Britų onkologas: ateityje vėžiu sirgs kas antras 

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką galėtume sumažinti net 50 proc., sakė britų onkologas profesorius Robertas Thomasas. Pasak jo, šiais laikais yra daugybė informacijos apie vėžį – ką daryti, kad juo nesusirgtum ar ką daryti jau susirgus. Vis dėlto daugybė informacijos yra tyrimais nepatvirtinti ir iš piršto laužti teiginiai.

Gydė nuo nesveiko gyvenimo būdo – pagijo nuo vėžio

Savo naujos knygos pristatyme „Gyvenimas susirgus vėžiu“ profesorius pasakojo, kokią įtaką šiai klastingai ligai turi paties žmogaus pasirinkta gyvensena. „Mes kiekvienas esame gimę su tam tikru vėžio rizikos lygiu, kuris priklauso nuo genetikos.

Daugmaž 50 proc. rizikos priklauso nuo žmogaus gyvenimo. Kas yra sveika gyvensena? Apie tai yra daugybė žinių, bet yra ir daug neteisybės“, – pasakojo prof. R. Thomasas.

Nors onkologinių ligų žmonės bijo itin smarkiai, tikimybė, kad žmogus išgyvens sirgdamas vėžiu, vis didėja. Pasak profesoriaus, prostatos, žarnyno, krūties vėžio išgyvenamumas siekia 80 proc. Deja, gydymo kaina yra didžiulė.

„Tie, kurie yra susidūrę su šia liga, žino, kad gydymas kainuoja daug, pacientas susiduria su daugybe šalutinių efektų. Pavyzdžiui, karščio priepuoliais, demencija, nutukimu ir panašiai. Per metus Jungtinėje Karalystėje gydyti vėžiui išleidžiama apie 7 mlrd. eurų. Žmonės kalba apie vaistus, bet pamiršta pasidomėti, kaip patys sau galime padėti pagyti. Reiktų paminėti ir tai, kad tinkamas, sveikas gyvenimo būdas mums padeda pagerinti kitus veiksnius, pvz. širdies darbą, sumažina insulto ir kitų ligų riziką“, – sakė gydytojas.

Profesorius jau 20 metų atlieka įvairius tyrimus onkologijos srityje stengdamasis nustatyti, kaip gyvenimo būdas gali pagerinti mūsų sveikatą.

„Aš specializuojuosi prostatos ir krūties vėžio gydyme. Vienam mano pacientui buvo

diagnozuotas prostatos vėžys dar pakankamai ankstyvoje stadijoje. Mes nusprendėme iš pradžių stebėti, kaip progresuoja jo liga, o ne skubėti taikyti gydymą.

Tikimybė, kad pacientas numirs nuo vėžio toje stadijoje, kuri jam buvo nustatyta, siekia tik 15 proc. Tačiau tuo metu jam buvo skirti 10-tys kitų vaistų, – kalbėjo profesorius.

– Tipiškas britas pacientas: jam buvo paskirti vaistai nuo per aukšto kraujospūdžio, per didelio cholesterolio, virškinimo sutrikimų, laisvinamieji, taip pat vaistai dėl 2 tipo diabeto, nuskausminamieji dėl sąnarių skausmo, migdomieji, antidepresantai ir šlapimą reguliuojantys vaistai. Nusprendėme susitelkti gydant ne tik vėžį“.

Peržvelgus jo gyvenimo būdą gydytojai nusprendė, jog pacientui reikia numesti svorio, valgyti kuo daugiau nesočiųjų riebalų, mažinti cukraus kiekį, daugiau sportuoti, vartoti polifenolius, mažinti kancerogeniškų produktų, susitvarkyti žarnyno būklę ir sureguliuoti kraujospūdį. „Visa tai užtruko dvejus metus, nes tai nėra greitas procesas.

Tačiau po šių metų jis galėjo atsisakyti visų vaistų – cholesterolis nukrito, nebereikėjo nuskausminamųjų, visi simptomai pagerėjo. Jis sutaupė daugybę pinigų.

Taip pat pagerėjo jo prostatos būklė, erekcija, šlapinimasis, sąnarių būklė. Tuo pat metu mes palengvinome ir vėžio eigą“, – džiaugėsi R. Thomasas. Pasak profesoriaus, būtent toks gydymas yra sėkmė ir tikras pagijimas nuo vėžio, kurio gydyti vis dar neprireikė.

Kuo mažiau pridėtinio cukraus

„Kai intensyviai sportuojame, vyksta apie 180 biocheminių reakcijų, kurios veikia kaip priešvėžiniai procesai. Nukrenta uždegiminių procesų lygis organizme, jei sportuojama lauke, padaugėja vitamino D, sumažėja laisvųjų radikalų skaičius organizme. Jei sportuojama apie 3 valandas per savaitę, 50 proc. sumažėja tikimybė, kad liga po gydymo vėl atsinaujins“, – sakė onkologas.

Žmogui, kuris turi antsvorį, rizika susirgti vėžiu padidėja. Tad vienas iš būdų, kaip ją sumažinti – užsiimti 13 valandų protarpiniu badavimu. Antra, užsiimti mankšta prieš pusryčius, trečia – sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą.

„Pridėtinis cukrus energijos suteikia 20 minučių, bet vėliau staigiai krenta ir po kiek laiko jaučiamės pavargę, išsekę, tada vėl valgome. Be to, bakterijos maitinasi cukrumi, organizme mažėja atsparumas insulinui ir didėja rizika susirgti diabetu, taip pat ir vėžiu“, – pasakojo gydytojas. Profesorius prisimena, kaip nusprendė parodyti gerą pavyzdį pacientams ir darbuotojams ligoninėje buvo pradėti vietoje saldumynų duoti vaisių.

Toks procesas stebėtas 4 mėnesius. „Rezultatai parodė, kad 31 mūsų personalo narys, tai yra 72 proc., numetė daugiau nei 1 kg svorio, o jų nuotaika pagerėjo 11 proc. Kai paklausėme pacientų, ką jie mano apie tokį mūsų žingsnį, 94 proc. atsakė, jog reaguoja teigiamai ir palaiko.

Beje, ir Jungtinės Karalystės vyriausybė išsikėlė užduotį, kad reikia sumažinti cukraus kiekį ligoninėse“, – kalbėjo R. Thomasas.

Per mažai polifenolių

Gydytojas sako pastebintis, kad daugelis žmonių nesupranta, koks svarbus yra ir kaip veikia imunitetas.

„Jo negali būti nei per daug, nei per mažai. Jei imunitetas per silpnas, padidėja rizika užsikrėsti virusais. Vėžinės ląstelės kūne pasigamina kasdien, bet imunitetas jas atpažįsta ir susidoroja. Imuninei sistemai esant silpnai, rizika susirgti išauga. Jei imunitetas per didelis, gali išsivystyti įvairios alergijos, lėtiniai uždegiminiai procesai“, – sakė profesorius.

Imuniteto nusilpimą lemia nutukimas, per didelis pridėtinio cukraus vartojimas, rūkymas ir netinkamo maisto vartojimas.

„Uždegiminius procesus sumažina fiziniai pratimai, tinkamas maistas, riešutai ir ankštiniai produktai, polifenoliai, sveikos bakterijos. Dėl to yra patartina vartoti daugiau produktų, kurie turi gerųjų bakterijų, pvz. raugintų kopūstų“, – kalbėjo R. Thomasas.

Polifenoliai yra natūralios cheminės medžiagos, kurios suteikia maistui kvapą ir skonį. Pasak profesoriaus, jie turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina gerąsias bakterijas, kai tuo metu cukrus – blogąsias. Polifenolių turintys produktai turi ir kitų priešvėžinių savybių.

„Vis dėlto, pagal statistiką, Jungtinėje Karalystėje suvartojama per mažai maisto produktų su polifenoliais. Vėžio riziką sumažina ir brokolis, o ciberžolė ir granatai pagerina vėžiu sergančiųjų būklę“, – pasakojo profesorius.

Gydytojas onkologas sako, jog susirgus vėžiu atsisakyti cukraus – privaloma, tačiau jokiu būdu negalima atsisakyti vaisių. Nors juose ir yra cukraus, bet vaisiai pagerina žarnyno būklę, jie turtingi polifenoliais. Tačiau nereikėtų vaisių sumalti ir padaryti kokteilių, daug didesnė nauda, jei jį suvalgysime visą.

Organizmo pokyčiai sportuojant

Kaip judėjimas veikia onkologinę ligą? „Fizinė veikla padeda sumažinti svorį, gerina nuotaiką, mažina stresą, taip pat didina vitamino D lygį organizme“, – vardija pasaulyje pripažintas onkologas.

Pasportavus organizme, pasak specialisto, įvyksta daugiau kaip 180 teigiamų pokyčių.

„Judėjimas padeda mažinti uždegiminius procesus, veikia kaip antioksidantas. Fizinė veikla leidžia kovoti su ilgalaikiu nuovargiu, stiprina organizmą“, – apie judėjimo naudą kalba profesorius.

Medikas atkreipia dėmesį, kad mankštintis susirgus ne visada paprasta, tačiau tokiais atvejais gali padėti apmokyti specialistai. Kembridžo universitetinėje Bedfordo ligoninėje atliktas tyrimas su onkologiniais ligoniais, užsiimančiais skirtingomis veiklomis, parodė, kad sergančių žmonių savijautą labiausiai veikė aktyvi fizinė veikla – ji pagerino pacientų žarnyno, šlapimo takų būklę.

Olandijoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu atsitiktinės atrankos būdu sergantys žmonės buvo suskirstyti į 2 grupes pagal tai, ar mankštinosi, ar ne.

„Rezultatai parodė, kad tos grupės asmenų, kurie prižiūrimi specialisto mankštinosi, savijauta buvo kur kas geresnė“, – pagal galimybes judėti sergant vėžiu pataria profesorius.

3 veiksmingi patarimai

Fizinį aktyvumą, pasak profesoriaus, svarbu derinti su sveika mityba. Kembridžo universitetinės Bedfordo ligoninės gydytojas sako, kad pacientai dažnai klausia, ką daryti, kai net mankštinantis svoris nekrenta. Gydytojas išskiria 3 svarbius dalykus, kuriuos taikant ir svoris krenta, ir savijauta gerėja:

1. Taikykite protarpinį badavimą – nuo vakarienės iki pusryčių nevalgykite bent 13 valandų.

2. Dar prieš pusryčius pasimankštinkite. Šiek tiek pailginsite nevalgymo laiką, o organizmas sportuojant nevalgius degins riebalus.

3. Mažiau vartokite perdirbto cukraus. Užvalgius saldumynų, cukraus kiekis kraujyje stipriai šokteli. Dėl to pasijuntame energingi, tačiau tik trumpam. Po valandos cukraus lygis sumažėja, todėl vėl jaučiamės pavargę, išsekę, alkani. Tada suvalgome dar daugiau maisto ir svoris sparčiai auga. Ypač žalinga saldumynus valgyti ryte, visiškai tuščiu skrandžiu. „Net sveikiau suvalgyti riebaus maisto nei saldumynų“, – sako gydytojas.

Gabrielė Grinkaitė, Delfi.lt

Ateityje vėžiu sirgs kas antras žmogus, tačiau, pakeitę gyvenimo būdą, šios ligos riziką galėtume sumažinti net 50 proc., sakė britų onkologas profesorius Robertas Thomasas. Pasak jo, šiais laikais yra daugybė informacijos apie vėžį – ką daryti, kad juo nesusirgtum ar ką daryti jau susirgus. Vis dėlto daugybė informacijos yra tyrimais nepatvirtinti ir iš piršto laužti teiginiai.

Gydė nuo nesveiko gyvenimo būdo – pagijo nuo vėžio

Savo naujos knygos pristatyme „Gyvenimas susirgus vėžiu“ profesorius pasakojo, kokią įtaką šiai klastingai ligai turi paties žmogaus pasirinkta gyvensena. „Mes kiekvienas esame gimę su tam tikru vėžio rizikos lygiu, kuris priklauso nuo genetikos.

Daugmaž 50 proc. rizikos priklauso nuo žmogaus gyvenimo. Kas yra sveika gyvensena? Apie tai yra daugybė žinių, bet yra ir daug neteisybės“, – pasakojo prof. R. Thomasas.

Nors onkologinių ligų žmonės bijo itin smarkiai, tikimybė, kad žmogus išgyvens sirgdamas vėžiu, vis didėja. Pasak profesoriaus, prostatos, žarnyno, krūties vėžio išgyvenamumas siekia 80 proc. Deja, gydymo kaina yra didžiulė.

„Tie, kurie yra susidūrę su šia liga, žino, kad gydymas kainuoja daug, pacientas susiduria su daugybe šalutinių efektų. Pavyzdžiui, karščio priepuoliais, demencija, nutukimu ir panašiai. Per metus Jungtinėje Karalystėje gydyti vėžiui išleidžiama apie 7 mlrd. eurų. Žmonės kalba apie vaistus, bet pamiršta pasidomėti, kaip patys sau galime padėti pagyti. Reiktų paminėti ir tai, kad tinkamas, sveikas gyvenimo būdas mums padeda pagerinti kitus veiksnius, pvz. širdies darbą, sumažina insulto ir kitų ligų riziką“, – sakė gydytojas.

Profesorius jau 20 metų atlieka įvairius tyrimus onkologijos srityje stengdamasis nustatyti, kaip gyvenimo būdas gali pagerinti mūsų sveikatą.

