Viena karščiausių temų, artėjant britų referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, – imigracija. Tai – pasitraukimo stovyklos, kuri tikina, kad išstojimas iš Bendrijos ir jos laisvo judėjimo zonos – geriausias būdas sumažinti atvykstančiųjų srautus, koziris.

Bet juos mažinti žada ir pasilikimo stovyklos lyderis – premjeras Davidas Cameronas, – atgrasydamas svarstančius atvykti mažesnėmis išmokomis. Nežinomybė migrantus gąsdina, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją mėgę lenkai ima dairytis į kitas šalis.

Kembridžą ir Peterborough skiria vos 60 kilometrų, bet du senoviniai Didžiosios Britanijos miestai labai tolimi savo požiūriu į imigrantus.

Kembridžas, 800 metų skaičiuojančio universiteto namai, remia narystę Europos Sąjungoje. Džiaugdamiesi judėjimo laisve iš Bendrijos šalių čia traukia mokslininkai ir tyrėjai.

Peterborough – labai euroskeptiškas, čia daug menkai apmokamų darbininkų iš Rytų Europos. Atsiranda trintis dėl būstų ir viešųjų paslaugų.

„Priimame tūkstančius žmonių, kurie yra nekvalifikuoti, menkai apmokami ir išstumia vietinę darbo jėgą. Tai beprotiška tvarka ir vienintelis būdas iš jos išsivaduoti – atsikratyti laisvo judėjimo direktyvos, o tai galime padaryti tik išstodami iš Europos Sąjungos“, – sako konservatorius, parlamento narys iš Peterborough Stewartas Jacksonas.

„Visi kalba apie imigrantus – atvykstančius ir atimančius darbus žmones. Bet jie turėtų klausti, ką padarė, kad rastų darbą ir ką kaltins tada, jei išvyksime. Dabar tai –tik pretekstas ką nors kaltinti“, – mano imigrantė iš Lietuvos Aistė Lukočiūtė.

Tokiems imigrantės iš Lietuvos žodžiams pritaria ir įmonės, kurioje ji dirba, savininkas. Sako, kad be imigrantų darbo jėgos neišsilaikytų. Atvykusieji iš Lenkijos ir Baltijos šalių čia sudaro didžiąją dalį darbuotojų. Tad, nors ūkis – Didžiojoje Britanijoje, įspėjamieji ženklai – ne tik anglų, bet ir rusų bei lenkų kalbomis.

Nors yra besidžiaugiančių pigesne darbo jėga, kad imigraciją reikia riboti, sutinka ir Pasilikimo bendrijoje stovykla.

D. Cameronas yra žadėjęs sumažinti atvykstančiųjų srautą, tačiau, eskaluoja išstojimo šalininkai, neištesėjo pažadų. Dabar premjeras primena, kad nusprendus likti bendrijoje, pradėtų veikti jo su Europos lyderiais suderėtos reformos.

„Taip, mes turime kontroliuoti migraciją tokiais žingsniais, kaip ribodami dirbančiųjų socialines išmokas, bet būtų beprotiška bandyti tai daryti kenkiant mūsų ekonomikai ir pasitraukiant iš bendros rinkos“, – pabrėžia Didžiosios Britanijos premjeras

Nors, Migracijos tyrimų centro duomenimis, imigrantai iš Rytų Europos šalies ekonomikai uždirba daugiau, nei išleidžiama jų pašalpoms ir paslaugoms, vasarį Briuselyje sutarta, kad jei britai liks ES, naujai atvykusiems imigrantams ketverius metus bus ribojami priedai prie mažų algų, bus keičiamas išmokų gimtinėse likusiems imigrantų vaikams dydis.

O jei britai paliktų ES, situacija, žinoma, keistųsi daug drastiškiau, nors dar tiksliai neaišku, kaip. Siūloma įvesti taškų sistemą, o ES piliečiai kartu su viso pasaulio gyventojais konkuruotų dėl galimybės imigruoti savo darbo ir kalbos įgūdžiais. Dėl nežinomybės, ką britai benuspręstų referendume, norinčiųjų vykti į Didžiąją Britaniją jau mažėja.

Didžiausia įdarbinimo agentūra Lenkijoje sako, kad išvykstantieji dirbti svetur vis dažniau renkasi kitas šalis, pavyzdžiui, kaimyninę Vokietiją.

„Rudenį 30 procentų respondentų sakė, kad jei išvyktų iš Lenkijos, rinktųsi Didžiąją Britaniją. Pavasarį skaičius krito iki 18 procentų“, – lygina įdarbinimo agentūros Lenkijoje atstovas spaudai Andrzejus Kubisiakas.

Dabar iš kone pustrečio milijono svetur dirbančių lenkų beveik 700 tūkstančių – Jungtinėje Karalystėje.

Vien pernai Didžioji Britanija pasipildė trečdaliu milijono imigrantų. Tai – agituojančiųjų išstoti iš ES koziris.

Tačiau pasilikimo stovykla atkerta, kad stabdyti imigrantų srautus paprasčiausiai išstojant iš ES ir jos laisvo judėjimo zonos – pernelyg tiesmukas problemos sprendimas, kuris neabejotinai smarkiai pakenktų šalies ekonomikai.

Laura Tautvaišaitė