Daugelis Lietuvos emigrantų, gyvenančių Britanijoje, seka su „Brexit“ susijusias naujienas. Ekspertai kone vienareikšmiškai tikina, kad tie žmonės, kurie sąžiningai ir teisėtai gyveno ar gyvena Didžiojoje Britanijoje, gali būti tikri, kad ir po išstojimo gaus atitinkamas išmokas ir kitas socialines garantijas.

Tiesa, apie tai, kas laukia neteisėtai ten gyvenančių piliečių, pasakyti gana sunku.

Egzistuoja atsarginis planas

ES ambasadorė Jovita Neliupšienė „DELFI diena“ sakė, kad viskas priklauso nuo britų apsisprendimo. Ji taip pat akcentuoja tai, kad net išstojus be susitarimo egzistuoja atsarginis planas.

„Sumaišties yra gerokai mažiau. Visų pirma, kaip ir pasakė vadovai praėjusią savaitę, reikia sulaukti, kol JK apsispręs, ko jie nori. Buvo sutarta, kad balandžio 12 yra ta diena, kai Britanija turėtų palikti ES, jeigu norėtų būti ilgiau, turėtų surengti EP rinkimus. Didžioji diskusija šiuo metu yra persikėlusi į britų parlamentą Londone, bandome suprasti, kas ten vyksta, o suprasti nėra paprasta, nes reikia sekti kelias diskusijas vienu metu. Britų parlamentas, kuris neturi vieningos pozicijos ir yra kelios grupės viduje.

Kada procesas baigsis? Manau, kad visų pirma tai priklauso nuo britų apsisprendimo. Trečiadienį, balandžio 10 dieną, renkasi Europos Sąjungos šalių vadovai ir jie turės nuspręsti, ar pratęsti dar kartą iki gegužės 22. Tai yra diena, kurios prašo premjerė Theresa May. Britai turbūt suvokia, kad jeigu norėtų

ES pasilikti ilgiau, rinkimus jie turėtų rengti anksčiau, nes turės teisinių ir politinių pasekmių, nes kiekviena šalis turi būti atstovaujama “, – „DELFI laidoje“ sakė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė.

Išėjimas – itin skausmingas

Ambasadorės teigimu, šiuo metu Britanijoje vykstantys dalykai yra gera pamoka kitoms šalims, kad išstojimas iš ES toli gražu nėra paprastas. „Visų pirma, „Brexit“ yra tai, ko turbūt niekas iš kitų šalių nenorėjo ir tai, deja, yra skausmingas procesas, kaip ir bet kurios skyrybos.

Kita vertus, britai buvo sudėtinė ES dalis, strateginis partneris ir bus, net jeigu išeis iš ES. Tačiau daugelis Europos lyderių sako, kad jeigu būtų įmanoma atsukti laiką atgal ir pakeisti sprendimą, visi padarytų daug, kad britai liktų, deja, sprendimą reikia gerbti. Reikia žiūrėti ne į nuovargį, bet atrasti gerąją pusę.

Po to, kai vyko britų referendumas, tikėjimas ES institucijomis, pasitikėjimas ES, visi rodikliai parodė, kad Europos Sąjungos reikia, visa tai parodė, kad ES yra vertybė, faktas, už kurį reikia kovoti ir kuris nėra duotybė.

Pasirodo, kad išeinant tai yra labai skausminga: lėtėja ekonomika, prekyba mažėja, visuomenės susipriešinimas gilėja, yra daugybė neigiamų pasekmių. Vis tik svarbiausia, kad liekančioje ES, būtų teigiamas požiūris.Manau, kad daugelis žmonių turėjo apmąstyti, kiek daug dalykų mus sieja, kad esame taip glaudžiai susiintegravę, kad būtų skaudu tai prarasti“, – laidoje kalbėjo J. Neliupšienė.

Ramina dėl deportacijų

Ambasadorė pabrėžia, kad britų Vyriausybė yra ne kartą sakiusi, kad sieks užtikrinti tokias pačias žmonių teises, kokios jos yra dabar. J. Neliupšienė ramina lietuvius, kad ištikus bėdai lietuviai gali kreiptis pagalbos ir į ambasadą.

„Praėjo jau dveji metai nuo to laiko, kai britai raštu pranešė, kad jie tikrai yra pasiruošę išeiti iš Europos Sąjungos. Nerimo ir didelių baimių – tikrai buvo, bet, manau, kad tie, kurie sąmoningai galvojo ir suprato, kad tas procesas juda į tikrą išsiskyrimą, turėjo laiko pasiruošti. Kita vertus, tiek verslas, tiek žmonės, buvo nuolat užtikrinami, kad bus sukurtos palankios sąlygos žmonėms ten, kur jie gyvena. Ar situacija pasikeis, galima atsakyti dvejopai.

Jeigu iš ES britai išeis su išstojimo sutartimi, prasideda pereinamasis laikas, kuris truks beveik dvejus metus.