„Aš specializuojuosi prostatos ir krūties vėžio gydyme. Vienam mano pacientui buvo

diagnozuotas prostatos vėžys dar pakankamai ankstyvoje stadijoje. Mes nusprendėme iš pradžių stebėti, kaip progresuoja jo liga, o ne skubėti taikyti gydymą.

Tikimybė, kad pacientas numirs nuo vėžio toje stadijoje, kuri jam buvo nustatyta, siekia tik 15 proc. Tačiau tuo metu jam buvo skirti 10-tys kitų vaistų, – kalbėjo profesorius.

– Tipiškas britas pacientas: jam buvo paskirti vaistai nuo per aukšto kraujospūdžio, per didelio cholesterolio, virškinimo sutrikimų, laisvinamieji, taip pat vaistai dėl 2 tipo diabeto, nuskausminamieji dėl sąnarių skausmo, migdomieji, antidepresantai ir šlapimą reguliuojantys vaistai. Nusprendėme susitelkti gydant ne tik vėžį“.

Peržvelgus jo gyvenimo būdą gydytojai nusprendė, jog pacientui reikia numesti svorio, valgyti kuo daugiau nesočiųjų riebalų, mažinti cukraus kiekį, daugiau sportuoti, vartoti polifenolius, mažinti kancerogeniškų produktų, susitvarkyti žarnyno būklę ir sureguliuoti kraujospūdį. „Visa tai užtruko dvejus metus, nes tai nėra greitas procesas.

Tačiau po šių metų jis galėjo atsisakyti visų vaistų – cholesterolis nukrito, nebereikėjo nuskausminamųjų, visi simptomai pagerėjo. Jis sutaupė daugybę pinigų.

Taip pat pagerėjo jo prostatos būklė, erekcija, šlapinimasis, sąnarių būklė. Tuo pat metu mes palengvinome ir vėžio eigą“, – džiaugėsi R. Thomasas. Pasak profesoriaus, būtent toks gydymas yra sėkmė ir tikras pagijimas nuo vėžio, kurio gydyti vis dar neprireikė.

Kuo mažiau pridėtinio cukraus

„Kai intensyviai sportuojame, vyksta apie 180 biocheminių reakcijų, kurios veikia kaip priešvėžiniai procesai. Nukrenta uždegiminių procesų lygis organizme, jei sportuojama lauke, padaugėja vitamino D, sumažėja laisvųjų radikalų skaičius organizme. Jei sportuojama apie 3 valandas per savaitę, 50 proc. sumažėja tikimybė, kad liga po gydymo vėl atsinaujins“, – sakė onkologas.

Žmogui, kuris turi antsvorį, rizika susirgti vėžiu padidėja. Tad vienas iš būdų, kaip ją sumažinti – užsiimti 13 valandų protarpiniu badavimu. Antra, užsiimti mankšta prieš pusryčius, trečia – sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą.

„Pridėtinis cukrus energijos suteikia 20 minučių, bet vėliau staigiai krenta ir po kiek laiko jaučiamės pavargę, išsekę, tada vėl valgome. Be to, bakterijos maitinasi cukrumi, organizme mažėja atsparumas insulinui ir didėja rizika susirgti diabetu, taip pat ir vėžiu“, – pasakojo gydytojas. Profesorius prisimena, kaip nusprendė parodyti gerą pavyzdį pacientams ir darbuotojams ligoninėje buvo pradėti vietoje saldumynų duoti vaisių.

Toks procesas stebėtas 4 mėnesius. „Rezultatai parodė, kad 31 mūsų personalo narys, tai yra 72 proc., numetė daugiau nei 1 kg svorio, o jų nuotaika pagerėjo 11 proc. Kai paklausėme pacientų, ką jie mano apie tokį mūsų žingsnį, 94 proc. atsakė, jog reaguoja teigiamai ir palaiko.

Beje, ir Jungtinės Karalystės vyriausybė išsikėlė užduotį, kad reikia sumažinti cukraus kiekį ligoninėse“, – kalbėjo R. Thomasas.

Per mažai polifenolių

Gydytojas sako pastebintis, kad daugelis žmonių nesupranta, koks svarbus yra ir kaip veikia imunitetas.

„Jo negali būti nei per daug, nei per mažai. Jei imunitetas per silpnas, padidėja rizika užsikrėsti virusais. Vėžinės ląstelės kūne pasigamina kasdien, bet imunitetas jas atpažįsta ir susidoroja. Imuninei sistemai esant silpnai, rizika susirgti išauga. Jei imunitetas per didelis, gali išsivystyti įvairios alergijos, lėtiniai uždegiminiai procesai“, – sakė profesorius.

Imuniteto nusilpimą lemia nutukimas, per didelis pridėtinio cukraus vartojimas, rūkymas ir netinkamo maisto vartojimas.

„Uždegiminius procesus sumažina fiziniai pratimai, tinkamas maistas, riešutai ir ankštiniai produktai, polifenoliai, sveikos bakterijos. Dėl to yra patartina vartoti daugiau produktų, kurie turi gerųjų bakterijų, pvz. raugintų kopūstų“, – kalbėjo R. Thomasas.

Polifenoliai yra natūralios cheminės medžiagos, kurios suteikia maistui kvapą ir skonį. Pasak profesoriaus, jie turi tiesioginę sąveiką su žarnyno sveikata, nes maitina gerąsias bakterijas, kai tuo metu cukrus – blogąsias. Polifenolių turintys produktai turi ir kitų priešvėžinių savybių.

„Vis dėlto, pagal statistiką, Jungtinėje Karalystėje suvartojama per mažai maisto produktų su polifenoliais. Vėžio riziką sumažina ir brokolis, o ciberžolė ir granatai pagerina vėžiu sergančiųjų būklę“, – pasakojo profesorius.

Gydytojas onkologas sako, jog susirgus vėžiu atsisakyti cukraus – privaloma, tačiau jokiu būdu negalima atsisakyti vaisių. Nors juose ir yra cukraus, bet vaisiai pagerina žarnyno būklę, jie turtingi polifenoliais. Tačiau nereikėtų vaisių sumalti ir padaryti kokteilių, daug didesnė nauda, jei jį suvalgysime visą.

Organizmo pokyčiai sportuojant

Kaip judėjimas veikia onkologinę ligą? „Fizinė veikla padeda sumažinti svorį, gerina nuotaiką, mažina stresą, taip pat didina vitamino D lygį organizme“, – vardija pasaulyje pripažintas onkologas.

Pasportavus organizme, pasak specialisto, įvyksta daugiau kaip 180 teigiamų pokyčių.

„Judėjimas padeda mažinti uždegiminius procesus, veikia kaip antioksidantas. Fizinė veikla leidžia kovoti su ilgalaikiu nuovargiu, stiprina organizmą“, – apie judėjimo naudą kalba profesorius.

Medikas atkreipia dėmesį, kad mankštintis susirgus ne visada paprasta, tačiau tokiais atvejais gali padėti apmokyti specialistai. Kembridžo universitetinėje Bedfordo ligoninėje atliktas tyrimas su onkologiniais ligoniais, užsiimančiais skirtingomis veiklomis, parodė, kad sergančių žmonių savijautą labiausiai veikė aktyvi fizinė veikla – ji pagerino pacientų žarnyno, šlapimo takų būklę.

Olandijoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio metu atsitiktinės atrankos būdu sergantys žmonės buvo suskirstyti į 2 grupes pagal tai, ar mankštinosi, ar ne.

„Rezultatai parodė, kad tos grupės asmenų, kurie prižiūrimi specialisto mankštinosi, savijauta buvo kur kas geresnė“, – pagal galimybes judėti sergant vėžiu pataria profesorius.

3 veiksmingi patarimai

Fizinį aktyvumą, pasak profesoriaus, svarbu derinti su sveika mityba. Kembridžo universitetinės Bedfordo ligoninės gydytojas sako, kad pacientai dažnai klausia, ką daryti, kai net mankštinantis svoris nekrenta. Gydytojas išskiria 3 svarbius dalykus, kuriuos taikant ir svoris krenta, ir savijauta gerėja:

1. Taikykite protarpinį badavimą – nuo vakarienės iki pusryčių nevalgykite bent 13 valandų.

2. Dar prieš pusryčius pasimankštinkite. Šiek tiek pailginsite nevalgymo laiką, o organizmas sportuojant nevalgius degins riebalus.

3. Mažiau vartokite perdirbto cukraus. Užvalgius saldumynų, cukraus kiekis kraujyje stipriai šokteli. Dėl to pasijuntame energingi, tačiau tik trumpam. Po valandos cukraus lygis sumažėja, todėl vėl jaučiamės pavargę, išsekę, alkani. Tada suvalgome dar daugiau maisto ir svoris sparčiai auga. Ypač žalinga saldumynus valgyti ryte, visiškai tuščiu skrandžiu. „Net sveikiau suvalgyti riebaus maisto nei saldumynų“, – sako gydytojas.

Gabrielė Grinkaitė, Delfi.lt

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: