Būsto pašalpos reformos pasekmės – „blogesnės, nei baimintasi“ - Anglija.lt
 

Būsto pašalpos reformos pasekmės – „blogesnės, nei baimintasi“ 

Nacionalinė būsto federacija pareiškė, kad balandį vyriausybės pakeista būsto pašalpos (housing benefit) tvarka sukėlė „blogesnes, nei baimintasi“ pasekmes.

Teigiama, kad kai kuriose Britanijos vietovėse nuomos įmokos smarkiai išaugo, o didesni butai ir namai stovi tušti, nes žmonės atsisako į juos kraustytis.

Būsto pašalpą gaunantys darbingo amžiaus recipientai, gyvenantys socialiniuose būstuose su atliekamais miegamaisiais kambariais, nuo balandžio 1-osios turėjo susitaikyti su vidutiniškai 14 svarų per savaitę mažesne išmoka.

Ministrai atkerta, kad pašalpų karpymų poveikis yra „atidžiai stebimas“.

Vyriausybė skelbiasi norinti padėti tašką socialiai remiamų asmenų „tuščių kambarių subsidijavimui“, tačiau kritikai naująją tvarką pakrikštijo „miegamojo mokesčiu“.

Nacionalinės būsto federacijos vadovas Davidas Orras pareiškė, kad „[naujos tvarkos] poveikis yra mažiausiai toks blogas, kaip mes laukėme, tačiau daugeliu atžvilgiu net blogesnis“. Kodėl naujoji sistema nepasiteisino?

Jis taip pat pridūrė matęs „tikrai blogų pasekmių žmonėms, kurių gyvenimai buvo apversti aukštyn kojomis, ir kurie labai baiminasi dėl savo ateities“.

Vienas iš valdžios pagrindinių tikslų apkarpant būsto pašalpas buvo tai, kad dideliuose būstuose gyvenantys socialiai remtini asmenys persikraustytų į mažesnius butus, užleisdami vietas didesnėms šeimoms. Taip tikėtasi paprastai išspręsti būsto krizę.

Tačiau paaiškėjo, kad naujosios tvarkos paveikti žmonės iš tiesų išsikrausto į mažesnius būstus, tačiau jų vietų nėra kam užimti.

Nacionalinė būsto federacija pareiškė, kad balandį vyriausybės pakeista būsto pašalpos (housing benefit) tvarka sukėlė „blogesnes, nei baimintasi“ pasekmes.

Teigiama, kad kai kuriose Britanijos vietovėse nuomos įmokos smarkiai išaugo, o didesni butai ir namai stovi tušti, nes žmonės atsisako į juos kraustytis.

Būsto pašalpą gaunantys darbingo amžiaus recipientai, gyvenantys socialiniuose būstuose su atliekamais miegamaisiais kambariais, nuo balandžio 1-osios turėjo susitaikyti su vidutiniškai 14 svarų per savaitę mažesne išmoka.

Ministrai atkerta, kad pašalpų karpymų poveikis yra „atidžiai stebimas“.

Vyriausybė skelbiasi norinti padėti tašką socialiai remiamų asmenų „tuščių kambarių subsidijavimui“, tačiau kritikai naująją tvarką pakrikštijo „miegamojo mokesčiu“.

Nacionalinės būsto federacijos vadovas Davidas Orras pareiškė, kad „[naujos tvarkos] poveikis yra mažiausiai toks blogas, kaip mes laukėme, tačiau daugeliu atžvilgiu net blogesnis“. Kodėl naujoji sistema nepasiteisino?

Jis taip pat pridūrė matęs „tikrai blogų pasekmių žmonėms, kurių gyvenimai buvo apversti aukštyn kojomis, ir kurie labai baiminasi dėl savo ateities“.

Vienas iš valdžios pagrindinių tikslų apkarpant būsto pašalpas buvo tai, kad dideliuose būstuose gyvenantys socialiai remtini asmenys persikraustytų į mažesnius butus, užleisdami vietas didesnėms šeimoms. Taip tikėtasi paprastai išspręsti būsto krizę.

Tačiau paaiškėjo, kad naujosios tvarkos paveikti žmonės iš tiesų išsikrausto į mažesnius būstus, tačiau jų vietų nėra kam užimti.

 (Komentarų: 19)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: