Įpasta manyti, jog Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai bendrauja tik su lietuviais ir lieka uždarose bendruomenėse. Tačiau yra nemažai atvykėlių, kurie bendrauja su kitataučiais ne tik darbe. Apie santykius su juos supančiais žmonėmis pasakoja trys Britanijos lietuviai:
Evaldas Krulis (Derbis): Britanijoje gyvenu penkerius metus ir anglų kalbą jau moku. Esu laisvai samdomas stalius, darbas savarankiškas. Tekdavo daug pačiam bendrauti su klientais, taip ir pramokau. Mano draugų tarpe - nemažai užsieniečių, daugiausiai slovakų, su kuriais susipažinau pirmajam darbe. Žaidžiu krepšinį – ten taip pat įsigijau „krepšinio draugų“. Šiaip lengviau bendrauti su kitais užsieniečiais nei su vietiniais. Bendraudamas su anglais, jaučiu “kompleksą” – ne tik dėl kalbos, bet ir dėl to, kad jie, mano nuomone, dviveidžiai. Į akis šypsosi, bet iš tikrųjų, man atrodo, kad jie labai nusistatę prieš kitataučius, nemėgsta jų. Nors nesakyčiau, kad visi tokie… Labai skiriasi jų humoras nuo mūsų, būna, kad, pavyzdžiui, kokio senesnio jų filmo nesi matęs, jau ir nesuprasi vieno ar kito juokelio.
Nesu lenkų megėjas (juokiasi). Jie žiaurūs savanaudžiai, mano nuomone. Aišku, ir čia negalima sakyt, kad visi tokie. Tarp pažįstamų yra ir musulmonų. Jie ne tokie, kaip jų tėvai, „normalūs“: eina į vakarėlius, pramogauja.
Norėčiau pakeisti miestą. Bet čia mane laiko draugai, daugiausiai – lietuviai. Lietuviai liks lietuviais, nors visai norėčiau daugiau draugų anglų, daugiau su jais bendrauti. Jei pakeisčiau miestą, manau, daugiau to bendravimo būtų.
Vytautas Beržanskas (Alfretonas): Viskas priklauso ne nuo to, kokios žmogus yra tautybės. Gyvenu čia 10 metų, čia baigiau mokyklą, universitetą, dabar dirbu advokatu, todėl pas mane draugų lietuvių vienas kitas. Su jais susipažinau žaisdamas krepšinį. Specialiai draugų lietuvių neinu ir neieškau. Daugiausiai bendrauju su žmonėmis, su kuriais baigiau universitetą. Mano sužadėtinė – anglė.
Tai, kad esu lietuvis, visada bus mano dalis. Visada kalbėsiu su lengvu akcentu, mano klientai visada žinos, kad esu užsienietis. Yra klientų, kurie mano, kad dėl to neduosiu gero patarimo. Tik savo profesionalumu ir darbu galiu įrodyti, kad yra kitaip. Kaip pats save priimsi, taip tave priims ir kiti. Nuolatinis galvojimas, kad esi „kitoks“ tik pakenks.
Lietuvių problema – jie apsiriboja lietuvių bendruomene. Labai sunku iš šio rato išeiti neišmokus kalbos. Ir tada jie jaučiasi nuskriausti, nevertinami.
Bet siūlau pažiūrėti į viską iš kitos pusės: jei į Lietuvą atvažiuoja kitatautis, ir ypač kitos odos spalvos žmogus, kaip į jį žiūri lietuviai? Ar jie labai svetingai jį sutinka? Geriausiai čia tinka pasakymas: protingas žmogus nespręs apie knygą iš jos viršelio.
Aušra Aleksejūnaitė (Londonas): Lietuviai draugai mano čia yra tik tie, su kuriais susipažinau dar Lietuvoje. Daugiau lietuvių draugų nelabai ieškojau ir nelabai ir susiradau. Su kitais gyvenimas suvedė čia, Londone: yra draugų iš Čekijos, iš Pietų Afrikos, iš Naujosios Zelandijis, iš Australijos, iš Bosnijos, žodžiu, mišru. Britų mano draugų rate nėra. Net nežinau, kodėl… Na, jei atvirai, tai jie gan konservatyvūs ir užsidarę. Ko neliečia darbas, tą jie laikosi sau – savo kompaniją, savo pasilinksminimo vietas. Kas su darbu susiję, taip – einam ir į pabus ir visokius kompanijų vakarėlius, bet į gimtadienius, išvykas nekviesčiau nei aš jų, nei jie, manau, manęs. Buvo kažkokių bandymų, bet nelabai, nelabai… Su tais žmonėm, kurie šioje šalyje gimę ar užaugę, kokiais pakistaniečiais, indais ar kitais, jie neturi problemų ir turi daug draugų, o su atvažiavusiais - kitaip.
Mano vyras yra britas. Tačiau su juo susipažinom ne Britanijoj, o Afrikoj per atostogas. Jo tėvai - britai iš Šiaurės Anglijos. Su jo draugais bendraujam, bet jų savo draugais kol kas nelaikau. Nežinau, gal jie kada pataps šeimos draugais?
Kaip mano šeima Lietuvoje reaguoja, kad anglas? Man atrodo, jie tokiais įtartinais žvilgsniais žiūrėjo tada, kai prieš kokius šešis metus pradėjau eiti į pasimatymus su užsieniečiais. Ne tai, kad nenorėjo, bet tiesiog nesuprato. Kai parskraidinau savo sužadėtinį namo, viskas buvo gerai, nes jie pamatė, kad jis geras žmogus. Aišku, nelabai susišnekėjo, bet yra ženklai, yra juokas, yra kažkoks supratimas, todėl nekyla jokių problemų. Mano vyras lietuviškai mokosi – tai padeda.
Dirbu registratore, bendradarbiai – daugiausiai anglai. Nežinau, gal tai tik mano nuomonė, bet su tais žmonėm, su kuriais praleidi laiką nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo ryto iki vakaro, nežinau, ar dar norėtum praleisti savaitgalį. Tikriausiai, nelabai. Nes norisi pakeisti aplinką. Pavyzdžiui, aš labai atskiriu savo asmeninį gyvenimą nuo darbo.
Į lietuvių bendruomenės veiklą neįsitraukiu... Kažkaip neskirstau kokioje – britų ar lietuvių veikloje – dalyvauju, tiesiog visą laiką stengiuosi aplankyt kuo daugiau filmų, spektaklių, kad akiratis prasiplėstų. Jei pradėčiau užsiimti lietuvių veikla, tektų daugiau į tai koncentruotis, ir man neliktų dėmesio ar kantrybės kitokiom veiklom. Aš mieliau nueinu ir pasižiūriu afganų filmą, į švedų parodą, o paskui su argentiniečiais draugais – į regbio rungtynes. Man taip įdomiau.
Kalbino Inga Janiulytė
Komentarai
o man lietuviai patys geriausi :PP
Labai pritariu Alfonco ir aha mintim si karta. Aukso zodziai "Koks pats esi , tokius ir pritrauki". Vis tik ismintingas zmogus tas Alfonsas...
as galvoju kad kiekvienas pradekime nuo saves ir paziurekime realiai i save...o tada putokimes-tas pletkininkas,taspinigu vergas,ta-kale.... nuo saves....
Dar pamirsau pridurti, kad anglai taip pat yra pilni kompleksu ir visokiu kitokiu problemu, tad jie ir nepuola stacia galva i naujas pazintis bei draugystes. Be to, anglai taip pat vieni kitiems pavydi, tad nereikia sakyt, kad lietuviai yra blogiausi.
Taciau kai pradedi zmones pazinti, pamatai, kad jie zavisi tavimi. Man dauguma pasako, kad kokia as saunuole, kad atvaziavau viena i svetima sali ir taip puikiai man sekasi. Ir dar priduria, kad jis/ji taip negaletu, nes mamos salia nebutu, sesers ar dar ko nors.
Vis delto, mes esam drasi tauta, nes dauguma anglu nepuola emigruoti i svetimas salis ir ieskoti tos kiekvienam skirtingai suprantamos laimes.
AS UK 10 metu ir bendrauju su visais is eiles. Ir lietuviu teko sutikti per situos metus ir su kitatauciais bendrauju. Dirbu su anglais, vakareliai su anglais/lietuviais/australais/airiais. Man visai dzin kas is kur ir kokiu saliu. Turiu ir lenku pora draugu, viska su jais gerai. Vienu zodziu, sprendziu apie zmones individualiai ir nesukuoju visu su tuo paciu sepeciu. O kad anglai uzsisklende - sutinku, taciau tik is pradziu. Jeigu tu jiems parodai, kad nori bendrauti, jie automatiskai 'susyla'. Turiu labai geru draugiu ir draugu anglu, pasijuokiam, papletkinam, vyno isgeriam, viskas su jais gerai.
Lietuviai, manyciau, patys esa gana susikauste, todel jiems sunku uzmegzti pazintis. Tai kalbos kompleksai, tai vel kas nors...
Vis mastau, kuo ipatingesni tie lietuviai kurie vengia kitu lietuviu, ir savo laimes iesko tik su kitatauciais? Ar tikrai tai didelis privalumas?
O gal tai kaip tik tinka daugiau nevykeliams, kurie neturejo laimes sutikti normaliu zmoniu? Jug dazniausiai koks pats esi, tokie apie tave ir sukasi.
susizadejus su uzsienieciu,turim sunu..buvo laikas kaip ieskojau kuo daugiau lietuviu bendravimui nes nei vieno ju nepazinojau..deja..teko nusivilti..neznia kodel musu tauta tokia..siuo metu bendraujam tik su draugais atvykusiai is lietuvos..
as irgi 11m cia ir tik viena drauge turiu lietuve. neimanoma su jomis bendrauti.pavydas,gobsumas ir tt...
nesuprantu zmoniu, kurie sako kad visi lietuviai blogi, kad nuo ju begt reikia ir stengiasi vaidinti esantys ne lietuviai. O kaip tada del jus paciu, jusu tevu, broliu, seseru, giminiu ir draugu? Ar nuo ju irgi reikia begti ir atsiriboti? Pagalvokime pries sakydami
Imanoma bendraut su lietuviais?Uztenka Jau cia paskaityt.....apkalbos, PAVYDAS!!!!,temos amzinos apie kito uzdarbius...
kai paskatau tai visiems gerai,bet tik ne mums
mes irgi ieskome poros-ivairiapusiskam bendravimui
deja-
kai pamato mano zmona
visos poros kazko bega nuo musu
su nuo shoko iskreiptais veidais
gaila
kas tiesa tas tiesa, anglai labai laikosi savo rato, yra uzdari, ir su emigrantais nelabai i kalbas leidziasi, nu nebent jau butum labai ilgai UK pragyvenes ir angliskai sneketai taip kaip jiei
Dauguma musu sutiktu lietuviu paprasti,nuosirdus zmoguciai,suradome kelias poras,kurias galime pavadinti draugais,taipogi,sulaukeme pagalbos ne tik is ju,bet ir is mazai pazystamu zmoniu.Mum problemu nekyla,manau,jei esi pats nuosirdus,tai tokius zmones ir pritrauki.O kas liecia apkalbas,angles neatsilieka nuo lietuviu,kas kada su kuo parejo,isnarstys po kauliuka.Jei kalbeti apie tautos britkuma,pirma vieta uzima lenkai!!!Pazystamu puiku tureti tarp ivairiu tautu,bet...i draugus renkames mieliau lietuvius.
Draugai - lietuviai tie, kuriuos pazinojau dar Lietuvoje. Bet yra labai sauni pora, su kuria susipazinau UK. Pries kokius 4 metus ejau Londone i koncerta, kuriame grojo ir lietuviu grupe, tai ir parasiau skelbima, kad gal atsiras norinciu eit kartu. Atsiliepe keli zmones, ju tarpe i si pora. Su kitais atsiliepusiais tik maloniai praleidom ta vakara ir graziai atsisvekinom. O su sia pora labai susidraugavom nuo pat pradziu ir dabar draugaujam. Gaila tik, kad jie persikrauste is Londono, bet vis tiek nuolat susirasom, susiskambinam ir net susitinkam (nors jie dabar gyvena uz keliu simtu km nuo Londono). Tikrai nesitikejau, kad UK rasiu geru draugu - lietuviu:)
Kiekvianas suranda sau draugus pagal savo poziurius, nesvarbu kokios tautybes tie zmones yra
As turiu nemazai lietuviu pazystamu, ir nieko blogo negaliu apie juos pasakyti; tarp ju yra ir tokiu, kurie patys bendrauja su kitatauciais, ir tikrai, kai visi bendrai susitinkam, tie kitatauciai visai saunus zmones
as irgi kuo maziau su tautieciais stengiuosi bendrauti , kuo toliau nuo juju . dirbu ne pas lietuvius, draugauju taip pat ne su lietuviu ir stengiuosi net neminet is kur esu , nes kartais geda . nes kiek teko lietuviu cia sutikti, tai dauguma zemo intelekto ir labai save aukstai kelia . labai gaila, kad vietoj to, kad bendraut su tautieciais, norisi kuo toliau nuo ju begti . :/
as Anglijoje neseniai dar tik metai,su Anglu draugu dar neturiu bet Lietuviu kad ir daug pazysu bet bendrajam labai mazai,dauguma Lietuviu kuriuos pazystu su kuriais susipazinau budama cia su antromis pusemis tai galiu iskirt is 5 poru bendraut galima tik su viena,nes kiti kad tik pasirodyt,kas geresni darba turi kas daugiau uzdirba kas naujasni daigta isigijo.o man tas nera aktualu visi cia kuriames po biski galiu sakyt uz visus visi mate visko niekas nuo obels nekrinta.draugai Lietuviai tik tie kuriuos pazinau budama Lietuvoje.dabar bendrauju su Angle soc darbuotoja kuri man padeda tai galiu tik pagirt uz demesi uz supratinguma ir uz pagalba kurios Lietuvoje tikrai negautum.nenoriu izeist Lietuviu bet
Vietoj to, kad lietuvis lietuvi sutikes gatvej nusisypsotu ir pasisveikintu, tai susirauks, nuziures nuo galvos iki koju ir apkalbes praejas... Aisku visokiu yra lietuviu kaip ir kitatauciu, bet dauguma yra jau tokie.
atsiribojom nuo lietuviu praktiskai vissikai ir labaiiiiiiiiiiiiiiiiiiii dziaugemes, nera lietuviu "draugu" rate nera problemu
Parasiau Nesupratusiam ir tik tada Alfonco komentara paskaiciau. Maladiec, viska graziai ir aiskiai parasei!
O tu su pirma mergina, su kuria buvai pasimatyme, ir apsizenijai?!
Idiotas kazkoks, kad tik ikast, nesvarbu, kad visai ne i tema raso...
Sita Ausra raso, kad i pasimatymus su uzsienieciai pradejo eit pries 6 metus. O istekejo gal visai neseniai. Tai naturalu, kad per tuos 6 metus draugavo daugiau, negu su 1 vaikinu.
Nu ir dar, nepatikesi, bet merginos toli grazu ne su visais, su kuriais eina i pasimatyma, miega. Apskritai pasimatymas kartais buna pirmas ir paskutinis.
Su tavim, matyt, niekas nenorejo bendraut, kad labai stebesi, kad kazkas yra daugiau, negu viena pasimatyma apturejes;)
nestatykim sienos tarp savęs ir kitataučių
O as galiu paaiskinti tam nesupratusiam kodel taip buna, kad zmones kartais eina i kelis pasimatymus, o ne viena, kaip kad jums tamsta atrodo turetu buti.
Naturalu, kad zmogus visa gyvenima pragyvenes kazkokio miestelio rajone, kazkokiame tai Pakirksnuciu kaime, kuriame gyvena apie 200 zmoniu, turi galimybe ir be abejo, ribota supratima, susitikineti tik su vienu (arba viena) busima antraja gyvenimo puse.
Bet kai zmogus gyvena tokiame mieste kaip Londons, jam galimybes atsiveria kur kas didesnes, susitikineti su tiek zmoniu, kiek tik galimybes leidzia, tokiu budu zmogus atidziai gali sau rinktis antraja puse, su kuria noretu nugyventi gan svarbia savo likusio gyvenimo dali. Ir jeigu neturetu tokios galimybes, kas cia zino, gal but gyvenimas taip pasuktu, kad savo likusia gyvenimo dali reiketu nugyventi su tokiu kaip tu, nesusipratusiu kaimo japu.
Nenoriu izeisti zmoniu is kaimo. Tik noriu pasakyti kad nesvarbu is kur tu esi, is Kauno is Siauliu ar is Pakirksnuciu, bet jeigu tavo galvoje tvartas, tai nei gyvenimas didmiestyje meslo is jos neikratys.
nebutume lietuviai, tikriausiai kitos tokio slykstumo tautos nera, o paskui stebisi kodel su uzsenieciu kdl su kitokio tikejimo. KUO TOLIAU NUO JUSU
na kaip visada viens uz kita protingesni pasirodo komentatoriai:))) koks kieno reikalas apie kito zmogaus asmeniny gyvenima. nori tegu eina su uzsienieciais, nori teko gyvena afrikoj. tai dar izeidineja komentuodami, lietuviska mada:DDDDDDD
...jie tokiais įtartinais žvilgsniais žiūrėjo tada, kai prieš kokius šešis metus pradėjau eiti į pasimatymus su užsieniečiais....
vietoj tevo as irgi itartinai ziureciau o dar ir kaili gerai isperciau jei jau neuztenka to1 ir vienintelio uzsieniecio.
lakstei turbut nuo vieno prie kito , kaip pati sakai, kas antra vakara vis su svetimu(nesvarbu ar uzsienietis ar lietuvis)-tai gal gimines zinojo ir vadino tave atitinkamai: kekse ar barakuda.
negi jums neuztenka vieno vaikino i tuos pasimatymus vaiksciot?
As asmeniskai stengiuosi su lietuviais maziau bendrauti. Jiems tik apsneketi arba kokios naudos noreti.