Bet kuriame pasaulio krašte ištarkite „kepta žuvis su bulvėmis“, ir žmogus iš karto pagalvos apie Didžiąją Britaniją. Tačiau BBC išsiaiškino, kad šis tradicinis britiškas patiekalas iš tiesų nėra jau toks „britiškas“.

O pasirodo, kad britai už šią savo virtuvės klasiką turi būti dėkingi ... imigrantams iš Rytų Europos. Būtent jie į šalį ir atvežė keptos žuvies receptą prieš daugiau nei 150 metų.

Istorikė Denise Phillips rengiant BBC dokumentinių filmų ciklą „The Best of British Takeaways“ sakė, kad keptos žuvies tešloje receptą į Britaniją devynioliktojo amžiaus pradžioje ar viduryje atvežė žydų imigrantai iš Rytų Europos.

Jie ėmė atidarinėti „keptos žuvies sandėlius“. Šis terminas pirmą kartą buvo paminėtas Charleso Dickenso kūrinyje „Oliveris Tvistas“, kuris iš pradžių dalimis buvo išleistas 1837-1839 metais.

„Fiš en čips“ istorija

Manoma, kad pirmasis „keptos žuvies sandėlis“, kur buvo patiekiama kepta žuvis tešloje su keptomis bulvėmis, buvo atidarytas Londono Bow rajone 1860 metais. Jį atidarė žydas imigrantas iš Rytų Europoje Josephas Malinas.

Karalienės Viktorijos laikų Anglija tiesiog iš proto išsikraustė dėl šio patiekalo, ir greitai visoje Jungtinės Karalystės teritorijoje jau veikė 25 tūkst. vietų, kur buvo galima paskanauti žuvies su bulvėmis.

Pasak D. Phillips, tūkstančiai žydų atvyko į Britaniją bėgdami nuo persekiojimo, daugiausia Rusijoje ir kitose Rytų Europos dalyse. Beje, verta paminėti, kad tradicinis žydiškas šio patiekalo variantas būdavo patiekiamas šaltas, nes žuvį kepdavo penktadienio vakarą dar prieš Šabą. Ir žuvis būdavo kepama ne tešloje, o džiūvėsėliuose.

„Tešla išpopuliarėjo po to, kai žuvį imta kepti komerciniu mastu. Ir taip kuklus imigrantų patiekalas tapo nacionaline vertybe“, – pabrėžė istorikė.