Atsiradus pigioms oro linijoms, į populiariausius Europos miestus galima nuskristi vos už keliasdešimt litų. Tačiau vien nuskristi neužtenka – keliaujant norisi susipažinti su vietiniais gyventojais, pamatyti kuo įvairesnes miesto puses, išragauti skaniausius patiekalus ir rasti gerą nakvynės vietą. Visa tai siūlo socialinis tinklalapis „Couch Surfing“ (http://www.couchsurfing.org).

Nakvynė ir bendravimas

Jau daugiau nei keturi milijonai planetos gyventojų yra „Couch Surfing“ (CS) nariai. Priklausydami šiai bendruomenei jie virtualiai susiranda draugus, pas kuriuos gali apsistoti keliaudami ir nieko nemokėti.

Visi nariai yra prisiregistravę tinklalapyje ir ten, atsakę į reikalaujamus klausimus apie save, užpildo anketą. Tada jie gali pradėti „surfinti“. CS yra patikima ir saugu. Kiekvienas žmogus, kada nors priėmęs keliautojus ar keliavęs pats, sulaukia atsiliepimų, kurie yra matomi jo anketoje. Iš to galima spręsti, ar galima pasitikėti asmeniu, ar ne. Nors tai nėra privaloma, dažnai priimdami keliautojus žmonės tampa ir miesto gidais – supažindina turistus su vietiniais žmonėmis, tradicijomis, duoda patarimų, kaip nepražūti mieste, ar patys jį aprodo.

CS bendruomenės nariai taip pat rengia susitikimus, į kuriuos renkasi ir miesto senbuviai, ir žmonės, atvykę tik kelioms dienoms.

Anglija.lt apsilankė viename iš susitikimų, organizuojamų Londone. Tada į vakarėlį atėjo apie 20 žmonių, iš kurių buvo du buvo britai, o visi kiti – keliaujantys po Europą ir gyvenantys Londone užsieniečiai. Amit, Elodie, Johnny ir Elliott buvo pirmieji Anglija.lt sutikti žmonės CS vakarėlyje, kurie ir pasidalino savo „surfinimo“ patirtimi.

Indėlis į CS veiklą

„Aš nesutinku, kad CS yra tiems žmonėms, kurie neturi draugų, – sakė Amit, dažnas CS vakarėlių organizatorius. – Tai yra sukurta žmonėms, kurie nori pažinti naujas vietas, susirasti bičiulių kelionėms kartu. Aš turiu daug draugų, bet jie dirba arba mokosi, kartais sunku su jais susitikti, todėl, kai noriu bendrauti, bet kada galiu ateiti į CS susitikimą.“

28-erių Amit atvyko iš Indijos. Nors Anglijoje jis gyvena jau beveik dvejus metus, į Londoną atvažiavo tik prieš du mėnesius, nes gavo čia darbą. Jis sako, kad per tiek laiko jam pavyko pažinti britus ir, jo nuomone, čia susipažinti su naujais žmonėmis yra sunku, todėl Londono naujokams CS vakarėliai yra geriausia išeitis. „Nemažai britų, ypatingai londoniečių, yra gana šalti ir su jais nelengva susidraugauti. Atrodo, kad jie visada bando apsisaugoti, atstumia naujas pažintis. Puikiai suprantu tuos, kurie atvažiavę į Londoną jaučiasi vieniši. CS yra puiki vieta praplėsti pažinčių ratą.“

Kai Amit ruošėsi keliauti po Indiją, jo draugas pasiūlė išbandyti CS. Vėliau jis naudojosi CS paslaugomis Didžiojoje Britanijoje ir Europoje. Amit sako, kad keliaudamas sutiko daug žmonių, bet tikrais draugais liko tik trys ar keturi.

Kadangi per keturis „surfinimo“ metus Amit neturėjo jokios neigiamos patirties, dabar jis nori prisidėti prie CS veiklos ir pradėjo organizuoti susitikimus pats. „Kiekvienas kartas būna skirtingas, reikia parinkti gerą vietą, kad iš visų Londono pusių žmonės galėtų lengvai atvažiuoti. Tai yra sunkiausia organizavimo dalis. Visa kita – vien malonumas, nes žinai, kad renginys vyks dėl gero tikslo“, – sakė Amit.

Kalbų mokykla

Prancūzų literatūrą studijuojanti Elodie nori tapti prancūzų kalbos mokytoja. Kadangi ji turi išlaikyti anglų kalbos egzaminą Prancūzijoje, į Londoną atvažiavo mokytis kalbos. „Čia daugiau nieko ir neveikiu – lankau kursus, šiek tiek turistauju, skaitau angliškas knygas“, – sakė 21-erių prancūzė. „Kol kas man yra baisu kalbėti angliškai su britais. Todėl tokie susitikimai man labai padeda. Čia susirenka daug žmonių, kurių gimtoji kalba nėra anglų. Kalbėdama su jais jaučiuosi ramiau, nes žinau, kad jie manęs neteisia. Tuo pačiu ir mokausi.“

Londone gyvenantys CS turi įkūrę ne vieną klubą, kuris vienija skirtingų interesų žmones. Menininkai, „užkietėję“ turistai, vakarėlių mėgėjai, muzikantai ar sportininkai – visi ras bendraminčių. Elodie labiausiai padeda klubas, kuriame žmonės padeda mokytis kalbos. „London-Languages“ vyksta kalbos mainai – tu padedi man mokytis anglų kalbos, o aš tave mokau prancūzų. Tai yra labai naudinga, tačiau niekada negali žinoti, su kuo susidursi. „Susitariau susitikti su vaikinu mokytis kalbos. Bet jau po pirmo pusvalandžio supratau, kad jam įdomiau yra tai, jog esu prancūzė, o ne mano kalbos žinios – jis turėjo savų kėslų mano atžvilgiu“, – sakė Elodie. Laimė, tai buvo vienintelė neigiama kalbų mainų patirtis.

Nors prie CS Elodie prisijungė prieš porą metų, kol kas ji dar neturi daug patirties priiminėdama žmones – Prancūzijoje ji gyvena su tėvais ir papildomiems žmonėms jos bute vietos nėra, o Londone į nuomojamąjį butą svetimų priimti jai neleidžiama. Bet būsima mokytoja džiaugiasi, kad CS sukuria daug galimybių susipažinti su naujais žmonėmis ir jų neapgyvendinant savo namuose.

Veteranas su paprikomis

Į pirmąjį CS susitikimą Johnny nuėjo 2008-ųjų balandžio 26-ąją, o po mėnesio jis priėmė pirmą „Couch Surferį“ savo namuose. Dabar jo istorijoje yra daugiau nei 100 priimtų žmonių ir daugybė CS vakarėlių, o save Johnny jau vadina CS veteranu. „Yra trys dalykai kuriuos mėgstu – garsiai kalbėti, bučiuoti žmones ir CS. Aš noriu susipažinti su žmonėmis, ne tik keliautojais, bet ir vietiniais londoniečiais, todėl dažnai dalyvauju CS susitikimuose“, – sakė Johnny. 32-ejų metų vyras yra ūkininkas ir augina paprikas. Jis gyvena Londono priemiestyje, todėl, kaip pats sako, į Londoną atvažiuoti ne visada yra patogu, bet noras susitikti su naujais žmonėmis nugali viską. Be to, šiemet paprikų derlius nebuvo gausus, todėl dabar, kai darbo mažiau, jis gali atvykti į dar daugiau susitikimų.

„Mano mėgstamiausias vakarėlis vyksta kartą per mėnesį. Tada su kitais „Couch Surferiais“ išsirenkame metro liniją ir važiuojame sustodami kiekvienoje stotelėje ir išgerdami po bokalą alaus. Dažniausiai važiuojame „Circle line“. Net nežinau, kiek sustojimų padarome, gal 30. Bet būna smagu“, – sakė Johnny.

Britiško ir itališko kraujo turintis vyras sako, kad daugiausia draugų susirado CS, todėl nemėgsta, kai nauji asmenys prisijungia prie bendruomenės. „Tie naujokai yra labai įkyrūs. Jie ateina ir bando pasirodyti. Būna, kad geriu alų su draugais, o jie nori bendrauti. Bet aš turiu su kuo kalbėti. Ir jei nekreipiu dėmesio į juos, jie verčia mane blogai jaustis“, – sakė Johnny. Bet jis pritaria, kad yra skirtingų priežasčių, kodėl žmonės renkasi CS, ir palaiko tuos, kurie gyvenimą naujame mieste pradeda nuo pažinčių paieškų per CS.

Su priimamais „Couch surferiais“ Johnny stengiasi praleisti kuo daugiau laiko, todėl pats juos pasiima iš oro uosto ar traukinių stoties, vedasi į vakarėlius ar daro turus po miestą.

Vienos nakties stotelė

„Nelabai ką žinau apie Lietuvą, bet manau, kad žmonės ten susiduria su tokia pat problema kaip ir aš – kai susitinki naujus žmones, esi tikras, kad jų daugiau nepamatysi, jei pats nenuvažiuosi jų aplankyti į kitas šalis“, – įsitikinęs 23-ejų Elliott iš Kanados. Politikos mokslus baigęs vaikinas sako gyvenąs tokioje vietoje, kur žmonės neužsibūna daugiau nei vieną naktį: „Keliaujantys po Kanadą dažniausiai nori aplankyti du miestus – Torontą ir Vankuverį, o jie yra skirtingose Kanados pusėse. Mano miestas – Regina – yra pusiaukelėje, todėl dažnai žmonės pas mane sustoja tik vienai nakčiai. Bet tai geriau nei nieko.“

Kadangi Regina nėra populiari CS stotelė, jų bendruomenė čia nėra didelė, todėl ir susitikimai nėra organizuojami. „Kai keliauju vienas, visada stengiuosi atvykti į CS susitikimus, nes kitaip jausčiausi vienišas svečiose šalyse. Ypatingai tokiuose dideliuose miestuose kaip Londonas“, – sakė Elliott.

Kanadietis priklauso CS bendruomenei jau beveik penkerius metus. Per tą laiką ne tik priiminėjo svečius, bet ir pats ieškojo nakvynės keliaudamas po Europą. „Anketoje ir parašiau, kad esu draugiškas ir atviras naujoms pažintims, todėl CS man padeda praplėsti pažinčių ratą. Draugų čia susirasti yra sunku, bet jei kas nors pas tave apsistoja, esi tikras, kad bent lovos draugą turėsi.“

Savo svečiams Elliott mėgsta pasakoti istoriją, kuri prieš kelerius metus šokiravo Kanadą ir nutiko visai šalia jo gimtojo miesto. „Prieš kelerius metus autobuse, kuris keliavo į Vinipegą, miegančiam žmogui buvo nupjauta galva. Visiems keleiviams palikus autobusą, žudikas rankoje laikydamas nupjautą galvą lakstė po autobusą. Vėliau jis sakė, jog manė, kad nužudė ateivį. Visiems keliaujantiems tuo maršrutu pasakoju tą pačią istoriją, nes man patinka gąsdinti.“ Vėliau Elliott priduria, kad CS žmonės yra draugiški ir visada linkę padėti, todėl baisios istorijos čia beveik nenutinka.