Jungtinės Karalystės ekspertai ragina dislokuoti britų sausumos pajėgas Rytų Europoje, siekiant apginti Baltijos valstybes ir Rumuniją nuo Vladimiro Putino „provokacijų ir agresijos“.

Dėl Maskvos vykdomos „valdomo chaoso“ politikos rytiniame NATO flange Didžiajai Britanijai pirmą kartą per du dešimtmečius iškilo būtinybė stiprinti savo karinį kontingentą Europos žemyne. Tai sakoma Londone įsikūrusio nepriklausomo analitinio centro „Henry Jackson Society“, 2005 metais įkurto Kembridžo universiteto dėstytojų ir studentų, ataskaitoje, pavadintoje „Po Krymo: naujos britų geostrategijos Rytų Europoje link“.

Pranešimo autoriai tvirtina, jog siekiant neleisti Rusijai išplėsti savo agresyvios politikos iš Ukrainos į kitas šalis, Rytų Europoje būtina nuolat dislokuoti britų pajėgas. Europos žemyno saugumas ir gerovė yra Didžiosios Britanijos geostrateginės gynybos sistemos dalis. Prezidento V. Putino režimas kelia rimtą grėsmę Didžiosios Britanijos sąjungininkėms ir pačiai Jungtinei Karalystei, kaip NATO narei.

NATO rytinis flangas nėra toks stiprus, koks buvo šaltojo karo metais, o tai, kad Rytų Europoje nėra nuolat dislokuotų britų ir amerikiečių pajėgų, reiškia, jog Rusija gali nepakankamai rimtai vertinti sąjungininkų garantijas. Todėl Jungtinė Karalystė privalo užtikrinti, kad jos gynybos sistema Europoje patikima.

Pranešimo autoriai įsitikinę, jog Jungtinė Karalystė, užuot šalinusis nuo žemyninės Europos, turi sustiprinti europietišką dimensiją savo globalioje politikoje.

Europa užima centrinę vietą platesnėje Didžiosios Britanijos gynybos sistemoje, o svarbiausia joje yra Rytų Europa, nes į ją labiausiai nutaikyta agresyvi Rusijos užsienio politika. Jungtinė Karalystė turi garantuoti, kad atgrasymo priemonės, kurių imasi Aljansas, bus pakankamos Rusijos provokacijoms atremti.

Autoriai priduria, jog Baltijos valstybės paprašė NATO įsteigti nuolatines įgulas jų teritorijose: kaip galingiausia Europoje karinė galia, Jungtinė Karalystė atsakinga už tai, kad ji pati ir jos sąjungininkės reaguotų deramai.

Šis pranešimas pasirodė po britų gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono vizito Ukrainoje praėjusį mėnesį ir sprendimo pasiųsti britų karo instruktorius į šalį, kariaujančią su Rusijos remiamais separatistais. M. Fallonas sakė, jog konflikto, verdančio prie pat Europos slenksčio, galo nematyti, o Jungtinės Karalystės įsipareigojimas padėti ukrainiečiams įveikti „Rusijos inspiruojamą terorizmą“ gali trukti ne vienus metus.

Kalbėdamas apie savo vizitą britų ministras sakė, jog konfliktas nėra „įšaldytas“ ir V. Putino separatistai dės pastangas užgrobti dar daugiau teritorijų. Rusijos prezidentui plečiant agresijos aktus, Jungtinė Karalystė imasi apmokyti kovos veiksmų maždaug 2 tūkst. Ukrainos karių.

Stiprinant saugumą, nuo rugsėjo 1 dienos Rytų Europoje pradėjo veikti šeši NATO štabai: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje. Šios naujos NATO struktūros koordinuos greitojo reagavimo pajėgų pasirengimą ir papildomų pajėgų dislokavimą regione krizės atveju bei tarptautinius mokymus.