Būsto Lietuvoje ieškantiems užsieniečiams – išbandymų keliai: juodaodžiai, musulmonai nepageidaujami  

Net jei į Lietuvą kasmet gyventi atvyksta vis daugiau užsieniečių, į juos neretai vis dar žiūrima itin įtariai. Didelė dalis žmonių vis dar vadovaujasi stereotipinėmis nuostatomis apie kitų tautybių žmones – bent jau taip atrodo išgirdus jų pasakojimus apie sudėtingas būsto paieškas. Kai kuriems būsto ieškoti tenka net 2–3 mėnesius.

Migrantų konsultavimo ir informavimo centro „Plius“ socialinė darbuotoja Ieva Mukauskaitė pasakojo, kad kaskart ieškant buto užsieniečiui tenka išgirsti ne vieną neigiamą atsakymą iš butų savininkų. „O ne, čia juodaodžiai, o ką jis dar ir musulmonas?“ – dažnas butų savininkų reakcijas citavo socialinė darbuotoja.

Bijo, nes nepažįsta

Panašu, kad butų savininkai dažnai vadovaujasi stereotipiniu mąstymu apie tautas. „Tamsiaodžiai, iš musulmoniškų kraštų žmonės lietuviams asocijuojasi su netvarkingais, konfliktiškais, neaišku, kokia veikla užsiimančiais žmonėmis“, – pasakojo I. Mukauskaitė. Juo labiau savininkai sunerimsta, jei nuominkas nori registruoti savo gyvenamąją vietą. „Jiems atrodo, kad čia tuoj pat bus kas nors negero“, – pasakojo socialinė darbuotoja.

Anot I. Mukauskaitės, nėra prasmės nuomininkų skirstyti – užsienietis jis ar lietuvis, nes juk ir tarp lietuvių nuomininkų gali pasitaikyti tokių, kurie gali pridaryti kažkokios žalos ar būti neramūs. Moteris teigia, kad jai dar neteko susidurti su piktybiškai nusiteikusiais užsieniečiais, kurie būtų ką nors nuomuojame bute apgadinę ar nuolatos rengtų vakarėlius

Kol kas moteris teigė, kad padėtis dėl butų nuomos negerėja net ir atvykstant vis daugiau užsieniečių.

Su tuo sutinka ir kitas šio centro darbuotojas – administratoriumi dirbantis egiptietis Ihabas Zaheras. Vyras Lietuvoje gyvena jau penkerius metus ir pasakojo, kad tiek jam pačiam, tiek daugybei jo pažįstamų teko susidurti su šia problema.

Visai neseniai I.Zaheras sau ieškojo buto. Paieškos buvo ilgos ir komplikuotos. Galiausiai vyras paprašė savo draugo lietuvio, kad jam padėtų – vietoje jo savo vardu pasirašytų sutartį. Egiptietis teigia, kad tokiu atveju visas procesas vyko labai greit ir paprastai.

„Nuomininkai dar sutinka išnuomuoti europiečiams. Daug lengviau išsinuomuoti ir rumunams ar bulgarams. O jei esi afrikietis ar arabas – didelė tikimybė, kad išgirsi neigiamą atsakymą“, – pasakojo vyras.

Vyras pasakojo, jog jo draugui palestiniečiui teko atsidurti tokioje situacijoje, kai atvykus apžiūrėti buto, savininkai pasižiūrėjo į užsienietį pro langą ir jo nė neįsiliedo į vidų. Anot I. Zahero, tokių situacijų buvo ne viena ir ne dvi,

„Kalbos barjeras – tik pasiteisinimas“

I. Mukauskaitė sako, kad kartais nekalbėjimas bendra kalba gali tapti vienu iš motyvų, kodėl būstas nebus nuomuojamas užsieniečiams – bijoma, jog neišeis susikalbėti.

Tačiau I.Zaheras teigia, kad kalbos barjeras tėra tik pasiteisinimas – vyras prieš tai nuomavosi butą iš moters, kuri prastai šnekėjo angliškai, tačiau savininkės dukra jam kiekvieną mėnesį elektoriniu laišku atsiųsdavo sąskaitas. Vyras pasakojo, jog su savo savininke tebuvo susitikęs du kartus – pirmą, kai pasirašė sutartį, antrą, kai pasibaigė nuomos kontraktas. „Juk mums nereikia būti draugais“, – sako egiptietis. Kalbos barjeras, anot vyro, tikrai nėra svarbiausias dalykas ir negali tapti priežastimi neišnuomuoti buto.

Paklaustas, kaip mano, kodėl susiduriama su tokia problema, vyras atsakė, kad tai dėl to, kad Lietuvoje žmonės jų nepažįsta, nieko apie juos nežino, todėl ir bijo. „Jie nenori priimti kitokių. Mes čia kaip ateviai“, – pasakojo egiptietis.

Ar ateityje situacija pasikeis?

I. Zahero manymo, dabar esanti situacija per kelerius metus turėtų ženkliai pasikeisti. Po penkerių metų vyras jau galės gauti Lietuvos pilietybę. „Galėsiu sakyti, kad taip, aš esu užsienietis, musulmonas ir iš Egipto, tačiau tuo pačiu metu esu ir lietuvis. Būsiu lygus su kitais, ir niekas nieko man nebegalės pasakyti“, – pasakojo vyras.

