Gyvenu Londone jau septyneri metai ir stebiuosi-neatsistebiu, kad beveik kiekvienuose namuose, kur lietuviai gyvena, veikia ir lietuviška televizija. Broliai emigrantai nepatingi įsigyti specialias lėkštes ir korteles, ir kėkso vakarais prie lietuviškų muilo operų bei lietuviškų “X faktorių”. Ir ne vien dėl kalbos barjero – vienos angliškai suprantančios poros teiravausi, kam jiems lietuviška televizija. Atsakymas – artimiau širdžiai.

Kas ten artimiau širdžiai? Beveik visos lietuviškos pramoginės programos – vien kopijos. Tiesa, ir angliškos pramoginės laidos nėra mano prioritetų sąraše, bet kai kada pasižiūriu. Ir todėl siūlau – ir dėl savo sveikatos, ir dėl to, kad angliškai geriau pramoktumėt, išjunkit “Lietuvos balsą”, ir įsijunkite angliškąjį “The Voice”. Išjunkit “Lietuvos talentus” ir įsijunkit “Britain Got Talent”. Išjunkit visus “Šok su manimi”, “Eik šokti”, “Šokis su žvaigžde” ir įsijunkit “Strictly come dancing”. Arba bent jau žiūrėkit paraleliai, kad pamatytumėt skirtumą.

Visų aukščiau išvardintų laidų forma bemaž ta pati. Pavyzdžiui, anglų “The Voice” teisėjai sėdi nusisukę nuo atlikėjų, kad nematytų nei kaip jie atrodo, nei kaip apsirengę, nei kaip maivosi, ir jų pasirinkimą lemtų tik konkursantų dainavimas. “Lietuvos balso” teisėjai į atlikėjus irgi atsukę fotelių nugaras – visiškai kaip angliškieji kolegos.

Tačiau panašumas tuo ir baigiasi, turinys skiriasi kaip diena ir naktis. Angliškose laidose niekada niekas neleistų demonstruoti nei psichologinio, nei tuo labiau fizinio smurto. Lietuviškose – prašom! Ko verta vien scena, kai Valinskienė sugriebusi už sprando savo vyrelį bumbteli jo kaktą į staliuką. To reklaminiame klipe kelis kartus prašmėžavusio vaizdelio man užteko, kad niekada nenorėčiau “Lietuvos balso” įsijungti. Kas tai – moterų agresyvumo propagavimas? Ar užuomina žiūrovams, kad šioje laidoje bus šaipomasi ne iš nusidainavusių atlikėjų, kaip paprastai muzikiniuose konkursuoe būna, bet tyčiojamasi iš Valinsko.

Gal kam nors ši scena sukelia juoką, bet man vilko balsu kaukti norisi – aūū, supraskit pagaliau, iš žmogaus tyčiotis ir jo kaktos į stalą trankyti negalima, net jeigu tai Valinskas. Ir net jeigu jis pats sutiko būti mušamu berniuku, kad tik kvailai publikai (o Lietuvos prodiuseriai laidas kuria tik kvailai publikai, kitokios jie neįsivaizduoja) būtų įdomiau.

Kita vertus tai, kad patyčių objektu tampa programos žiuri narys, jau didžiulė pažanga - paprastai Lietuvoje mėgstama šaipytis iš silpnesniojo. Televiziniuose konkursuose silpnesnysis yra tas, kuris drebančiomis kinkomis ateina į televizijos studiją ir drebančiu balsu ima bandyti savo laimę. Va tada visu grožiu atsiskleidžia vadinamųjų teisėjų veidas bei moralė – jie išsijuosę ima niekinti konkurso dalyvius. Ir šaipomasi ne iš dainavimo ar aprangos, o iš konkursanto išvaizdos ar jo gyvenimo situacijos, t.y. iš asmens.

Neseniai teko skaityti, kaip lietuviškojo “X faktoriaus” prodiuseris savo laidos teisėjus lygino su Saimonu Kauelu (Simonu Cowelu), kuris esą irgi taip elgiasi, nes dvi lietuvaites pavadino smaugiamomis katėmis. Mane net prakaitas išmušė tai perskaičius – arba vargšas prodiuseris negirdėjo, ką Saimonas sakė, arba girdėjo, bet nesuprato, arba – o siaube! - visiškai neskiria, kuo pašaipi kritika dainavimo būdui skiriasi nuo šaipymosi iš asmens.

Bet jeigu jau už laidų kokybę atsakantys prodiuseriai tokių dalykų neskiria, tada nebežinau, kieno širdims jų kuriamos laidos gali būti artimos. Nebent beširdžių širdims. O tiems, kam širdingumas dar rūpi, priminsiu Kernagio dainos žodžius: “Sakau, išjunk televizorių!”. Tiesa, nesu tokia griežta, kaip minėtas dainų autorius ir neraginu televizijos suvis atsisakyti. Bet nuo lietuviškos televizijos atsijunkyti verta, ir gyvenimas Anglijoje tam suteikia gerą progą.

Zita Čepaitė