Šiuo laikotarpiu situacija, galima sakyti, beveik nesikeistų, dar būtų galima tvarkyti dokumentus. Jeigu Britanija išstos be susitarimo, tada visi žmonės – britų valioje. Tačiau iš to, ką britai yra pateikę, tikrai matome, kad yra dedamos pastangos sukurti kuo geresnę aplinką. Visa Vyriausybė yra ne kartą sakiusi, kad sieks užtikrinti tokias pačias žmonių teises, kokios jos yra dabar“, – sako J. Neliupšienė.

Ambasadorė ramina tuos, kurie baiminasi galimų deportacijų. J. Neliupšienė pabrėžė, kad sunku įsivaizduoti, kad tokių priemonių būtų galima imtis teisinėje valstybėje visai be priežasties.

„Teisės viršenybės principas yra tame, kad bet kuri valdžia, o ypač šalis, kuri yra Europoje, vadovaujasi teisėtumo principais. Sunku įsivaizduoti, kad tokių veiksmų galėtų imtis teisinė šalis ar be pagrindo. Jeigu taip atsitiktų, yra visos teisinės priemonės tiems žmonėms gintis, yra konsulinės įstaigos, kurios gali padėti. Be to, ES yra priėmusi vadinamąjį „atsarginį planą“, kas nutiktų išstojus be susitarimo. To plano esmė, kad dar devynis mėnesius taikysime tokias pat priemones, teises, pareigas britų piliečiams Europos Sąjungoje, kokias taikys ir Britanija Europos Sąjungos piliečiams, kurie gyvena ten. Tai yra savotiškas pasiruošimas“, – sakė J. Neliupšienė.

Ambasadorė taip pat pabrėžė, kad nusiraminti turėtų ir tie, kurie gyvena iš pašalpų, nes jų veikiausiai tikrai nepraras.

„Galima teisėtai gyventi ir gauti pašalpas, tikriausiai viskas priklausys nuo to, koks bus susitarimas. Tame susitarime yra numatytas ir socialinių išmokų koordinavimas. Tai yra žmonės, kurie dirbo, užsidirbo pensijas, išmokas, kurios priklauso pagal gyvenamą vietą, tai pašalpos užtikrinamas.

Manau, kad viskas priklausys nuo britų apsisprendimo. Sakykime, didelė tikimybė, kad nepraras išmokų. Nesinori britų nei perfrazuoti nei prifantazuoti, britų pareigūnai turėtų atsakyti į šiuos klausimus“, – laidoje „DELFI diena“ sakė J. Neliupšienė.

Priėmė naują įstatymą

Didžiosios Britanijos parlamentarai pirmadienį priėmė naują įstatymą, kuriuo siekiama šią savaitę išvengti JK išstojimo iš ES be sutarties, įpareigojantį vyriausybę prašyti ES lyderių vėl atidėti „Brexit“.

Praėjusią savaitę pateiktam teisės aktui, kuris buvo skubiai priimtas abejų parlamento rūmų, priešinosi vyriausybė, teigianti, kad tokia iniciatyva gali apriboti jos galimybes per derybas su Europos Sąjunga.

„Tai visiška nesąmonė“, – įstatymų leidėjams sakė Andrea Leadsom, parlamente atstovaujanti vyriausybei.

„Kategoriškai tam nepritariu, kadangi tai yra visiškai neįprasta“, – pridūrė ji. Teisės aktas buvo priimtas parlamentarų iniciatyva, apeinant įprastą priėmimo tvarką, pagal kurią parlamentarai svarsto ir priima vyriausybės siūlomus teisės aktus.

Pagal naująjį įstatymą, vyriausybė dabar turės antradienį pateikti parlamentui siūlymą dėl „Brexit“ atidėjimo. Vėliau šį planą ministrė pirmininkė Theresa May pateiks ES lyderiams per trečiadienį prasidėsiantį viršūnių susitikimą.

Parlamentarams bus leista balsuoti dėl vyriausybės plano ir patiems siūlyti, kokios trukmės turėtų būti atidėjimas. Įstatymas leidžia vyriausybei siekti bet kokios trukmės atidėjimo nuo gegužės 22 dienos. Th. May jau prašė atidėti „Brexit“ iki birželio 30 dienos, bet galutinį sprendimą priims ES lyderiai, galintys sutikti nukelti išstojimą tik daug vėlesniam laikui.

Priimtas įstatymas faktiškai neužkirs kelio JK išstojimui iš bloko nepasiekus sutarties, kai penktadienį Britanijai sukaks Bendrijos nustatytas galutinis terminas. Toks scenarijus įsigalios automatiškai, jei per viršūnių susitikimą Britanijai ir ES nepavyks susitarti, kad „Brexit“ būtų dar kartą atidėtas.

Londonas taip pat galėtų atšaukti „Brexit“, visiškai sustabdydamas ES sutarties 50-ojo straipsnio procesą – formalią procedūrą, kurios laikosi valstybės narės, norinčios palikti Bendriją.