Centro socialinė darbuotoja taip pat tiki šviesesne ir pozityvesne ateitimi ir norėtų, kad tokių kurioziškų situacijų, kai nenorima žmogui išsinuomoti buto dėl kitokios jo odos spalvos ar religijos, nebeliks.

www.anglija.lt

Net jei į Lietuvą kasmet gyventi atvyksta vis daugiau užsieniečių, į juos neretai vis dar žiūrima itin įtariai. Didelė dalis žmonių vis dar vadovaujasi stereotipinėmis nuostatomis apie kitų tautybių žmones – bent jau taip atrodo išgirdus jų pasakojimus apie sudėtingas būsto paieškas. Kai kuriems būsto ieškoti tenka net 2–3 mėnesius.

Migrantų konsultavimo ir informavimo centro „Plius“ socialinė darbuotoja Ieva Mukauskaitė pasakojo, kad kaskart ieškant buto užsieniečiui tenka išgirsti ne vieną neigiamą atsakymą iš butų savininkų. „O ne, čia juodaodžiai, o ką jis dar ir musulmonas?“ – dažnas butų savininkų reakcijas citavo socialinė darbuotoja.

Bijo, nes nepažįsta

Panašu, kad butų savininkai dažnai vadovaujasi stereotipiniu mąstymu apie tautas. „Tamsiaodžiai, iš musulmoniškų kraštų žmonės lietuviams asocijuojasi su netvarkingais, konfliktiškais, neaišku, kokia veikla užsiimančiais žmonėmis“, – pasakojo I. Mukauskaitė. Juo labiau savininkai sunerimsta, jei nuominkas nori registruoti savo gyvenamąją vietą. „Jiems atrodo, kad čia tuoj pat bus kas nors negero“, – pasakojo socialinė darbuotoja.

Anot I. Mukauskaitės, nėra prasmės nuomininkų skirstyti – užsienietis jis ar lietuvis, nes juk ir tarp lietuvių nuomininkų gali pasitaikyti tokių, kurie gali pridaryti kažkokios žalos ar būti neramūs. Moteris teigia, kad jai dar neteko susidurti su piktybiškai nusiteikusiais užsieniečiais, kurie būtų ką nors nuomuojame bute apgadinę ar nuolatos rengtų vakarėlius

Kol kas moteris teigė, kad padėtis dėl butų nuomos negerėja net ir atvykstant vis daugiau užsieniečių.

Su tuo sutinka ir kitas šio centro darbuotojas – administratoriumi dirbantis egiptietis Ihabas Zaheras. Vyras Lietuvoje gyvena jau penkerius metus ir pasakojo, kad tiek jam pačiam, tiek daugybei jo pažįstamų teko susidurti su šia problema.

Visai neseniai I.Zaheras sau ieškojo buto. Paieškos buvo ilgos ir komplikuotos. Galiausiai vyras paprašė savo draugo lietuvio, kad jam padėtų – vietoje jo savo vardu pasirašytų sutartį. Egiptietis teigia, kad tokiu atveju visas procesas vyko labai greit ir paprastai.

„Nuomininkai dar sutinka išnuomuoti europiečiams. Daug lengviau išsinuomuoti ir rumunams ar bulgarams. O jei esi afrikietis ar arabas – didelė tikimybė, kad išgirsi neigiamą atsakymą“, – pasakojo vyras.

Vyras pasakojo, jog jo draugui palestiniečiui teko atsidurti tokioje situacijoje, kai atvykus apžiūrėti buto, savininkai pasižiūrėjo į užsienietį pro langą ir jo nė neįsiliedo į vidų. Anot I. Zahero, tokių situacijų buvo ne viena ir ne dvi,

„Kalbos barjeras – tik pasiteisinimas“

I. Mukauskaitė sako, kad kartais nekalbėjimas bendra kalba gali tapti vienu iš motyvų, kodėl būstas nebus nuomuojamas užsieniečiams – bijoma, jog neišeis susikalbėti.

Tačiau I.Zaheras teigia, kad kalbos barjeras tėra tik pasiteisinimas – vyras prieš tai nuomavosi butą iš moters, kuri prastai šnekėjo angliškai, tačiau savininkės dukra jam kiekvieną mėnesį elektoriniu laišku atsiųsdavo sąskaitas. Vyras pasakojo, jog su savo savininke tebuvo susitikęs du kartus – pirmą, kai pasirašė sutartį, antrą, kai pasibaigė nuomos kontraktas. „Juk mums nereikia būti draugais“, – sako egiptietis. Kalbos barjeras, anot vyro, tikrai nėra svarbiausias dalykas ir negali tapti priežastimi neišnuomuoti buto.

Paklaustas, kaip mano, kodėl susiduriama su tokia problema, vyras atsakė, kad tai dėl to, kad Lietuvoje žmonės jų nepažįsta, nieko apie juos nežino, todėl ir bijo. „Jie nenori priimti kitokių. Mes čia kaip ateviai“, – pasakojo egiptietis.

Ar ateityje situacija pasikeis?

I. Zahero manymo, dabar esanti situacija per kelerius metus turėtų ženkliai pasikeisti. Po penkerių metų vyras jau galės gauti Lietuvos pilietybę. „Galėsiu sakyti, kad taip, aš esu užsienietis, musulmonas ir iš Egipto, tačiau tuo pačiu metu esu ir lietuvis. Būsiu lygus su kitais, ir niekas nieko man nebegalės pasakyti“, – pasakojo vyras.

Centro socialinė darbuotoja taip pat tiki šviesesne ir pozityvesne ateitimi ir norėtų, kad tokių kurioziškų situacijų, kai nenorima žmogui išsinuomoti buto dėl kitokios jo odos spalvos ar religijos, nebeliks.

 (Komentarų: 19)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: