Daugelis, ypatingai pirmą kartą NT perkančių porų, teigia, kad pirma norėtų pirkti nuosavą būstą tik vieno asmens vardu ir tam nurodo daugybę priežasčių. Būna, kad kartais tos priežastys yra pagrįstos, bet dažniausiai tai daroma dėl klaidingų įsitikinimų arba neteisingų gandų. To rezultatas – žmonės, perkantys atskirai, o ne dviese, atsiduria blogesnėje situacijoje.

Nauji pirkėjai, kurie perka būstą vieno šeimos nario vardu, bet planuoja, kad ten gyvens visa šeima, sako, kad daro taip, nes nori išlaikyti pirmą kartą perkančio žmogaus statusą antrai pusei. Šioje situacijoje dažnai būna atvirkščiai – pirmą kartą perkantys, banko akimis, yra nepatyrę pirkėjai, dar nesusidūrę su tokio dydžio pirkiniu ir su juo siejamomis atsakomybėmis, todėl yra vertinami atsargiau ir atidžiau.

Skolintojas šiuo atveju naujam klientui gali pasiūlyti nedidelę papildomą naudą: nemokamą būsto įvertinimą (dažniausiai svyruojantį nuo 200–400 £) arba šiek tiek mažesnį procentą, bet skirtumas dažniausiai būna labai minimalus - tai gali būti tik keli ar keliolika svarų per mėnesį. Taigi, vertinant visas šias aplinkybes, pirkėjas gauna labai menką naudą.

Renkantis šį kelią, bankas vis tiek norės žinoti apie antrąją pusę, kuri(-s) gyvens kartu, ir priežastis, kodėl tas asmuo neima kartu paskolos. Tai gali kilti nesklandumų, ypač jeigu asmuo, nesusijęs su paskola, duoda pinigų depozitui. Tokiu atveju bankas gali manyti, kad toks žmogus yra suinteresuotas būstu ir sieks naudos. Bankui tai nėra naudinga, nes jei jis norės atimti būstą iš paskolą paėmusio žmogaus, jam tapus nemokiu, depozito dovanotojas faktiškai galėtų tam prieštarauti.