kyla nuosaikiai.

2 proc. yra ta siektina riba, tas auksinis viduriukas, kurio daug šalių norėtų pasiekti.

Jei žiūrėtume bendrai, svarui tas neapibrėžtumas yra labai svarbus. Svaro svyravimas būtent ir susijęs su neapibrėžtumu. Ekonominis augimas šalyje yra sulėtėjęs, bet iš esmės tragiškos situacijos nėra. Daug manančių, kad jei mūsų laukia tas „no deal“ variantas, išėjimas be susitarimo, tai, tikėtina, kad svaras ir JAV doleris pasieks paritetą. Tai reiškia, kad kursai susilygins ir tai būtų dar didesnis smūgis.

Mes gyvename labai savotiškame laikotarpyje ir tie du trys metai, kai yra „Brexit“, turi labai daug pokyčių. Kiek blogesnės naujienos iš pasitikėjimo pusės dėl neapibrėžtumo. Kai jis yra, investuotojai ir patys gamintojai pradeda bijoti, neinvestuoti.

– Ar Lietuva pajus poveikį dėl vykstančių neramumų?

(J.R.) – Žinoma. Mes prekiaujame su JK, jau buvo bumas prieš metus, kai mūsų gamintojai ten prisandėliavo maksimumą, kiek galėjo, paskui buvo atoslūgis, o dabar vėl matome, kad prekės juda aktyviai. Tai taip pat atsilieps ir perlaidoms. Pernai iš JK gavome daugiausiai perlaidų. Dėl pačios infliacijos, dėl struktūros, kam yra siunčiami pinigai, tai galėtų paveikti, bet viskas priklausys nuo to, kokiomis sąlygomis JK išeis iš ES, jeigu išeis.

– Ponas Kojala, kas šiandien yra aišku dėl JK esančių lietuvių?

– Nelabai kas aišku. Tas neapibrėžtumas, kaip ir ekonomikoje, taip ir gyventojams kelią nerimą. Turime du galimus scenarijus ir jie yra ganėtinai skirtingi. Jeigu tas susitarimas, kurį pasiekė T. May, būtų priimtas, nors jį parlamentas atmetė jau tris kartus, tada viskas kaip ir būtų aišku. Būtų užtikrinamos sąlygos, kad tie, kurie gyveno JK iki šiol ir atvyks per pereinamąjį laikotarpį, jie neturės didelių bėdų dėl savo teisių, galės dirbti, mokytis ir pan.

O jeigu įvyks „jokio nesusitarimo“ scenarijus, tuomet bus daugiau neapibrėžtumo. Britų Vyriausybė yra įsipareigojusi užtikrinti, kad atvykusieji galėtų gauti nuolatinio gyventojo statusą, kad nesutriktų ekonominiai procesai. Kalbant apie darbuotojų kvotas ir imigraciją, taip nėra nėra niekas aišku.

– Lietuviai JK, ko gero, turi susitaupę pinigų, kurie dėl svaro kritimo tirpsta. Tiesa?

(J. R.) – Jeigu mes matome, kad svyravimai gali siekti 10 proc., į tai reikėtų atsižvelgti, bet ar šiandien reikėtų visus sukauptus indėlius, pinigus, paversti eurais, aš nežinau. Kiekvienas žmogus turėtų priimti asmeninį sprendimą, kam pinigus planuojama išleisti. Jeigu juos planuojama išleisti ES, tuomet ir laikyti patogiausia būtų eurais. Daugelis žmonių, gyvenantys JK, iš esmės, jie ir planuoja ten išleisti svarus, tai keisti kursą galima, bet nereikėtų to daryti kasdien.

– Kiek, tikėtina, svaro kursas gali dar kristi, artėjant spalio 31 dienai?

(J. R) – Jei matysime, kad JK išeina be susitarimo, tikėtinas paritetas. Tai yra dar 10-12 proc. judėjimo laisvės. Kita vertus, tikėtis, kad tai užsibus ilgai, nereikėtų, nes Europos Centrinis bankas įsitrauktų ir tą situaciją ir ją pataisytų.

– Šiuo metu JK turi du variantus: Borisą Johnsoną ir Jeremy Huntą. Kuo šie politikai skiriasi, kuris būtų naudingesnis ES?

(L.K) – Ryškus skirtumas tas, kad vienas yra favoritas, o kitas ryškus autsaideris. Borisas Johnsonas, ko gero, dalimi jau yra įsitikinęs, kad laimėjo rinkimus. Dėl palankumo ES, sunku pasakyti. Jeremy Huntas yra nuosaikesnis politikas. Jis buvo tas, kuris balsavo, kad šalis liktų ES, kryptingai palaikė T. May planą. Jis ieškojo minkštesnio išstojimo varianto. Johnsonas, jis neslepia, kad galbūt net įsiveltų į tam tikrą karą, nes yra užsiminęs, kad galbūt britų Vyriausybė nemokėtų tų 40 mlrd. svarų sterlingų, kuriuos įsipareigojo, tam, kad kompensuotų savo anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Hunto nuosaikesnė pozicija atrodytų šiek tiek saugesnė, tačiau tai nereiškia, kad Johnsonas elgsis taip, kaip sako dabar.

– Kiek šansų, kad JK ir ES pavyks susitarti ir išvengti išstojimo be susitarimo varianto?

(L.K) – Iki spalio 31-osios būtų sunku tai įsivaizduoti, nes premjeras darbą pradeda rugpjūčio mėnesį, o tai yra atostogų laikotarpis. Rugsėjį yra britų didžiųjų partijų suvažiavimas, kas reiškia, kad koncentracija bus į vidų, ne į derybas. Tai pačioms deryboms lieka tik kelios savaitės. Ar per tiek įmanoma pakeisti susitarimą dėl kurio buvo deramasi dvejus metus? Ko gero, ne.

Tai, matyt, tas lūkestis, kad gali kažkas pasikeisti pačiame susitarime, jis kiek perdėtas, tačiau greta jo gali atsirasti papildomų dokumentų, politinių deklaracijų.

– Gal turite rekomendacijų į JK planuojantiems vykti tautiečiams. Į ką jiems reikėtų dėmesį atkreipti tiek iš politinės, tiek iš ekonominės pusės?

(J.R.) – Iš ekonominės pusės, reikėtų planuotis, priklausomai nuo to, ar išvykstama ilgesniam laikui, ar tai yra mokymai, ar trumpesnis laikas. Mes matome, kad jaunimas yra labai mobilus, jie pasirenka JK, po kelerių metų – kitą šalį. Tie, kurie startuoja kaip startuoliai, jie taip pat pasirenka JK, dėl tam tikrų kriterijų, kurie yra palankūs iš verslo pusės.

Vargu, ar toks talentų pritraukimas JK pasikeistų, bet tiems, kurie į JK važiuoja be aukštesnės kvalifikacijos, jiems tas laikotarpis galėtų smarkiai sutrumpėti. Jeigu būtų pereinamasis laikotarpis, o po jo būtų peržiūrinėjami kriterijai, kas galėtų pasilikti, kokiomis sąlygomis, tai labai ilgai planuotis ir nereikėtų, o galbūt reikėtų didintis kvalifikaciją ir tada apmąstyti pasilikti Lietuvoje.

(L.K) – Aš siūlyčiau sekti informaciją ir kliautis nebūtinai žiniasklaida, bet yra oficialūs šaltiniai, tiek britų Vyriausybė, tiek Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Jie atnaujina informaciją ir tai yra svarbu, nes daliai žmonių tikrai reikės susitvarkyti dokumentus, pateikti įrodymus, kad jie gyvena JK ir pan., o tai gali