Mokslininkai, siekiantys galutinai išsiaiškinti tikslų Stonhendžo amžių, pirmadienį pradėjo kasinėti šį legendinį Didžiosios Britanijos monumentą, rašo britų visuomeninės televizijos BBC naujienų svetainė.

Per pirmuosius po 40 metų kasinėjimus Stonhendžo viduje, kurie truks dvi savaites, mokslininkai mėgins ištirti kelis akmenis, kurie yra statinio centre, ir, skirtingai nei kiti akmenys, yra doleritai.

Tyrėjai mano, kad šie akmenys, atgabenti iš Velso, - gali padėti atskleisti paslaptį, kokia buvo tikroji Stonhendžo paskirtis.

Pagal jų versiją, megalitiniai statiniai netoli Solsberio iš tikrųjų buvo vieta, kurioje dirbo gyduoliai.

Vieno svarbiausių Britanijos įžymybių kasinėjimą finansuoja britų nacionalinis transliuotojas BBC.

Darbų eiga bus filmuojama specialiai laidai "Timewatch", kuri bus rodoma šių metų rudenį.

Darbams vadovauja du žymūs Britanijos ekspertai, kurie studijuoja Stonhendžo istoriją: profesorius Timas Darvillis ir profesorius Geoffas Wainwrightas.

Jie mano, kad megalitas Viltšyro grafystėje - tai "neolito epochos Lurdas" - šventa vieta, į kurią vyko geidžiantys pasveikti maldininkai.

Šiai savo versijai patvirtinti mokslininkai pateikia faktą, kad tarp Stonhendže rastų senovės žmonių palaikų daugelis turi aiškių sužeidimų ir sužalojimų pėdsakų.

Naudodami modernias technologijas mokslininkai nustatė, kad daugelis žmonių įveikė didžiulius atstumus, kol pasiekė dabartinį Viltšyrą.

Be to, T.Darvillis ir G.Wainwrightas nustatė dolerito akmenų, kurie yra statinio centre, kilmę. Jų skaičiavimais, šie akmenys atvežti iš vietovės, kuri nuo dabartinės jų vietos yra už 250 km - Velso vakarinėje dalyje.

Neolito laikų įrašai, rasti šioje Britanijos dalyje, rodo, kad senovės žmonės tikėjo magiška akmenų galia.

Kol kas mokslininkai mano, kad Stonhendžas buvo pastatytas 2 550 metais iki mūsų eros.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.