Britai siunčia karo laivus į Baltijos jūrą - Anglija.lt
 

Britai siunčia karo laivus į Baltijos jūrą 

Didžioji Britanija ketina pasiųsti penkis karinius laivus į Baltijos jūrą, pranešė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas, NATO ruošiantis svarstyti papildomus pajėgumus Rytų Europoje.

„Mūsų NATO kontingento didinimas siunčia stiprią žinią mūsų priešams, kad esame pasiruošę reaguoti į bet kokią grėsmę ir ginti savo sąjungininkus“, – sakė gynybos sekretorius, kurį trečiadienį cituoja britų žiniasklaida.

„2016 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos regionui – mūsų laivai bus ten pasiųsti kaip (NATO) Karinių jūrų pajėgų grupės, Priešmininių laivų junginio ir pratybų BALTOPS dalis“, – pridūrė jis.

Jungtinė Karalystė apie šiuos planus paskelbė trečiadienį Briuselyje prasidedančio NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse. NATO ministrai ketina patvirtinti planus plėsti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje, kuri nerimauja dėl Rusijos veiksmų.

Kiek anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė keturis kartus didinanti savo gynybos biudžetą Europai.

Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad sutarimas dėl papildomo NATO buvimo rytiniame pakraštyje Aljanso dokumentuose turėtų būti įtvirtintas pirmą kartą, tačiau konkretūs pajėgumai bus derinami vėliau.

Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.

Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.

Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Ketina siųsti ir karius

Planuojama, kad britų kariai gali būti dislokuoti šalia NATO rytinės sienos. Tokiu būdu tikimasi tęsti Rusijos atgrasymo strategiją. Nuo 500 iki 1000 karių būtų permetami į Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją.

Šie ketinimai bus aptarti ir trečiadienio susitikime Briuselyje. Karinius dalinius sudarytų amerikiečių, britų ir vokiečių kariai.

Britų ambasadorius NATO seras Adamas Thomsonas patvirtino, kad Didžioji Britanija pasiruošusi vykdyti atgrasymo politiką ir skirti visus galimus resursus. „Atgrasymas dabar yra pagrindinė mūsų užduotis“, – teigė jis.

„Turime būti pakankamai pasiruošę kovai, kad ramiai galėtume grįžti prie kasdienių reikalų“, – sakė ambasadorius.

Parengta pagan BNS informaciją

Didžioji Britanija ketina pasiųsti penkis karinius laivus į Baltijos jūrą, pranešė gynybos sekretorius Michaelas Fallonas, NATO ruošiantis svarstyti papildomus pajėgumus Rytų Europoje.

„Mūsų NATO kontingento didinimas siunčia stiprią žinią mūsų priešams, kad esame pasiruošę reaguoti į bet kokią grėsmę ir ginti savo sąjungininkus“, – sakė gynybos sekretorius, kurį trečiadienį cituoja britų žiniasklaida.

„2016 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijos regionui – mūsų laivai bus ten pasiųsti kaip (NATO) Karinių jūrų pajėgų grupės, Priešmininių laivų junginio ir pratybų BALTOPS dalis“, – pridūrė jis.

Jungtinė Karalystė apie šiuos planus paskelbė trečiadienį Briuselyje prasidedančio NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse. NATO ministrai ketina patvirtinti planus plėsti Aljanso karinį buvimą Rytų Europoje, kuri nerimauja dėl Rusijos veiksmų.

Kiek anksčiau šį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė keturis kartus didinanti savo gynybos biudžetą Europai.

Lietuvos pareigūnai BNS sakė, kad sutarimas dėl papildomo NATO buvimo rytiniame pakraštyje Aljanso dokumentuose turėtų būti įtvirtintas pirmą kartą, tačiau konkretūs pajėgumai bus derinami vėliau.

Reaguojant į Rusijos veiksmus, Lietuvoje jau dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika ir įkurtas nedidelis NATO štabas.

Baltijos šalys siekia, kad kiekvienoje iš jų būtų dislokuota po tarptautinį batalioną. Papildomų NATO pajėgų siekia ir kaimyninė Lenkija. Vakarų sąjungininkai sutinka siųsti rotuojamas pajėgas, bet siūlymai steigti nuolatines bazes kol kas paramos nesulaukia, nerimaujant dėl Rusijos reakcijos.

Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme, ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Ketina siųsti ir karius

Planuojama, kad britų kariai gali būti dislokuoti šalia NATO rytinės sienos. Tokiu būdu tikimasi tęsti Rusijos atgrasymo strategiją. Nuo 500 iki 1000 karių būtų permetami į Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją.

Šie ketinimai bus aptarti ir trečiadienio susitikime Briuselyje. Karinius dalinius sudarytų amerikiečių, britų ir vokiečių kariai.

Britų ambasadorius NATO seras Adamas Thomsonas patvirtino, kad Didžioji Britanija pasiruošusi vykdyti atgrasymo politiką ir skirti visus galimus resursus. „Atgrasymas dabar yra pagrindinė mūsų užduotis“, – teigė jis.

„Turime būti pakankamai pasiruošę kovai, kad ramiai galėtume grįžti prie kasdienių reikalų“, – sakė ambasadorius.

Parengta pagan BNS informaciją

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: