Didžiosios Britanijos vyriausybė pirmadienį buvo priversta atsisakyti planų ilgesnį laiką nepateikus kaltinimų laikyti įtariamus teroristus, nes Lordų Rūmai balsavo prieš tokią priemonę leidžiantį įstatymą.

Vidaus reikalų sekretorė Jacqui Smith (Džeki Smit) sakė, planuojanti iš siūlomo naujo kovos su terorizmu įstatymo projekto išbraukti nuostatą, leidžiančią sulaikyti įtariamuosius ne 28, o 42 dienas, tačiau ši priemonė gali būti vėliau siūloma atskirame įstatyme.

Pasiūlymo priešininkai, tarp jų opozicijos nariai, žmogaus teisių aktyvistai ir kai kurie premjero Gordono Browno (Gordono Brauno) vadovaujamos Leiboristų partijos nariai vadino Lordų Rūmų sprendimą "žeminančiu atsitraukimu" ir pilietinių teisių pergale.

Pirmadienį nerenkamų aukštųjų parlamento rūmų nariai atmetė siūlomą įstatymo projektą. Prieš jį balsavo 309, o palaikė 118 parlamentarų. Nuostata, pagal kurią įtariamieji gali būti sulaikomi 42 dienoms, Atstovų Rūmuose birželį buvo priimta tik devynių balsų persvara, be to, prieš ją pasisakė 36 Leiboristų parlamentarai.

Po balsavimo kalbėdama parlamente J.Smith pareiškė, kad Britanija susidūrė su "itin rimta" grėsme. Vidaus reikalų sekretorė taip pat kaltino įstatymo priešininkus, jog jie "pasiruošę ignoruoti teroristų keliamą grėsmę, bijodami priimti griežtus, tačiau reikalingus sprendimus".

"Mano prioritetas tebėra Britanijos žmonių apsauga. Netikiu, jog pakanka sukryžiuoti pirštus ir tikėtis geriausia, nors kai kurie parlamento nariai aiškiai taip galvoja, - sakė ministrė. - To nepakanka. Kalbant apie nacionalinį saugumą, esama tam tikros rizikos, kurios nesu pasiruošusi prisiimti... Nesu pasiruošusi palikti Britanijos žmones be apsaugos, kuri jiems reikalinga".

Pasak J.Smith, po pastarojo sprendimo turės būti paruoštas naujas įstatymo projektas, kuris gali būti pateiktas parlamentui "jeigu kada nors kiltų toks poreikis". Generaliniam prokurorui numatoma sudaryti galimybę prašyti teisėjo leisti sulaikyti įtariamuosius ekstremistus iki 42 dienų.

Opozicinės partijos pasveikino Lordų Rūmų sprendimą, kurį vadino vyriausybės pralaimėjimu, taip pat griežtai neigė J.Smith kaltinimus dėl neryžtingumo.

"Mes, esantys šioje rūmų pusėje, esam puikiai pasiruošę griežtai kovoti su terorizmu, imtis ryžtingų priemonių ir priimti sudėtingus įstatymus, jeigu tai būtina", - sakė pagrindinės opozicinės Konservatorių partijos atstovas vidaus reikalų klausimams Dominicas Grieve'as (Dominikas Grivas).

Šį sprendimą taip pat pasveikino žmogaus teisių gynimo organizacijos.

"Padorumo normos sako, jog negalima laikyti žmonių be teismo iki šešių savaičių", - sakė Aktyvistų grupės "Liberty" vadovė Shami Chakrabarti (Šami Čakrabarti), kuri aktyviai kovojo, kad siūlomas įstatymas nebūtų priimtas.

Po 2005 metų liepą Londone surengtų mirtininkų išpuolių, per kuriuos žuvo 56 žmonės, tarp jų keturi sprogdintojai, G.Browno pirmtakas Tony Blairas (Tonis Bleras) ankstesnį 14 dienų ilgiausio ikiteisminio sulaikymo terminą padidino iki 28 dienų.

T.Blairo vyriausybė iš pradžių siūlė nustatyti 90 dienų ikiteisminio sulaikymo laikotarpį, tačiau nepavykus jo priimti buvo susitarta dėl keturių savaičių termino.