Paaiškėjo esminiai Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkė Theresos May su Briuseliu pasiekto preliminaraus „Brexit“ susitarimo punktai, atskleidžiantys, kokių kompromisų teko padaryti britų vyriausybės vadovei.

Skelbiama, kad pagal šį susitarimą bus daugiau reguliavimo pasienyje tarp Šiaurės Airijos ir Britanijos, kas yra tikra „raudona linija“ Šiaurės Airijos demokratinei unionistų partijai, kuri neabejotinai nepritars šiam susitarimui JK parlamente.

Be to, JK gali potencialiai įstrigti situacijoje, kuri susidarys siekiant išvengti fizinės sienos atsiradimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, „nebent ir kai“ bus rastas kitas sprendimo būdas. Tačiau JK neturės galimybės vienašališkai pasitraukti.

Dokumentas taip pat numato neribotą pereinamąjį laikotarpį, kas iš esmės reiškia, kad JK liks Europos Sąjungoje, tačiau neturės balso teisės nustatant jos taisykles. Tai reiškia, kad šalis privalės laikytis aplinkosaugos ir kitokių taisyklių, kad „būtų užtikrintos vienodos sąlygos“.

„Brexit“ šalininkai jau pavadino susitarimą referendumo išdavyste ir grasina rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo JK vyriausybės vadove. Tačiau Th. May pabrėžia, kad susitarimas atitinka „nacionalinį interesą“, ir ji savo „galva ir širdimi“ mano, kad tai yra geriausias susitarimas, kurį galima pasiekti.

Airijos siena

Dokumente patvirtinama, kad visa JK liks ES muitų sąjungoje, jeigu iki pereinamojo laikotarpio pabaigos 2020 metų gruodį nebus rastas kitas sprendimas siekiant išvengti fizinės sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos.

Pagal vadinamąjį Airijos „saugiklį“, Britanija ir Šiaurės Airija liks toje pačioje muitų teritorijoje, kas reiškia, kad nebus jokių muitų, kvotų ar prekių kilmės patikrinimų Airijos jūroje. Tačiau JK privalės taikyti ES taisykles pramoninėms, aplinkosauginėms ir žemės ūkio prekėms Šiaurės Airijoje. Tai turės prižiūrėti JK pareigūnai, tačiau ES pareigūnai galės reikalauti taip pat dalyvauti.

Tokios nuostatos patvirtina Šiaurės Airijos demokratinės unionistų partijos nuogąstavimus, kad su Šiaurės Airija bus elgiamasi kitaip, nei su likusia JK dalimi. Dokumente nurodoma, kad Šiaurės Airija laikysis visų bendrosios rinkos taisyklių dėl prekių, kad šios galėtų laisvai cirkuliuoti ES teritorijoje, tačiau negalės daryti įtakos dėl jų.

Kai bus taikoma ES teisė, „galutiniu arbitru“ bus Europos Teisingumo Teismas. Jis nagrinės visus nesutarimus dėl ES teisės taikymo Šiaurės Airijoje, ir Britanija tokių bylų svarstyme dalyvaus taip, tarsi vis dar yra ES narė.

Londonas ir Briuselis turės teisę nuspręsti, kada toks „saugiklis“ nebebus reikalingas, nes pasiektas naujas prekybos susitarimą. Tačiau nė viena pusė negalės veikti bet ministrų abiejose pusės pritarimo per šešis mėnesius.

Pereinamojo laikotarpio pratęsimas

Išstojimo susitarimas patvirtina, kad Britanijai iki 2020 gruodžio 31 d. bus taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu ES teisės aktai ir toliau galios Britanijoje. Tačiau susitarimas suteikia Britanijai teisę „bet kuriuo metu“ iki 2020 metų liepos 1 d. prašyti pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kad būtų galima pasiekti galutinį susitarimą dėl Airijos sienos.

Tiesa, ES „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier pabrėžė, kad toks pratęsimas galimas tik vieną kartą.

Taip pat numatoma, kad pereinamuoju laikotarpiu JK ir toliau mokės įmokas į ES biudžetą.

Išstojimo nuostata

Th. May pasiekė savo tikslą, kad būtų sudaryta nepriklausomą „bendra konsultacinė darbo grupė“, kuri nuspręs, kada nebebus taikomas Airijos „saugiklis“, kad JK neliktų „įstrigusi“. Numatoma, kad JK informuos ES, kad, jos nuomone, tokio „saugiklio“ taikyti nebereikia, ir minėta darbo grupė per šešis mėnesius turės nuspręsti, ar ES pagrįstai taiko Airijos „saugiklį“. Taip siekiama neleisti ES nepagrįstai blokuoti JK pasitraukimą iš „saugiklio“ mechanizmo.

Minėtą darbo grupę sudarys du atstovai iš Londono ir Briuselio bei vienas nepriklausomas žmogus. Veikiausiai tai bus teisėjai.

Taisyklės

Kaina, kurią JK turės sumokėti už tokį Airijos „saugiklį“, yra ta, kad šalis privalės laikytis ES taisyklių, kuriomis siekiama užtikrint „vienodas žaidimo sąlygas“. Tos taisyklės yra įvardintos „ilgame priede“.

Th. May pati yra sakiusi, kad nori, jog JK laikytųsi „bendros taisyklių knygos“ kalbant prekybinį susitarimą dėl prekių ir žemės ūkio produkcijos. Tačiau susitarime numatyta daug kitų taisyklių, susijusių su valstybės parama: subsidijas pramonei, darbuotojų teises, konkurencinę politiką, aplinkosaugos ir mokesčių taisykles. „Brexit“ šalininkai ir net kai kurie pasilikimo šalininkai perspėja, kad tai reikš, jog galios Briuselio taisyklės, kurioms Londonas negalės daryti įtakos.

Skyrybų sąskaita

JK sumokės maždaug £39 mlrd., tačiau tokie mokėjimai bus atlikti bėgant laikui, kaip, pavyzdžiui, pensijų mokėjimai ES pareigūnams. Pusė šios sumos bus skirta sumokėti už pereinamąjį laikotarpį, kai labai mažai kas keisis ir JK laikysis ES taisyklių.

Laisvas žmonių judėjimas

Nutraukti laisvą žmonių judėjimą buvo vienas pagrindinių Londono reikalavimų, ir tai įvyks pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Būsimos imigracijos taisyklės nėra įtrauktos į dabartines derybas, kas reiškia, kad JK galės pati nusistatyti taisykles po pereinamojo laikotarpio, nors ES spaus Londoną nustatyti atskiras taisykles ES piliečiams, mainais į geresnį prekybos susitarimą. Dabar JK gyvenančių 3 mln. ES piliečių nei Europos šalyse gyvenančio vieno milijono JK piliečių teisės bus garantuotos.